- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-07-09
- Bylos Nr.
- 1-278-1056/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33482-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Edita Masiukienė (pran.)
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- E. N.
- Prokuroras
- Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra (Panevėžys)
- Advokatai
- Jonas Povilionis, Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.25.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), našlė, pensininkė, aukštojo išsilavinimo, bausta administracine tvarka, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P., 2025 metų rugsėjo 19 d. apie 20:20 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį ,,Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus – važiuodama (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikinusi, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesustojo, įvažiavo į perėją ir nepraleido jai iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios E. N. bei ją partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiosios E. N. sveikata, kuriai nustatyti odos nubrozdinimai nosyje, kaktoje, muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke, apatinėje lūpoje, nežymus kepenų plyšimas, dešinės pusės (duomenys neskelbtini) lūžiai, kairės pusės (duomenys neskelbtini) lūžiai, (duomenys neskelbtini) lūžiai, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) lūžis, (duomenys neskelbtini) lūžiai, (duomenys neskelbtini) lūžis dešinėje pusėje. Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.
Motyvuojamoji dalis
II. Byloje surinkti įrodymai, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Kaltinamoji A. P. dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį savo kaltę pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir ties (duomenys neskelbtini) sankryža buvo prieblanda, dėl to nepastebėjo pėsčiosios einančios per gatvę, greičiausiai atkreipė daugiau dėmesio į (duomenys neskelbtini). Pėsčiąją pamatė per vėlai, nebegalėjo sustoti. Tai įvyko 2025 m. rugsėjo 19 d., buvo 20 val. vakaro, važiavo viena, buvo blaivi. Tuo metu buvo prieblanda, žibintas nešvietė, važiavo pirma eismo juosta. Pamatė einančią pėsčiąją per vėlai, stabdė iš karto kai pamatė, bet jau buvo kliudžius. Atsakant į tikslinančiuosius klausimus, nurodė, kad pėsčioji buvo ties perėjos viduriu, kai įvyko smūgis. Kai žiūrėjo, salelėje pėsčiosios nematė. Iš karto po smūgio iššoko iš mašinos, pribėgo prie nukentėjusiosios, kalbino, norėjo keltis, liepė nekilti, paprašė šalia stovinčių vaikinų iškviesti greitąją. Tuomet atvažiavo pirmiausia policijos pareigūnai, greitoji ir išvežė nukentėjusiąją. Kliudė atrodo, kad kaire automobilio puse. Gal šiek tiek šone buvo mašina, bet dar pro šalį pravažiavo kitos mašinos. Nebuvo naudojamas nei radijas, nei telefonas vairavimo metu. Vairavimo stažas ilgas, panašių įvykių nėra turėjusi. Policija apklausė, pripažino kaltę, su nukentėjusiąja susisiekė sekančią dieną, nuėjo aplankyti, lankė dažnai, kiek galėjo atsiprašė, iš karto atleido, sakė viskas tvarkoje, paskui persigalvojo. Paskutinį kartą šį pirmadienį dar bendravo, žadėjo ateiti į teismą ir pasirašyti taikos sutartį. Lankė, sveikino su gimtadieniu, įteikė dovaną, pinigėlių. Pėsčioji irgi nesustojo aikštelėje, nepasižiūrėjo, iki vidurio atėjus žmones paprastai sustoja, pasižiūri prieš eidami. Sutinka, kad dėl jos veiksmų padaryti sužalojimai. Prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją vairuotojas turi įsitikinti, kad tikrai nėra pėsčiojo, o ji nematė salelėje žmogaus, pažiūrėjo į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę ir taip gavosi, nematė tiesiog. Ji prieš perėją pristabdė, bet nevisai, toliau buvo važiuojančių transporto priemonių. Priešais važiuojančių asmenų parodymų nepamena ar su jais susipažino, nuoširdžiai pasakojo kaip buvo. Tik sulėtino greitį. Važiavo pirma eismo juosta, prieš perėją nesirikiavo, gal jau kai stabdė suktelėjo į kurią pusę. Kai pamatė pėsčiąją, jau buvo per vėlu, buvo jau smūgis. Nukentėjusioji buvo tarp dviejų juostų, toliau nuo šaligatvio. Atkreipė dėmesį į dešinę pusę ir nepamatė. Gyvena iš pensijos, apie 800 eurų per mėnesį, gyvena tik iš pensijos išmokos, santaupų neturi. Galite patikrinti išrašus, tikrai nekalbėjo telefonu. Taip yra buvę, kad yra kalbėjusi telefonu ankščiau vairuodama, išvažiuojant iš aikštelės. Galisi, jog taip neapdairiai pasielgė. Automobilis šiek tiek sulankstytas, priekinė dalis. Mano, kad ir pėstieji turi pareigų.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė iš esmės panašias aplinkybes (t. 1, b. l. 39-42, 48-51).
Nukentėjusioji A. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jos (duomenys neskelbtini) „pamuštas“, kraujavo, tyrimas blogas, bet nepasakys koks. 2026 m. sausio 18 d. jai buvo darytas kraujo tyrimas ir parodė, jog su (duomenys neskelbtini) kažkas negerai, išrašė dabar echoskopiją. Buvo byloje užrašyta moksliškai, kažkas dėl (duomenys neskelbtini), kai buvo atliktas tyrimas, kol dar gulėjau reanimacijoje, nepasakys ji diagnozės. Pirmą kartą, kai buvo reanimacijoje, jai buvo nustatyti sužalojimai, po įvykio 2025 m. rugsėjo 19-21 d. Jos sveikata dar prasta, skauda viską, sumušimai, ant šono negali gulėti, slaugos ligoninėje buvo, išsiprašė ankščiau, nes buvo sunku ten tarp ligonių gulėti. Gyvena su vyru dviese. Iš ligoninės į slaugos ligoninę perkėlė, kai leido jau atsisėsti, tada išsiprašė namo. Dar bus tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) 2026 m. kovo 18 d.
Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu elektriniu „(duomenys neskelbtini)“ paspirtuku važiavo į miesto centrą. Prie tilto, ties pėsčiųjų perėja, matė, kaip automobilis partrenkė senyvo amžiaus moterį. Perėja nebuvo labai gerai apšviesta, tačiau tikslaus automobilio greičio nurodyti negalėjo. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad įvykį matė iš maždaug 5 metrų atstumo. Pastebėjo, kaip pėsčioji pradėjo eiti per perėją, tačiau vėliau trumpam nusisuko, o atsisukęs pamatė, kad ji jau buvo partrenkta. Tuo metu buvo netoli perėjos, maždaug 5 metrų atstumu, o įvykis vyko jam iš kairės pusės. Šalia buvo ir kitas automobilis. Vairuotojas, važiavęs šalia, neturėjo telefono ir paprašė jo iškviesti policiją. Automobilis važiavo pirma eismo juosta, o tarp automobilio ir pėsčiosios buvo maždaug 4–5 metrų atstumas. Nukentėjusioji po eismo įvykio buvo sąmoninga. Vėliau atvyko medikai. Kraujavimo nepastebėjo. Moteris buvo partrenkta automobilio priekine dalimi. Stabdymo garso negirdėjo. Į miesto centrą važiavo iš ligoninės pusės. Pėsčioji rankoje laikė pirkinių maišelį, o po smūgio iš jo iškrito maisto produktai. Ar vairuotoja rankose turėjo telefoną, pasakyti negalėjo.
Liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog visą eismo įvykį matė savo akimis. Jis važiavo gretima eismo juosta tamsiuoju paros metu ir pats pėsčiosios iki susidūrimo nepastebėjo. Važiavo maždaug 20–25 km/val. greičiu. Turėjo nuojautą, kad gali susidaryti pavojinga situacija, todėl buvo pristabdęs. Po smūgio moteris pakilo aukščiau automobilio kapoto lygio ir nukrito ant važiuojamosios dalies. Iškart pribėgo prie nukentėjusiosios. Pirmieji vairuotojos žodžiai buvo, kad ji manė atsitrenkusi į kažką kitą, o supratusi, jog partrenkė žmogų, patyrė stiprų stresą ir paniką. Liudytojo teigimu, vairuotojai važiuojant pėsčioji buvo tarp kelio ženklų, todėl ją buvo sunku pastebėti. Jis pats jos nematė iki pat susidūrimo momento, tačiau, jo nuomone, prie pėsčiųjų perėjos bet kuriuo atveju reikia sustoti ir įsitikinti, kad joje nėra pėsčiųjų. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad važiavo dešiniąja eismo juosta, o automobilis, partrenkęs moterį, važiavo antra juosta, arčiau ištisinės linijos ir tilto atitvarų. Matomumas buvo pakankamai geras, tačiau pačiai pėsčiųjų perėjai trūko apšvietimo. Matė, kaip automobilis artėjo prie perėjos ir pristabdė, tačiau visiškai nesustojo. Smūgis buvo stiprus – po jo žmogus pakilo į viršų. Priėjęs prie nukentėjusiosios iš pradžių pagalvojo, kad ji gali būti mirusi, nes gulėjo nejudėdama, tačiau vėliau pradėjo judėti ir bandė keltis. Buvo matyti galvos srities sužalojimai. Jaunuolis, buvęs įvykio vietoje su „(duomenys neskelbtini)“ paspirtuku, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Liudytojas nurodė jam, kad reikia iškviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Pėsčiąją pamatė tik tada, kai susidūrimas jau buvo įvykęs. Jo nuomone, ir pats būtų jos nepastebėjęs, nes ji buvo tarp kelio ženklų, todėl tikėtina, kad vairuotoja jos taip pat nepastebėjo. Liudytojas nurodė negalintis tiksliai pasakyti, kaip buvo partrenkta pėsčioji, nes dalį vaizdo užstojo kelio ženklai. Jis matė patį susidūrimo momentą. Pėsčioji buvo pėsčiųjų perėjoje, ties saugumo salele. Kai automobilis privažiavo prie pėsčiųjų perėjos, ji jau buvo įžengusi į važiuojamąją dalį. Nors matomumą iš dalies ribojo kelio ženklai, liudytojas nurodė galintis pasakyti, kad smūgis įvyko maždaug ties automobilio kapoto viduriu.
2025 m. rugsėjo 20 d., Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33482-25 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2025 m. rugsėjo 19 d., apie 20:20 val. šalia Panevėžio m. (duomenys neskelbtini) sankryžos, automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja A. P., gim. (duomenys neskelbtini), būdama blaivi, kliudė nereguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusią E. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. E. N. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje nustatyta nosies ir kaktos nubrozdinimas, kairės akies viršutiniame voke žaizda, apatinės lūpos žaizda, dešinėje (duomenys neskelbtini) lūžiai, kairėje (duomenys neskelbtini) lūžiai, (duomenys neskelbtini) lūžis su dislokacija, (duomenys neskelbtini) lūžis dešinėje, dešinės (duomenys neskelbtini) lūžiai su dislokacijomis, (duomenys neskelbtini) požymiai ir kairiojo (duomenys neskelbtini) sužalojimas nepatikslintas, paguldyta į reanimacijos skyrių (1 t. b. l. 5-12). 2025-09-22 tarnybinis pranešimas, kad E. N. padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir ikiteisminis tyrimas tęsiamas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį (1 t. b. l. 13, 14).
