- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-06
- Bylos Nr.
- e2KT-792-912/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04029-2026-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Tomas Venckus (pran.)
- Pareiškėjas
- SUA2, UAB "Teisinė sfera"
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Tomas Venckus, susipažinęs su pareiškėjo SUA2 pareiškimu dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-1477-440/2026 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniam teismui Klaipėdos apygardos teismo teisėjos Vilijos Valantienės 2026 m. liepos 30 d. rezoliucija persiųstas pareiškėjo SUA2 pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-1477-440/2026 nagrinėjimo. Pareiškime nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 9 d. nutartyje konstatavo, jog po santuokos sudarymo gautos pensijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl apelianto argumentai dėl 1964 m. Civilinio proceso kodekso nuostatų taikymo yra nepagrįsti (civilinė byla Nr. e2S-793-828/2026). Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartyje esančiu išaiškinimu. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjui kyla pagrįstos abejonės, ar Klaipėdos apygardos teismas galėtų priimti priešingą procesinį sprendimą negu civilinėje byloje Nr. e2S-793-828/2026. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagal 1964 m. Civilinio kodekso 208 straipsnį bei šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma negu priklauso hipotekos kreditoriui.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo netenkinamas.
Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas). jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodesko (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.
Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nušalinimą visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-793-828/2026), todėl pareiškėjui kyla pagrįstos abejonės, ar Klaipėdos apygardos teismas galėtų priimti priešingą procesinį sprendimą negu pirmiau nurodytoje civilinėje byloje.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjo SUA2 atskirajį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-9048-1195/2026 pagal pareiškėjo SUA2 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys L. V., uždaroji akcinė bendrovė ,,Teisinė sfera“, antstolė Virginija Meškauskienė (civilinė byla Nr. e2S-793-826/2026). Iš civilinėje byloje Nr. e2S-1477-440/2026 esančių duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2026 m. birželio 5 d. nutartyje vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties išaiškinimais civilinėje byloje Nr. e2S-793-826/2026 (civilinė byla Nr. e2VP-10127-819/2026). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas SUA2 pareiškime dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo padarė rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas neteisingą Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties numerį – vietoje civilinės bylos Nr. e2S-793-826/2026 nurodė Nr. e2S-793-828/2026. Nustačius šias aplinkybes, toliau nutartyje bus pasisakoma dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta civiline byla Nr. e2S-793-826/2026.
Vertinant pareiškėjo argumentus dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-1477-440/2026 nagrinėjimo darytina išvada, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių teiginių, pagrindžiančių reiškiamas abejones dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumo,. Kasacinis teismas, spręsdamas teisėjų nešališkumo klausimą, yra išaiškinęs, jog atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023, 71 punktas).
Vien aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu Klaipėdos apygardos teismo teisėjas o teisėjas M. Dobrovolskis 2026 m. balandžio 9 d. priėmė atitinkamą procesinį sprendimą, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir kurio rezultatai pareiškėjo netenkina (civilinė byla Nr. e2S-793-826/2026), nesudaro pagrindo abejoti visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Tai, kad Klaipėdos apygardos teisme pareiškėjo atžvilgiu praeityje buvo priimti atitinkami procesiniai sprendimai, nepagrindžia teisėjų suinteresuotumo civilinės bylos Nr. e2S-1477-440/2026 baigtimi, juolab kad Klaipėdos apygardos teismo teisėja V. Valantienė, bet ne civilinę bylą Nr. e2S-793-826/2026 išnagrinėjęs teisėjas M. Dobrovolskis, civilinėje byloje Nr. e2S-1477-440/2026 nagrinės pareiškėjo SUA2 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 5 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas pareiškime dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nenurodė kitų objektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios pagrįstų abejones dėl galimo nešališko civilinės bylos nagrinėjimo šiame teisme. Pažymėtina, kad visiems atitinkamo teismo teisėjams reiškiamas nušalinimas turi būti grindžiamas ne tik abejonėmis, o konkrečiais faktais, kurie keltų abejonių dėl teisėjų nešališkumo, tačiau pareiškime dėl teisėjų nušalinimo pareiškėjas tokių faktų nenurodė.
Kadangi pareiškėjo pareiškėjo SUA2 išreikštos abejonės dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumo nėra objektyviai pagrįstos, pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-1477-440/2026 nagrinėjimo netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti pareiškėjo SUA2 pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-1477-440/2026 nagrinėjimo.