Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. (L. K.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą (DOK-80134) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Melasa rail“ bankroto byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 25 d. nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančios UAB ,,Melasa rail“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskiruoju skundu, nustatė, kad pareiškėjas nurodytų naujų įrodymų prie skundo nepridėjo ir teismui nepateikė, todėl klausimas dėl jų priėmimo nesprendžiamas.

Dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą pagrįstumo

Atskirųjų skundų pateikimo tvarka ir terminai yra nustatyti CPK III dalies XVI skyriaus antrame skirsnyje (CPK 334–339 straipsniai). Taip pat CPK 338 straipsnyje yra nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis, t. y. taikomos CPK III dalies XVI skyriaus pirmame skirsnyje (CPK 301–333 straipsniai) nustatytos taisyklės.

Pagal CPK 305 straipsnį apeliacinį (atskirąjį) skundą turi teisę pateikti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 338 straipsnis). Dalyvaujančiais byloje asmenimis pripažįstami proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnis).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020 22 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto bylos iškėlimas yra vienas svarbiausių bankroto byloje tarpinių procesinių sprendimų, sukeliantis tam tikrų teisinių padarinių. Kreditoriaus galimybei įstoti į bylą ir jo procesinei padėčiai bankroto bylos iškėlimo stadijoje esminiu laikytinas nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo momentas. Po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo kreditorius byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020). Tokie asmenys naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2023 m. liepos 3 d. bei nuo 2024 m. sausio 26 d. iki 2024 m. lapkričio 11 d. Taip pat nustatyta, kad nuo 2024 m. lapkričio 11 d. iki 2026 m. gegužės 7 d. (bankroto bylos atsakovei iškėlimo) bendrovės vadovo pareigas ėjo R. Z.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų. Pagal JANĮ 56 straipsnio 2 dalį juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu, be kita ko, įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus, atstovauja juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1, 3, 10 punktai).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas L. K. savo, kaip bendrovės vadovo, įgaliojimų neteko 2024 m. lapkričio 11 d., be to, po bankroto bylos iškėlimo atsakovės valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu turi teisę įgyvendinti nemokumo administratorė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad 2026 m. birželio 25 d. nutarties priėmimo metu apeliantas neturėjo teisės veikti bendrovės vardu, be kita ko, teikti atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 25 d. nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančios UAB ,,Melasa rail“ kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje.

Be to, iš bankroto byloje priimtos Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 25 d. nutarties, kurią siekia apskųsti pareiškėjas, nustatyta, kad bankrutuojančios UAB ,,Melasa rail“ kreditorių sąraše nėra patvirtintas pareiškėjo finansinis reikalavimas, todėl jis nėra bendrovės kreditorius. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad 2026 m. liepos 16 d. pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo, kurį sudaro nesumokėtas darbo užmokestis, patvirtinimo bendrovės bankroto byloje, tačiau ši aplinkybė, nesant įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo būtų patvirtintas pareiškėjo finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje, nekeičia teisinio situacijos vertinimo, jog tiek Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. nutarties priėmimo metu, tiek nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, apeliantas nėra bendrovės kreditorius ir dėl to neturi teisės teikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo patvirtintas atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas bankroto procese neturi įgaliojimų veikti bendrovės vardu bei nesant įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto jo finansinio reikalavimo bankroto byloje, konstatuotina, jog pareiškėjas neturi teisės skųsti atsakovės bankroto byloje priimtos pirmosios instancijos teismo 2026 m. birželio 25 d. nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančios UAB ,,Melasa rail“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (CPK 305 straipsnis, 338 straipsnis).

Apeliantas teigia, kad vertinant jo procesinę padėtį bankroto byloje turi būti atsižvelgiama į aplinkybę, jog Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą (DOK-10920) dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKOII duomenimis nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme pradėta civilinė byla Nr. e2-835-XX/2026 pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti L. K. prašymą dėl trūkumų pašalinimo, pateiktą bankroto byloje. Akcentuotina, kad minėta civilinė byla apeliacinės instancijos teisme nėra išnagrinėta, todėl, nesant priimto įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, nėra pagrindo susiklosčiusios situacijos dėl pareiškėjo nepripažinimo bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu vertinti kitaip.

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjas bendrovės bankroto byloje neturi dalyvaujančio byloje asmens procesinio statuso, kuris yra būtina procesinės teisės paduoti atskirąjį skundą įgyvendinimo prielaida, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2026 m. birželio 25 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo (CPK 305 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.