- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-02
- Bylos Nr.
- e2-408-881/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00077-2026-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė (pran.)
- Ieškovas
- "MARUT“
- Atsakovas
- „Skolų priežiūra“, „Perfect IDEA"
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MARUT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 26 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MARUT“ ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Perfect IDEA“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Skolų priežiūra“ dėl pirkėjo teisių perkėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „MARUT“ ieškiniu, pareikštu atsakovėms likviduojamai dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Perfect IDEA“ ir UAB „Skolų priežiūra“, prašė teismo:
perkelti ieškovei UAB „MARUT“ atsakovės UAB „Skolų priežiūra“ reikalavimo teises į skolininką A. V., kylančias iš 2025 m. spalio 14 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos tarp LUAB „Perfect IDEA“ ir UAB „Skolų priežiūra“, įpareigojant ieškovę UAB „MARUT“ ne vėliau kaip per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovei LUAB „Perfect IDEA“ 2 589 Eur, o atsakovei UAB „Skolų priežiūra“ – 29 911 Eur;
priteisti solidariai iš atsakovių LUAB „Perfect IDEA“ ir UAB „Skolų priežiūra“ ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Teismui priėmus ieškovės ieškinį, atsakovėms buvo nustatytas terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti. Atsakovės per nustatytą terminą pateikė atsiliepimus. Atsakovė UAB „Skolų priežiūra“ atsiliepime į ieškinį prašė teismo įpareigoti ieškovę UAB „MARUT“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 7 500 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2026 m. kovo 13 d. nutartimi atsakovės UAB „Skolų priežiūra“ prašymą patenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovę per penkias darbo dienas nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti 5 000 Eur užstatą galimų atsakovės UAB „Skolų priežiūra“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą; išaiškino ieškovei, kad nesumokėjus užstato per nustatytą terminą teismas procesinį dokumentą (ieškinį) paliks nenagrinėtą.
Ieškovė per teismo nustatytą terminą 5 000 Eur užstato galimų atsakovės UAB „Skolų priežiūra“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą nesumokėjo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „MARUT“ ieškinį atsakovėms LUAB „Perfect IDEA“ ir UAB „Skolų priežiūra“ dėl pirkėjo teisių perkėlimo palikti nenagrinėtą; priteisti atsakovei UAB „Skolų priežiūra“ iš ieškovės UAB „MARUT“ 3 267 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartis ieškovei (per atstovą) įteikta 2026 m. kovo 17 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis), terminas užstato sumokėjimui pasibaigė 2026 m. kovo 24 d. Ieškovė per teismo nustatytą terminą 5 000 Eur užstato galimų atsakovės UAB „Skolų priežiūra“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą nesumokėjo, todėl teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 95 straipsnio 3 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė UAB „MARUT“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti atsakovę UAB „Skolų priežiūra“ teisių perėmėja J. V.; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria atsakovei UAB „Skolų priežiūra“ iš ieškovės UAB „MARUT“ priteistos 3 267 Eur bylinėjimosi išlaidos; nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Skolų priežiūra“; klausimą spręsti įvertinus procesinio teisių perėmimo aplinkybę, tinkamą bylinėjimosi išlaidų gavėją, taip pat išlaidų realumo, būtinumo, proporcingumo ir atitikties Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos); priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Po apskųstos Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 26 d. nutarties priėmimo paaiškėjo, kad tą pačią dieną atsakovė UAB „Skolų priežiūra“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį su J. V., pagal kurią UAB „Skolų priežiūra“ perleido, o J. V. perėmė UAB „Skolų priežiūra“ turėtas ir galiojančias reikalavimo teises į skolininką A. V., kylančias iš Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-238-432/2025 2025 m. birželio 2 d. priimto sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-441-790/2025.