2025 m. rugsėjo 20 d., tarnybiniame pranešime DĖL ĮVYKIO APLINKYBIŲ nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 19 d. apie 20:21 val. dirbant ekipaže „1170“ iš Panevėžio apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), kad adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžys: „a/m? v/n (duomenys neskelbtini) kliudė moterį apie (duomenys neskelbtini) m., nesąmoninga. Vairuotojas vietoje. Praneša liudytojas. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), sankryža, Panevėžys, prie pėsčiųjų perėjos pastebėtas automobilis Ford Focus, valst.nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. P. (blaivi), gim. (duomenys neskelbtini) m., ant važiuojamosios gatvės dalies, pirmoje eismo juostoje gulėjo sužalota moteris E. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. Įvykio vietoje buvo ekipažas „1938“. Į įvykio vietą atvažiavę GMP darbuotojai apžiūrėjo E. N. ir išsivežė į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur jai nustatyta nosies ir kaktos nubrozdinimas, kairės akies viršutiniame voke žaizda, apatinės lūpos žaizda, dešinėje (duomenys neskelbtini) lūžiai, kairėje (duomenys neskelbtini) lūžiai, (duomenys neskelbtini) lūžis su dislokacija, (duomenys neskelbtini) lūžis dešinėje, dešinės (duomenys neskelbtini) lūžiai su dislokacijomis, (duomenys neskelbtini) požymiai ir kairiojo (duomenys neskelbtini) sužalojimas nepatikslintas paguldyta į reanimacijos skyrių. Į įvykio vietą atvyko KTT KAS specialistai ekipažas „1120“. Pati automobilio vairuotoja A. P. apie įvykį nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir pravažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, privažiavus nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, pristabdė, apsidairė, jokių asmenų nepastebėjo ir važiuojant per pėsčiųjų perėją automobilio priekio kairiu sparnu kliudė moterį. A. P. aiškino, kad nematė jokios moters ir tikriausiai minėta moteris stovėjo pėsčiųjų perėjoje esančioje salelėje ir A. P. važiuojant per perėją, moteris žengė į važiuojamąją kelio dalį ir taip įvyko eismo įvykis. A. P. su kalte sutinka. Įvykio vietoje taip pat buvo pranešėjas A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris matė kaip įvyko eismo įvykis. Iš jo paimtas paaiškinimas, tačiau kaip liudytojo jo apklausti nepavyko, nes jo mobilusis telefonas buvo išjungtas. Taip pat eismo įvykį matė ir priešpriešais automobiliu važiavęs R. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., apklaustas liudytoju. Eismo įvykis užregistruotas EĮIS ROIK (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 1-1-33482-25. E. N. liudytojo apklausa nebuvo atlikta dėl jos sveikatos būklės. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t. b. l. 15-17).
2025 m. rugsėjo 30 d. (faktinis apžiūros laikas 2025 m. rugsėjo 19 d., 20.36 val. iki 22.20 val.) kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra asfaltuota gatvė adresu: Panevėžys (duomenys neskelbtini) gatvė šalia tilto per (duomenys neskelbtini) upę (žiūrėti eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priede fotolentelėje Nr.1-5). Apžiūros metu taikomas bazinės linijos matavimo metodas, kur nustatoma bazinės linijos pradžia X0 (žiūrėti eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priede planas-schema), kurio koordinatės yra N (duomenys neskelbtini). Bazinės linijos pradžia X0 yra pėsčiųjų perėjos apšvietimo stulpas ant vakarinio gatvės šaligatvio. Gatvę sudaro keturios važiuojamosios juostos, du kelkraščiai. Nuo X0 1,26 m pietų kryptimi ir 2,40 m rytų kryptimi yra sustojusio automobilio „Ford Focus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis dešinės pusės ratas. Nuo X0 3,95 m pietų kryptimi ir 2,48 m rytų kryptimi yra sustojusio automobilio „Ford Focus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis dešinės pusės ratas. Prieš pėsčiųjų perėją yra horizontalus ženklinimas 1.7. Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir gali žymėti važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Pėsčiųjų perėja įrengta ant greičio mažinimo priemonės ir yra iškilioji perėja, pažymėta prieš ir už perėjos horizontaliu ženklinimu 1.25. Šachmatų tvarka išdėstyti langeliai žymi greičio mažinimo priemones, įrengtas važiuojamojoje dalyje. Perėja pažymėta horizontalusis ženklinimas 1.13.1. („zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją), kurios plotis yra 4,05 m. Minėtame gatvės ruože leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h. Už pėsčiųjų perėjos, ant tilto per (duomenys neskelbtini) upę jokių horizontalių ženklinimų ant asfalto dangos nėra. Pėsčiųjų perėjos centre yra saugumo salelė, kurios plotis 1,46 m, ant kurios yra įrengti kelio ženklai- iš (duomenys neskelbtini) upės tilto pusės 407 Apvažiuoti iš dešinės (kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš dešinės pusės); 533 Pėsčiųjų perėja (perėjimo per kelią vieta); vakariniame kelkraštyje 533 Pėsčiųjų perėja (perėjimo per kelią vieta); rytiniame kelkraštyje 534 Pėsčiųjų perėja (perėjimo per kelią vieta) ir 507 Eismo kryptys sankryžoje (nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės eismo juostos leidžiama ir apsisukti). Iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės 407 Apvažiuoti iš dešinės (kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš dešinės pusės); 533 Pėsčiųjų perėja (perėjimo per kelią vieta); vakariniame kelkraštyje 534 Pėsčiųjų perėja (perėjimo per kelią vieta). Automobilis yra tamsios spalvos, galiniais ratais stovi ant horizontalaus ženklinimo 1.25. Šachmatų tvarka išdėstyti langeliai žymi greičio mažinimo priemones, įrengtas važiuojamojoje dalyje (žiūrėti eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priede fotolentelėje Nr.6-13). Automobilio apsaugos oro pagalvės nesuveikusios (žiūrėti eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priede fotolentelėje Nr.14-15). Automobilio salone ir bagažinėje esantys daiktai nufotografuoti (žiūrėti eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priede fotolentelėje Nr.16-18). Apžiūrėjus automobilį nustatyta, kad ant automobilio variklio dangčio matomos kėbulo deformacijos (žiūrėti eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priede fotolentelėje Nr.19-25). Prieš sustojusi automobilį, ant asfalto matosi maisto produktų likučiai (žiūrėti eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priede fotolentelėje Nr.2) ir (žiūrėti eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priede planas-schema) (1 t. b. l. 18-21).
LTEC specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad suformuota 2025-09-19 įvykio vietos schema, mastelinė ortomozaika ir 3D modelis įrašyti į optinę duomenų laikmeną (1 t. b. l. 160).
