Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-08-13 · Civilinė byla Nr. 2KT-817-912/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-08-13
Bylos Nr.
2KT-817-912/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15806-2026-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Teisėjas
Tomas Venckus (pran.)
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyba, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos Policijos departamentas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2KT-817-912/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15806-2026-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.4(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Tomas Venckus,

susipažinęs su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-23894-454/2026,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas išspręsti klausimas dėl Kauno apylinkės teisme gautos civilinės bylos Nr. 2-23894-454/2026 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartyje nurodyta, kad ieškovas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir kt., turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kildina iš Kauno apygardos teismo teisėjų priimtų procesinių sprendimų baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019.

Byla perduodama nagrinėti apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. CPK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Iš Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartyje nurodytų ir civilinėje byloje Nr. 2-23894-454/2026 esančių duomenų matyti, kad ieškovo V. J. ieškinys, be kita ko, grindžiamas ieškovo patirta žala dėl neteisėtų Kauno miesto apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų veiksmų nagrinėjant Kauno apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019, kurioje 2019 m. birželio 21 d. ieškovo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Ieškovo teigimu, baudžiamojoje byloje dėl neteisėtų teisėjų veiksmų iš ieškovo buvo konfiskuota atitinkama pinigų suma, jam nepagrįstai ir neteisėtai paskirta bauda, dėl ko ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad, spręsdamas tokio pobūdžio bylą, teismas turėtų tirti ir vertinti su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusias aplinkybes, nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, o tai objektyviam stebėtojui galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019).

Kadangi ieškovo V. J. reikalavimai grindžiami Kauno apygardos teismo teisėjo, anksčiau dirbusio Kauno apylinkės teisme, neteisėtais procesiniais veiksmais, tokios aplinkybės atitinka CPK 34 straipsnio nuostatas, pagal kurias Kauno apylinkės teisme nėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti civilinę bylą. Todėl ši byla turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui.

Atsižvelgiant į statistinius duomenis apie teisėjui tenkantį darbo krūvį, civilinė byla Nr. 2-23894-454/2026 iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų perduodama nagrinėti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduoti civilinę bylą Nr. 2-23894-454/2026 iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas | | Tomas Venckus