2026 m. kovo 30 d. UAB „Skolų priežiūra“ atstovas advokatas D. P. raštu patvirtino, kad J. V. tinkamai ir visiškai atsiskaitė su UAB „Skolų priežiūra“ pagal minėtą sutartį už įgytą reikalavimo teisę, todėl nuo šio momento reikalavimo teisės perėjo naujajai įgijėjai. Taigi, dar iki procesinio sprendimo išsiuntimo šalims materialusis ginčo teisinis santykis buvo pasikeitęs iš esmės – reikalavimo teisės turėtoja tapo J. V., o ne UAB „Skolų priežiūra“. Nepaisant to, UAB „Skolų priežiūra“, būdama proceso dalyve ir žinodama apie įvykusį teisių perleidimą, šios esminės aplinkybės teismui nepranešė, dėl to byla buvo užbaigta ir procesinis sprendimas priimtas dalyvaujant asmeniui, kuris jau nebuvo tikrasis ginčo materialiosios teisės subjektas.
Nagrinėjamoje byloje egzistuoja tiek materialusis, tiek procesinis pagrindas taikyti procesinį teisių perėmimą ir pakeisti atsakovę UAB „Skolų priežiūra“ jos teisių perėmėja, nes būtent ji yra ginčo reikalavimo teisės turėtoja, kurios atžvilgiu turi būti sprendžiamas reikalavimų pagrįstumas. Be to, reikalavimo teisės perleidimas turėjo tiesioginę reikšmę ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, kadangi, UAB „Skolų priežiūra“ pasitraukus iš materialiojo teisinio santykio, nebuvo įvertinta, ar bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos jos naudai, nepatikrinus tinkamo procesinio subjekto statuso, todėl šis klausimas išspręstas neįsitikinus, ar išlaidos priteistos teisę jas gauti turinčiam asmeniui.
Atsakovė, prašydama priteisti 3 267 Eur bylinėjimosi išlaidas, teismui pateikė 2026 m. vasario 27 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. AMG2602_105 ir jos priedą – suteiktų paslaugų ataskaitą. Iš šių dokumentų matyti, kad 2 700 Eur be PVM, 3 267 Eur su PVM apskaityta kaip vientisa paslauga, o ne kaip atskirai individualizuotos išlaidos už kiekvieną procesinį dokumentą. Ataskaitoje nurodyta: „Atsiliepimo į UAB „MARUT“ ieškinį ir prašymo dėl užstato rengimas“ – 16 valandų, ir „Atsiliepimo į UAB „MARUT“ ieškinį ir prašymo dėl užstato galutinis parengimas“ – 2 valandos.
Pateikti dokumentai leidžia matyti tik bendrą užmokestį už „atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl užstato“ parengimą, tačiau neatskleidžia, kokia sumos dalis tenka kiekvienam procesiniam dokumentui. Dėl to teismas negalėjo patikrinti, ar kiekvienai išlaidų daliai teisingai pritaikyti Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai. Vien abstrakti išvada, kad bendra bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalių dydžių, nėra pakankamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo motyvas.
Teismas neįvertino, ar prašomos išlaidos atitinka realumo, būtinumo ir proporcingumo kriterijus. Byla buvo baigta ankstyvoje proceso stadijoje, ieškinį palikus nenagrinėtą, todėl 18 valandų darbo ir 3 267 Eur atlyginimas už du procesinius dokumentus turėjo būti vertinami kritiškai. Be to, atsiliepime į ieškinį buvo pateikta daug su ginču nesusijusių aplinkybių, todėl ne visas deklaruotas darbo laikas gali būti laikomas būtinu procesinei gynybai.
Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, teismas neįvertino, kad ginčo reikalavimo teisė jau buvo perleista J. V., todėl pirmiausia turėjo išspręsti procesinio teisių perėmimo klausimą ir nustatyti, ar išlaidos apskritai priteistinos UAB „Skolų priežiūra“, o ne jos teisių perėmėjai. Dėl šių priežasčių nutarties dalis dėl 3 267 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepakankamai motyvuota, todėl nepagrįsta ir turi būti panaikintina.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Skolų priežiūra“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovė teigia, kad J. V. įgijo reikalavimo teisę į A. V., bet ne UAB „Skolų priežiūra“ teises ir pareigas pagal 2025 m. spalio 14 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį su LUAB „Perfect IDEA“. Jos nuomone, vėlesnis reikalavimo teisės perleidimas (cesija) nereiškia, kad naujasis kreditorius tampa ankstesnės sutarties šalimi ar perima visas iš jos kylančias teises ir pareigas. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 14 d. sutartis buvo visiškai įvykdyta – UAB „Skolų priežiūra“ sumokėjo kainą, o LUAB „Perfect IDEA“ perleido reikalavimo teisę, todėl šis sutartinis santykis pasibaigė ir negalėjo būti vėliau perleistas J. V.. Atsakovė remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią cesija pakeičia tik kreditorių konkrečioje prievolėje, tačiau nepakeičia kitų teisinių santykių ar ankstesnių sutarčių šalių. Todėl neįvyko materialiųjų teisių perėmimas dėl ginčo sutarties, kuris sudarytų pagrindą taikyti CPK 48 straipsnyje reglamentuojamą procesinį teisių perėmimą, ir nėra teisinio pagrindo pakeisti UAB „Skolų priežiūra“ J. V..
Šalies argumentai
Bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstai priteistos, nes ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovės veiksmų. Teismas buvo konstatavęs, kad ieškinys turi piktnaudžiavimo procesu požymių, jog ieškovė neturėjo realių finansinių galimybių įsigyti ginčo reikalavimo teises ir galėjo būti naudojama tik kaip formalus juridinis asmuo ieškiniui pareikšti. Taigi, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos kilo dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų ir pagrįstai buvo priteistos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai buvo būtini veiksmingai procesinei gynybai, pateiktų dokumentų pakako išlaidoms pagrįsti, o priteista bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl nėra pagrindo ją sumažinti vien dėl ieškovės subjektyvaus vertinimo, kad dalis darbų buvo nepakankamai detalizuoti.
Šalies argumentai
Atsiliepimas į ieškinį buvo parengtas laikantis CPK reikalavimų, įpareigojančių pasirengimo stadijoje pateikti visus atsikirtimus, argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus. Išsamus faktinių aplinkybių išdėstymas nebuvo perteklinis, o buvo būtinas, siekiant apibrėžti ginčo ribas, užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą bei veiksmingą procesinę gynybą. Būtent atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai prisidėjo prie proceso baigties, nes atskleidė ieškinio nepagrįstumą ir paskatino ieškovę atsisakyti tolesnio bylinėjimosi.
Atsiliepimas į ieškinį yra vientisas procesinis dokumentas, todėl jo rengimas turi būti vertinamas kaip nedaloma teisinė paslauga. Dėl to nėra pagrindo reikalauti dirbtinai skaidyti išlaidas pagal atskirus argumentus, faktines aplinkybes ar procesinius prašymus. Be to, ieškovės siūlomas išlaidų skaidymas būtų ne tik nepagrįstas, bet ir prieštaringas, nes kiekvienas atskiras procesinis prašymas (pavyzdžiui, dėl įrodymų išreikalavimo, liudytojų apklausos, ekspertizės ar užstato) galėtų būti vertinamas kaip savarankiška paslauga, o tai potencialiai didintų, o ne mažintų bylinėjimosi išlaidas. Praktikoje procesiniai dokumentai dažnai apima įvairius papildomus prašymus, tačiau tai nekeičia jų vientisumo ir nesudaro pagrindo išskaidyti rengimo išlaidas į atskiras dalis.