2025 m. rugsėjo 24 d., apklausos metu nukentėjusioji E. N. parodė, kad 2025 m. rugsėjo 19 d., buvo penktadienio vakaras, apie 20:15 val. ji buvo Panevėžio mieste, ėjo iš PC „(duomenys neskelbtini)“ ir ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, tiksliau už tilto link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Kiek atsimena, jau buvo šiek tiek sutemę. Ji priėjusi (duomenys neskelbtini) gatvės nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, j pradėjo eiti. Jai iš kairės pusės nebuvo jokių automobilių, tai puse kelio perėjo ir įėjo į salelę. Matė, kad jai iš dešinės antroje juostoje važiuoja automobilis, kuris prie perėjos stabtelėjo. Ji suprato, kad to automobilio vairuotojas, ar vairuotoja ją pamatė ir dėl to stabtelėjo. Ji visados eidama per perėją žiūri į automobilio ratus ar jie stoja, kai tik sustoja, tai tik tada pradeda eiti. Tą vakarą ji eidama per pėsčiųjų perėją ir matydama, kad automobilis stabtelėjo, ji suprato, kad jis ją praleis, todėl pradėjo eiti per pėsčiųjų perėją. Tas automobilis važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link centro, nesustojo ir ją partrenkė, kai jau buvo įžengusi į to automobilio važiavimo eismo juostą. Daugiau nieko neatsimena, atsipeikėjo ligoninėje. Po šio eismo įvykio pas ją buvo atėjusi to automobilio vairuotoja, atsiprašė, ji jos atsiprašymą priėmė. Jai šiuo metu vis dar skirtas gulimas rėžimas, yra lūžę (duomenys neskelbtini) iš abiejų pusių, skauda visas dešinės pusės (duomenys neskelbtini), nevaldo dešinės kojos. Ji nežino kuo viskas baigsis. Jai yra išaiškinta, kad šis įvykis yra draudiminis ir ji gali kreiptis į draudimą.
2025 m. spalio 31 d., papildomos apklausos metu E. N. patvirtino anksčiau duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) E. N. tvarko jos vardu draudiminį įvykį. Jis pateikė „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, tačiau iki dabar jokio atsakymo negavo. Sulaukė tik patvirtinimą, kad prašymas yra registruotas. Šiuo metu jos gydymas tęsiamas, nors išleido iš ligoninės, tačiau dabar yra (duomenys neskelbtini) palaikymo ir slaugos ligoninėje, jai atliekamos gydymo procedūros - mankštos, masažai, kineziterapija ir kt. Dabar dar po eismo įvykio nevaikšto, kiek žino dar 4 savaites negalės vaikščioti, taip sako daktarai. Po šio eismo įvykio dar jaučia skausmus, kartais geria nuskausminamuosius. Po šio eismo įvykio kaltininkė su ja bendrauja, palaiko ryšį, teiraujasi jos sveikata. Abi sutarė, kad dėl jai patirtų nepatogumų sumokės 1000 eurų, ji sutinku su ta suma. Ji pati nurodys savo banko sąskaitos numerį. Šiame ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio nereikš ir sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas baigtųsi jos ir kaltininkės susitaikymu (1 t. b. l. 44-47, 48-51).
2025 m. lapkričio 4 d., tarnybiniame pranešime DĖL POKALBIO SU NUKENTĖJUSIĄJA E. N., nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 4 d., apie 13:50 val. būnant VšĮ (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, palatoje 313, buvo bendrauta su nukentėjusiąja E. N., kuri informavo, kad nebenori taikytis su įtariamąja A. P., nes advokatas, kurio pavardę atsisakė nurodyti, liepė nesitaikyti, nes pasak advokato, jai gali nebemokėti draudimas. E. N. pareiškė, kad šiame ikiteisminiame tyrime greičiausiai reikš civilinį ieškinį (1 t. b. l. 52-53).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis pateiktais medicininiais dokumentais, E. N. nustatyta odos nubrozdinimai nosyje, kaktoje, muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke, apatinėje lūpoje, nežymus kepenų plyšimas, dešinės pusės (duomenys neskelbtini) lūžiai, kairės pusės (duomenys neskelbtini) lūžiai, (duomenys neskelbtini) lūžiai, (duomenys neskelbtini) lūžis, dešinio (duomenys neskelbtini) lūžiai, (duomenys neskelbtini) lūžis dešinėje pusėje, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nustatyti dešinio (duomenys neskelbtini) lūžiai, (duomenys neskelbtini) lūžis dešinėje pusėje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.14 punktu, kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 66-167).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo perklausytas 2025 m. rugsėjo 19 d. 20:20:16 val. pranešimo apie įvykį garso įrašas, surašytas protokolas. Protokole fiksuota, kad girdimas garso įrašas, kuriame yra pokalbis, kuris trunka 01 min. 15 sek. Garso įraše vaikinas operatorei praneša apie avariją, viena moteris partrenkta. Įvykis Panevėžyje, centre prie tilto. Moterį kliudė automobilis, kuris yra įvykio vietoje, jo valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Moteris kuri guli dar sąmoninga, jos amžius apie (duomenys neskelbtini) metų, vairuotoja vietoje. Vaikinas nurodo, kad jis yra liudytojas A. G. ir lauks spec. tarnybų (1 t. b. l. 11-113).
