- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-13
- Bylos Nr.
- e2KT-812-912/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15072-2026-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Tomas Venckus (pran.)
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimas, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo deprtamentas
- Atsakovas
- Kauno apygardos prokuratūra, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybė, atstovaujama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Įžanginė dalis
susipažinęs su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-22405-1135/2026,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas išspręsti klausimas dėl Kauno apylinkės teisme gautos civilinės bylos Nr. 2-22405-1135/2026 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartyje nurodyta, kad ieškovas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 3 626,25 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines procesines palūkanas; iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines procesines palūkanas. Ieškovas ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo kildina iš Kauno apygardos teismo teisėjų veiksmų, priimant nepagrįstus procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019.
Byla perduodama nagrinėti apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. CPK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Iš Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartyje nurodytų ir civilinėje byloje Nr. 2-22405-1135/2026 esančių duomenų matyti, kad ieškovo V. J. ieškinys, be kita ko, grindžiamas ieškovo patirta žala dėl neteisėtų Kauno miesto apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų veiksmų nagrinėjant Kauno apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019, kurioje 2019 m. birželio 21 d. ieškovo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Ieškovo teigimu, baudžiamojoje byloje dėl neteisėtų teisėjų veiksmų iš ieškovo buvo konfiskuota atitinkama pinigų suma, jam nepagrįstai ir neteisėtai paskirta bauda, dėl ko ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad, spręsdamas tokio pobūdžio bylą, teismas turėtų tirti ir vertinti su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusias aplinkybes, nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, o tai objektyviam stebėtojui galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019).
Kadangi ieškovo V. J. reikalavimai grindžiami Kauno apygardos teismo teisėjo, anksčiau dirbusio Kauno apylinkės teisme, neteisėtais procesiniais veiksmais, tokios aplinkybės atitinka CPK 34 straipsnio nuostatas, pagal kurias Kauno apylinkės teisme nėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti civilinę bylą. Todėl ši byla turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui.
Atsižvelgiant į statistinius duomenis apie teisėjui tenkantį darbo krūvį, civilinė byla Nr. 2-22405-1135/2026 iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų perduodama nagrinėti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Perduoti civilinę bylą Nr. 2-22405-1135/2026 iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.