Bylinėjimosi išlaidos pagrįstai pripažintos būtinomis, realiomis ir proporcingomis, nes atsiliepimas į ieškinį buvo parengtas išanalizavus didelės apimties su byla susijusius duomenis ir dokumentus, įskaitant netiesiogiai susijusius asmenis bei sudėtingas faktines ir teisines aplinkybes. Procesinio dokumento apimtis ir skirtas darbo laikas buvo objektyviai būtinas veiksmingai procesinei gynybai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 26 d. nutarties, kuria ieškovės UAB „MARUT“ ieškinys atsakovėms LUAB „Perfect IDEA“ ir UAB „Skolų priežiūra“ dėl pirkėjo teisių perkėlimo paliktas nenagrinėtu ir atsakovei UAB „Skolų priežiūra“ iš ieškovės priteistos 3 267 Eur bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-238-432/2025 iš dalies patenkino ieškovės BUAB „Perfect IDEA“ reikalavimą ir priteisė ieškovei iš atsakovo A. V. žalos atlyginimą – 132 391,50 Eur (toliau – Reikalavimo teisė).
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs A. V. apeliacinį skundą, 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-441-790/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.
LUAB „Perfect IDEA“ Reikalavimo teisę, kilusią iš Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. sprendimo, 2025 m. spalio 14 d. sutartimi pardavė UAB „Skolų priežiūra“ už 29 911 Eur.
Ieškovė 2026 m. sausio 22 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė perkelti pirkėjos UAB „Skolų priežiūra“ teises, kylančias iš 2025 m. spalio 14 d. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kurios pagrindu LUAB „Perfect IDEA“ perleido reikalavimo teises į A. V..
Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės UAB „Skolų priežiūra“ atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes, 2026 m. kovo 13 d. nutartimi konstatavo galimą ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir įpareigojo ieškovę sumokėti 5 000 Eur užstatą atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
Be to, nustatyta, kad 2026 m. kovo 26 d. tarp UAB „Skolų priežiūra“ ir J. V. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius UAB „Skolų priežiūra“ perleido, o naujasis kreditorius J. V. perėmė visą pradinio kreditoriaus turėtą ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką A. V. (toliau – skolininkas), kylančią iš Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-238-432/2025.
Ieškovei nesumokėjus užstato, Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovėms UAB „Skolų priežiūra“ ir LUAB „Perfet IDEA“ paliko nenagrinėtą ir priteisė atsakovei UAB „Skolų priežiūra“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino 2026 m. kovo 26 d. sudaryto reikalavimo teisių perleidimo sandorio, dėl kurio atsakovė UAB „Skolų priežiūra“ esą neteko materialiosios teisės į ginčo dalyką, todėl ji turėjo būti pakeista jos teisių perėmėja J. V., o byla buvo išnagrinėta dalyvaujant netinkamai šaliai.
Apeliantės argumentas, kad teismas turėjo pakeisti atsakovę UAB „Skolų priežiūra“ jos teisių perėmėja J. V., yra nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ieškiniu prašyta perkelti ieškovei reikalavimo teises, kylančias iš 2025 m. spalio 14 d. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties, pagal kurią LUAB „Perfet IDEA“ perleido UAB „Skolų priežiūra“ reikalavimo teisę į skolininką A. V..
Procesinis teisių perėmimas civiliniame procese galimas tik tuomet, kai bylos nagrinėjimo metu pasikeičia ginčo materialiosios teisės subjektas ir dėl to viena iš proceso šalių netenka procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 48 straipsnis). Tačiau nagrinėjamu atveju UAB „Skolų priežiūra“ išliko ginčo materialiojo santykio subjektu tiek, kiek byloje keliami reikalavimai buvo susiję su 2025 m. spalio 14 d. sandorio teisiniu vertinimu ir jo sukeltų padarinių nustatymu.
2026 m. kovo 26 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Skolų priežiūra“ J. V. perleido ne teises, kylančias iš 2025 m. spalio 14 d. sutarties, o materialiąją reikalavimo teisę į skolininką A. V.. Todėl šis sandoris galėtų lemti tik kreditorinės teisės į skolininką perėjimą, tačiau nesudaro pagrindo keisti atsakovės procesinę padėtį nagrinėjamoje byloje.