Iš Panevėžio apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus darbuotojo, atsakingo už Panevėžio mieste įrengtų vaizdo kamerų stebėseną, buvo gauti ikiteisminiam tyrimui rekšmingi, su tiriamu eismo įvykiu susiję vaizdo įrašai, kurių pavadinimai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Šie vaizdo įrašai peržiūrėti, surašytas protokolas, kuriame fiksuota:
Peržiūrėtas pirmasis vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše ekrane viršuje, kairėje pusėje matomas vaizdo stebėjimo kameros numerį „27.1.2“ bei datos su laiku užrašą „(duomenys neskelbtini)“. Įrašo laikas kinta nuo 20:18:49 iki 20:20:27. Vaizdo įrašo trukmė - 1 min 38 s. Vaizdo įrašas yra spalvoto vaizdo, užfiksuotas tamsiu paros metu, šviečiant gatvių apšvietimo šviestuvams. Vaizdo stebėjimo kamera įrengta Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) sankryžos esančios pėsčiųjų perėjos (prie vakarinio perėjos krašto). Vaizdo stebėjimo kamera nuo pietų pusės fiksuoja vaizdą (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje ties (duomenys neskelbtini) sankryža ir nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje prie sankryžos. Ekrano kairėje matosi (duomenys neskelbtini) sankryža, ekrano dešinėje - nereguliuojama pėsčiųjų perėja per (duomenys neskelbtini) gatvę. Pėsčiųjų perėja pažymėta kelio ženklu Nr. 533 „Pėsčiųjų perėja“ (KET), važiuojamoje dalyje pažymėta horizontaliuoju ženklinimu „zebras“ bei šachmatų tvarka išdėstytais langeliais (žyminčiais greičio mažinimo priemonę (važiuojamosios dalies pakilimą) perėjos vietoje). Nuo šiaurinės pusės pėsčiųjų perėjos viduryje įrengta iškili saugumo salelė, kurioje yra du signaliniai stulpeliai ir atrama su dviem kelio ženklais (vaizdo įraše nesimato kokiais). (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamoje dalyje prieš perėją yra keturios eismo juostos (po dvi eismo juostas pietų ir šiaurės kryptimi). (duomenys neskelbtini) sankryžoje yra horizontaliojo ženklinimo brūkšninės linijos (žymi eismo juostas sankryžoje). Prieš sankryžą (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje (šiaurinėje pusėje) yra trys eismo juostos (dvi eismo juostos pietų kryptimi ir viena eismo juosta šiaurės kryptimi). Priešingų krypčių eismo juostos yra atskirtos horizontaliojo ženklinimo užbrūkšniuota nukreipimo salele, tos pačios krypties dvi eismo juostos pietų kryptimi yra atskirtos horizontaliojo ženklinimo brūkšnine linija, kuri, artėjant prie sankryžos, pereina į ištisinę liniją. Prieš sankryžą (duomenys neskelbtini) gatve nuo šiaurės pietų kryptimi pirmąja eismo juosta leidžiama važiuoti tiesiai ir į dešinę, antrąja (papildoma) eismo juosta leidžiama važiuoti į kairę (tai matyti iš horizontaliojo ženklinimo rodyklių eismo juostose). 20:19:05 nuo (duomenys neskelbtini) gatvės rytinės pusės šaligatvio į vakarų pusę (vaizdo įraše iš dešinės pusės į kairę pusę) per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją (duomenys neskelbtini) gatvėje eina moteris (žr. apžiūros protokolo priede fotolentelėje pav. Nr. 1) (moters (pėsčiosios) apsirengimas nurodytas, aprašant antrąjį vaizdo įrašą). Moteriai (pėsčiajai) priėjus pėsčiųjų perėjos vidurį šalia iškilios saugumo salelės, (duomenys neskelbtini) gatve nuo šiaurės pusės pietų kryptimi pirmąja eismo juosta link (duomenys neskelbtini) sankryžos ir pėsčiųjų perėjos atvažiuoja tamsios spalvos automobilis su įjungtais priekiniais žibintais. Automobilis prieš sankryžą kerta ištisinę liniją, skiriančią pirmąją ir antrąją (papildomą) eismo juostas pietų kryptimi (žr. pav. Nr. 2). Automobiliui privažiavus prie pėsčiųjų perėjos, moteris (pėsčioji) jau yra pėsčiųjų perėjos vakarinės dalies viduryje (žr. pav. Nr. 3). Tikslaus automobilio stabdymo momento nustatyti nėra galimybės, nes vaizdo įraše automobilio staigaus greičio mažėjimo prieš pėsčiųjų perėją nematyti, o automobilio galiniai „Stop“ žibintai matosi tik automobiliui užvažiavus ant pėsčiųjų perėjos (tuo momentu automobilio galiniai „Stop“ žibintai šviečia) (žr. pav. Nr. 4, Nr. 5). 20:19:11 automobilis priekinės dalies viduriu partrenkia per pėsčiųjų perėją einančią moterį (pėsčiąją) (žr. pav. Nr. 4, Nr. 5). Automobiliui partrenkus moterį, prieš pėsčiųjų perėją pirmojoje eismo juostoje sustoja iš paskos važiavęs tamsios spalvos automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir įjungia avarinius žibintus (žr. pav. Nr. 6). Automobilyje vairuotojo pusėje sėdintis vyras skambina telefonu, po to išlipa iš automobilio, pereina per pėsčiųjų perėją ir nueina link eismo įvykio vietos (vyras apsirengęs juodos spalvos džemperiu su baltos spalvos užrašu ir mėlynos spalvos džinsais) (žr. pav. Nr. 7). Kitoje gatvės pusėje, priešingos krypties juostoje ant pėsčiųjų perėjos sustoja raudonos spalvos automobilis ir įjungia avarinius žibintus. Kiek pastovėjęs automobilis nuvažiuoja nuo pėsčiųjų perėjos ir, užsukęs į dešinėje esantį įvažiavimą, sustoja. Iš automobilio išlipa ir link eismo įvykio vietos nueina vyras, apsirengęs raudonos spalvos marškinėliais su baltos spalvos piešiniu trumpomis rankovėmis ir rudos spalvos šortais bei moteris, apsirengusi raudonos spalvos striuke ir juodos spalvos kelnėmis. 20:20:27 vaizdo įrašas baigiasi.
Peržiūrimas antrasis vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše ekrane viršuje, kairėje pusėje matomas vaizdo stebėjimo kameros numerį „(duomenys neskelbtini)“ bei datos su laiku užrašą „2025-09-19 20:19:00.594“. Įrašo laikas kinta nuo 20:19:00 iki 20:19:20. Vaizdo įrašo trukmė - 20 s. Vaizdo įrašas yra spalvoto vaizdo, užfiksuotas tamsiu paros metu, šviečiant gatvių apšvietimo šviestuvams. Vaizdo stebėjimo kamera įrengta Panevėžyje, prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos per (duomenys neskelbtini) gatvę (prie vakarinio perėjos krašto). Pėsčiųjų perėja važiuojamoje dalyje pažymėta horizontaliuoju ženklinimu „zebras“ bei šachmatų tvarka išdėstytais langeliais (žyminčiais greičio mažinimo priemonę (važiuojamosios dalies pakilimą) perėjos vietoje). Nuo šiaurinės ir pietinės pusių pėsčiųjų perėjos viduryje įrengtos dvi iškilios saugumo salelės, kuriose yra po du signalinius stulpelius ir po vieną atramą su dviem kelio ženklais (vaizdo įraše nesimato kokiais). 20:19:03 nuo (duomenys neskelbtini) gatvės rytinės pusės šaligatvio į vakarų pusę per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją (duomenys neskelbtini) gatvėje pradeda eiti moteris (pėsčioji). Moteris yra apsirengusi tamsiai mėlynos spalvos striuke, pilkos spalvos sijonu, dėvi rudos spalvos batelius. Vaizdo įraše jokių atšvaitų bei šviesą atspindinčių elementų ant moters (pėsčiosios) drabužių nesimato. Moteris dešiniąją ranka neša tamsios spalvos rankinę (žr. pav. Nr. 8, Nr. 9). Prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiosios sustoja nuo pietų pusės važiuojantis tamsios spalvos automobilis. 20:19:11 moteriai priėjus pėsčiųjų perėjos vakarinės dalies vidurį, tamsios spalvos automobilis (su įjungtais priekiniais žibintais, tyrimu nustatytas A. P. vairuojamas automobilis, važiavęs nuo šiaurės pusės) priekinės dalies viduriu partrenkia per pėsčiųjų perėją einančią moterį (pėsčiąją) (automobiliui užvažiavus ant pėsčiųjų perėjos automobilio galiniai „Stop“ žibintai šviečia) (žr. pav. Nr. 10, Nr. 11). Automobiliui partrenkus moterį, ji dešiniuoju šonu nukrinta ant gatvės važiuojamosios dalies priešais automobilį dešinėje pusėje. Automobilis iškart sustoja už pėsčiųjų perėjos ir įjungia avarinius žibintus (žr. pav. Nr. 12). Kitoje gatvės pusėje priešingos krypties juostoje ant pėsčiųjų perėjos sustoja raudonos spalvos automobilis ir įjungia avarinius žibintus. Iš automobilio išlipa vyras, apsirengęs raudonos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis ir šortais (nurodytas, aprašant pirmąjį vaizdo įrašą). 20:19:20 vaizdo įrašas baigiasi.
Peržiūrimas trečiasis vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše ekrane viršuje, kairėje pusėje matomas vaizdo stebėjimo kameros numeris „27.1.4“ bei datos su laiku užrašą „(duomenys neskelbtini)“. Įrašo laikas kinta nuo 20:18:55 iki 20:25:56. Vaizdo įrašo trukmė - 7 min 01 s. Vaizdo įrašas yra spalvoto vaizdo, užfiksuotas tamsiu paros metu, šviečiant gatvių apšvietimo šviestuvams. Vaizdo stebėjimo kamera įrengta Panevėžyje, prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos per (duomenys neskelbtini) gatvę (prie vakarinio perėjos krašto). Vaizdo stebėjimo kamera nuo šiaurės pusės fiksuoja vaizdą (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Ekrane matosi (duomenys neskelbtini) tiltas per (duomenys neskelbtini) upę už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir (duomenys neskelbtini) gatvės vakarinės pusės šaligatvis. 20:19:11 tamsios spalvos automobilis (su įjungtais priekiniais žibintais) priekine dalimi partrenkia moterį (pėsčiąją). Automobiliui partrenkus moterį, ji dešiniuoju šonu nukrinta ant gatvės važiuojamosios dalies priešais automobilį dešinėje pusėje. Partrenktos moters bateliai nukrinta nuo kojų pėdų – vienas batelis nukrinta ant gatvės važiuojamosios dalies į pietų pusę nuo jos, kitas batelis nukrinta ant šaligatvio į vakarų pusę nuo jos (iš batelio iškrinta vidpadis). Prie partrenktos moters į rytų pusę nukrinta tamsios spalvos rankinė. Automobilis iškart sustoja ir įjungia avarinius žibintus (žr. pav. Nr. 13). Iš automobilio vairuotojo pusės išlipa moteris su akiniais (žr. pav. Nr. 14), apsirengusi šviesiai mėlynos spalvos striuke ir mėlynos spalvos kelnėmis, ir, rankomis susiėmusi už veido, pribėga ir pasilenkia prie gulinčios partrenktos moters (pėsčiosios) (žr. pav. Nr. 15) (vėliau vaizdo įraše minėta moteris dar kelis kartus pasilenkia ir priklaupia prie gulinčios partrenktos moters (pėsčiosios)). Prie eismo įvykio vietos prieina vyras, apsirengęs raudonos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis (nurodytas, aprašant pirmąjį ir antrąjį vaizdo įrašus) (kiek pastovėjęs, vyras nueina į šalį) ir šaligatviu elektriniu paspirtuku privažiuoja juodai apsirengęs jaunuolis. Vėliau moteris (išlipusi iš automobilio) į kitą vietą perkelia gulinčią rankinę bei paima nukritusius batelius ir juos užmauna ant gulinčios partrenktos moters (pėsčiosios) kojų pėdų. Partrenkta moteris (pėsčioji) gulėdama pradeda judinti rankas. Link eismo įvykio vietos ateina du vyrai ir moteris (jų apsirengimas nurodytas, aprašant pirmąjį vaizdo įrašą) bei kiti žmonės. 20:22:23 į eismo įvykio vietą atvažiuoja ir sustoja policijos tarnybinis automobilis. Iš automobilio išlipa du policijos pareigūnai ir prieina prie gulinčios partrenktos moters (pėsčiosios). Vienas policijos pareigūnas pasilieka prie partrenktos moters, o kitas pareigūnas bendrauja su moterimi (išlipusia iš eismo įvykyje dalyvavusio automobilio) bei vyru, apsirengusiu raudonos spalvos marškinėliais su baltos spalvos piešiniu trumpomis rankovėmis ir rudos spalvos šortais (nurodytu, aprašant pirmąjį ir antrąjį vaizdo įrašus). Vėliau į eismo įvykio vietą atvyksta dar du policijos pareigūnai. Likęs vaizdo įrašo laikas neaprašomas, nes nėra reikšmingas ikiteisminiam tyrimui. 20:25:56 vaizdo įrašas baigiasi (1 t. b. l. 119-123).