Pažymima, kad byloje ginčas vyko dėl 2025 m. spalio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisinių pasekmių, todėl atsakovės procesinė padėtis vertintina pagal ginčo dalyką ir pareikštus reikalavimus, o ne pagal vėlesnį jos disponavimą įgyta reikalavimo teise. Vien materialiosios teisės perleidimas savaime nereiškia procesinio šalių pakeitimo pagrindo, jei ginčas išlieka susijęs su pačiu sandoriu ir jo galiojimu ar pasekmėmis.
J. V. reikalavimo teisės perėmimas yra materialiosios teisės (cesijos) santykis, kuris nesutampa su procesiniu teisių perėmimu. Procesinis šalių pakeitimas negali būti grindžiamas vien reikalavimo perleidimo faktu, neįvertinus, ar ginčo dalykas išlieka susijęs su pradinės šalies procesine padėtimi.
Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pakeisti atsakovės UAB „Skolų priežiūra“ jos teisių perėmėja J. V., nes pastaroji nėra ginčo dėl 2025 m. spalio 14 d. sandorio teisinių pasekmių proceso dalyvė ta apimtimi, kuria pareikšti ieškinio reikalavimai.
Apeliantė taip pat ginčija atsakovei priteistas 3 267 Eur bylinėjimosi išlaidas, teigdama, kad jos nėra pakankamai pagrįstos ir detalizuotos, neatitinka būtinumo, realumo bei proporcingumo kriterijų, ypač atsižvelgiant į tai, jog byla nebuvo nagrinėta iš esmės ir buvo užbaigta ankstyvoje proceso stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas šiems apeliantės argumentams nepritaria.
Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu dėl ieškovės neįvykdyto teismo procesinio nurodymo – nesumokėto teismo nustatyto užstato. Tokia procesinė situacija reiškia, kad byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ne dėl atsakovės veiksmų ar jos procesinio elgesio, o dėl ieškovės pasirinkimo nevykdyti teismo nustatytos procesinės pareigos. Todėl pagrįstai konstatuota, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos kilo dėl ieškovės inicijuoto proceso ir jos procesinio elgesio, nulėmusio bylos baigtį.
CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo iš esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys, taip pat priežastis, dėl kurių byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, ir šalių procesinį elgesį. Pirmosios instancijos teismas šiuos kriterijus įvertino, nustatydamas, kad atsakovė procese elgėsi sąžiningai, o bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl ieškovės veiksmų, įskaitant ir tai, kad ieškinys buvo pateiktas esant teismo konstatuotiems piktnaudžiavimo procesu elementams.
Teismas pagrįstai rėmėsi pateiktais bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiais dokumentais – 2026 m. vasario 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AMG2602_105 ir suteiktų teisinių paslaugų ataskaita – iš kurių matyti suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir pobūdis. Vien tai, kad suteiktos teisinės paslaugos nurodytos apibendrintai, savaime nepaneigia jų realumo ir būtinybės, jei iš pateiktų duomenų galima nustatyti, kokiems procesiniams veiksmams jos buvo skirtos. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovės patirtos išlaidos yra susijusios su atsiliepimo į ieškinį ir kitų procesinių dokumentų rengimu, todėl laikytinos būtinomis gynybai užtikrinti.
Be to, teismas patikrino, ar prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Nustačius, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma šių dydžių neviršija, ir nenustačius duomenų, leidžiančių ją laikyti neproporcinga ar akivaizdžiai pertekline, buvo pagrįstai konstatuota, jog ji atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo ir būtinumo kriterijus.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertino bylos baigties priežastis, šalių procesinį elgesį bei pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, todėl pagrįstai priteisė atsakovei UAB „Skolų priežiūra“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai nusprendė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei. Apskųsta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.