Ikiteisminio tyrimo metu iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės buvo paimti E. N. drabužiai ir avalynė, kurie apžiūrėti, surašytas protokolas. Protokole fiksuota, kad apžiūrima: - tamsiai mėlynos spalvos striukė „(duomenys neskelbtini)“ su gobtuvu. Striukė yra užsegama užtrauktuku. Striukės šonuose yra dvi įleistinos kišenės. Striukės priekinėje dalyje, krūtinės srityje yra prisiūti du trikampiai logotipai. Taip pat gamintojo logotipai yra prisiūti ant kairės rankovės ties žastu. Striukės audinys vietomis nusidėvėjęs. Ant dešinės striukės rankovės priekinėje ir nugarinėje dalyse yra rudos spalvos (galimai kraujo sutepimai) (žr. pav. Nr. 1-4); - rausvos spalvos (duomenys neskelbtini) raštais dekoruota suknelė trumpomis rankovėmis. Priekinėje suknelės dalyje yra užsegimas (įsiūtos keturios sagos). Suknelės audinys sintetinis, nusidėvėjęs. Prie užsegimo yra rusvos spalvos sutepimas (žr. pav. Nr. 5-7); - pilkos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ tipo sijonas iki kelių. Sijono juosmuo prigludęs, į apačią išplatėja. Sijonas yra su rudos spalvos pasijoniu. Nugarinėje sijono dalyje per vidurį yra užsegimas, t. y. įsiūtas užtrauktukas ir saga (žr. pav. Nr. 8-9); - baltos spalvos liemenėlė „(duomenys neskelbtini)“. Liemenėlė yra su elastinėmis petnešėlėmis, užsegama dviem metaliniais kabliukais nugarinėje dalyje. Liemenėlės audinys išsitampęs, nusidėvėjęs (žr. pav. Nr. 10-11); - baltos spalvos trikotažiniai apatiniai marškinėliai su petnešėlėmis. Marškinėlių audinys išsitampęs, dėmėtas, suteptas, apsivėlęs. Mechaninio poveikio pažeidimai (sukarpymai, suplėšymai) galimai padaryti medikų teikiant medicininę pagalbą (žr. pav. 12-13); - baltos spalvos apatinės kelnaitės. Kelnaičių audinys išsitampęs, dėmėtas, suteptas, pageltęs (žr. pav. Nr. 14-15); - rudos spalvos odiniai bateliai („loaferiai“) „(duomenys neskelbtini)“. Bateliai dėvėti, matomi natūralūs nusidėvėjimo požymiai, sutepimai. Dešinės kojos batelis yra be vidpadžio. Gamintojo nurodytas dydis 37. Batelių padai rusvos spalvos. Padų raštas nežymiai reljefinis sudarytas iš tankių lygiagrečių linijų (žr. pav. Nr. 16-19); - baltos spalvos polietileninis maišelis su rankenėlėmis. Ant maišelio apatinės dalies yra užrašas raudonomis raidėmis „(duomenys neskelbtini)“ (žr. pav. Nr. 20). Po apžiūros drabužiai ir avalynė buvo supakuoti į popierines pakuotes su paaiškinamaisiais užrašais (1 t. b. l. 138-140).
2025 m. spalio 6 d., pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 19 d., nuo 20 val. iki 21 val. krituliai nefiksuoti. Oro temperatūra buvo nuo 16,5 iki 15,8 0C, santykinė oro drėgmė nuo 69% iki 74%, vėjo kryptis - vakarų, vidutinis vėjo greitis nuo 2,7 iki 2,6 m/s, didžiausias vėjo greitis per 1 val. nuo 8,5 iki 4,8 m/s, meteorologinio matomumo nuotolis 20 km.(1 t. b. l. 155-157).
Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad transporto priemonės „FORD FOCUS C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galioja iki 2027 m. balandžio 21 d. (2 t. b. l. 59).
Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad transporto priemonė „FORD FOCUS C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draustas draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024 m. spalio 25 d., iki 2025 m. spalio 24 d. (2 t. b. l. 60-64).
Vairuotojo pažymėjimas išduotas A. P. vardu Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuo (duomenys neskelbtini), turi teisę vairuoti AM, B1, B kategorijos transporto priemones (2 t. b. l. 56-57).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šią nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą.
BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 7 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Dėl nusikalstamo pasitikėjimo jis padaromas tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas (pvz., greičio viršijimas, netinkamas manevravimas, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimas) gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje nustatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, jog šiomis konkrečiomis aplinkybėmis jų nekils. BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje nustatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-689/2018).
Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 30 punkte numatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad A. P. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta.
Kaltinamoji A. P. savo kaltę pripažino. Teismas konstatuoja, kad pačios kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. P. 2025 metų rugsėjo 19 d. apie 20:20 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį ,,Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus – važiuodama (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikinusi, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesustojo, įvažiavo į perėją ir nepraleido jai iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios E. N. bei ją partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiosios E. N. sveikata.
Byloje esantys ir nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji A. P. inkriminuojamą veiką įvykdė veikdama neatsargiai, o konkrečiai dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi A. P. nenumatė, kad dėl jos veiksmų (artėdama prie pėsčiųjų perėjos neįsitikinusi, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų nesustojo) gali kilti pavojingi padariniai, nors pagal veikos padarymo aplinkybes ir savo asmenines savybes (vairuojanti ilgą laiko tarpą) turėjo (kaip kelių transporto priemonės vairuotojas privalo laikytis KET reikalavimų) ir galėjo (byloje yra duomenų, kad kaltinamajai galėjo trukdyti gatvės apšvietimas ir buvę kelio ženklai per kuriuos galimai nematė nukentėjusiosios, ar dėl kokių nors kitų aplinkybių pastaroji nebūtų objektyviai galėjusi išvengti eismo įvykio) numatyti kilsiančius pavojingus padarinius. Taigi, tokiu būdu A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.
Dėl A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju A. P. padarė neatsargų nusikaltimą, todėl formali BK 38 straipsnio 1 dalies sąlyga spręsti dėl susitaikymo instituto taikymo A. P. atžvilgiu egzistuoja. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. savo kaltę visiškai pripažino, atsiprašė nukentėjusiosios, žalą atlygino, savo veiką vertino kritiškai, kas šiuo atveju rodo, kad kaltinamoji nuoširdžiai gailisi įvykdžiusi nusikaltimą, nukentėjusioji jai atleido, byloje pateikė susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajai nebeturi, todėl teismo vertinimu egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų susitaikymo taikymo sąlyga. Kadangi buvo įvykdytas neatsargus nusikaltimas, transporto priemonė, kuria buvo sukeltas eismo įvykis buvo apdrausta, šioje byloje civiliniu atsakovu yra pripažinta draudimo bendrovė AB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t. b. l. 181-183), kuri savo rašytiniais paaiškinimais pasisakė dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio ir nurodo, kad nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žalą, kurią jau atlygino draudimas pagal šalių susitarimą (2 t. b. l. 148-151), kaltinamoji anksčiau neteista (2 t. b. l. 23-24), bausta administracine tvarka, bauda sumokėta (2 t. b. l. 19-20), yra pensininkė, našlė, todėl teismo vertinimu egzistuoja visos susitaikymo sąlygos numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies punktuose. Teismo įsitikinimu minėti duomenys rodo, kad padaryta žala nukentėjusiajai yra visa atlyginta, o pati kaltinamoji A. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visos sąlygos susitaikymo sąlygos pagal BK 38 straipsnio nuostatas, todėl A. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamoji byla nutrauktina.
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 2 dalyje. Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET (kasacinė nutartis 2K-143-696/2017). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad A. P. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įvykdė pažeidusi KET 9, 126, 127, 128 punktuose numatytus reikalavimus, jo padaryti KET pažeidimai sukėlė sunkias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Vis dėlto teismas įvertina ir tai, kad kaltinamoji veikė neatsargiai, tai yra veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl nepakankamo atidumo buvusioje situacijoje, nors A. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri sukėlė sunkias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, tačiau byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų sąmoningai šiurkščiai pažeidusi minėtą KET reikalavimą. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, yra pensininkė, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiajai teikė pagalbą, taigi, charakterizuojama teigiamai. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad A. P. nėra pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi šios priemonės paskyrimas prieštarautų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principams. Baigiamųjų kalbų metu prokuroras paprašė kaltinamajai, ją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Įvertinus tai, kad dėl kaltinamosios neatsargaus elgesio kilo eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, teismas sprendžia, kad prokuroro prašymas yra pagrįstas ir atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą, tačiau atsižvelgus į kaltinamąją gerai charakterizuojančius duomenis, įmokos dydis parinktinas minimalus – 10 MGL, bei nustatant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismo vertinimu ši poveikio priemonė bus pakankama ir proporcinga priemonė, padėsianti pasiekti bausmės tikslus, kurių siekiama net ir asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu prokuroras prašė įpareigoti kaltinamąją per teismo nustatytą terminą kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą dėl pakartotinio privalomo vairuotojo sveikatos patikrinimo. Teismas šio prašymo netenkina. Baudžiamajame kodekse nėra numatyta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, o bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamosios sveikatos būklė ar kitos aplinkybės keltų abejonių dėl jos tinkamumo vairuoti transporto priemones ir dėl to būtų būtinas papildomas teismo įpareigojimas atlikti sveikatos patikrinimą. Teismo vertinimu kaltinamajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – yra pakankama ir proporcinga, todėl papildomų įpareigojimų taikymas nagrinėjamu atveju nėra būtinas.
Dėl proceso išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš 2026 m. birželio 8 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajai teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 393,75 Eur. Pažymėtina, kad šioje byloje nukentėjusiąja buvo pripažinta E. N., jai šioje byloje atstovavo įgaliota atstovė advokatė L. Blinkevičiūtė, kuris teisminio nagrinėjimo metu buvo aktyvi, teikė prašymus, uždavinėjo klausimus. Duomenų, apie sunkią kaltinamosios turtinę padėtį teismas neturi. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti patirtų išlaidų dydis šioje byloje nelaikytinas neproporcingai didelis ar nepagrįstas, todėl šios išlaidos išieškotinos valstybės naudai iš kaltinamosios.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) skaitmeninės laikmenos su įvykio filmuota medžiaga ir LTEC suformuota įvykio vietos schema masteline ortomozaika ir 3D modeliu (1 t. b. l. 116, 161) - paliktini saugoti prie bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo susitaikius su nukentėjusiąja E. N. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Valstybės naudai iš A. P. išieškoti 393,75 (trys šimtai devyniasdešimt trys eurai ir 75 centai) Eur išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiajai suteiktų teisinių įgaliotos atstovės paslaugų, apmokėjimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) skaitmeninės laikmenos su įvykio filmuota medžiaga ir LTEC suformuota įvykio vietos schema masteline ortomozaika ir 3D modeliu - palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti A. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Teismo įsiteisėjusiu sprendimu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą, kurio Sąskaitos Nr.: LT12 4040 0636 1000 3142, Gavėjas: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Juridinio asmens kodas: 125817744, Mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiajam, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.