- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-23
- Bylos Nr.
- e2-650-798/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00103-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- R. E., R. Endriukaičio IĮ „RIM“,
- Suinteresuotas asmuo
- UAB "Egmila"
- Kategorijos
2026 m. liepos 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos R. E. individualios įmonės „RIM“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Egmila“, n u s t a t ė :
Aprašomoji dalis
I. Ginčo esmė
Pareiškėja R. E. IĮ ,,RIM“ (toliau – ir pareiškėja) 2026 m. birželio 16 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Egmila“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) restruktūrizavimo bylą. Pareiškime nurodė esanti bendrovės hipotekos kreditorė, turinti 58 000 Eur reikalavimą bendrovės atžvilgiu. Finansinį reikalavimą pareiškėja grindė: Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-146-357/2024, kuria buvo patvirtintas pareiškėjos kreditorinis reikalavimas bendrovės restruktūrizavimo byloje, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu apie nekilnojamąjį turtą, 2026 m. birželio 16 d. aktu dėl skolų suderinimo, kuriame nurodyta, kad bendrovė pareiškėjai skolinga 58 000 Eur, pagal pateiktą kitą tos pačios dienos aktą dėl skolų suderinimo – 420 000 Eur, bendrovės pateiktais duomenimis apie pareiškėjai hipoteka įkeistą bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą iki 2026 m. birželio 9 d., kuris vėliau buvo pratęstas iki 2026 m. liepos 3 d., pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktas skolos suderinimo aktas nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, patvirtinantis pareiškėjos teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo kitam subjektui, todėl pareiškėja privalo ištaisyti trūkumus ir pateikti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus apie bendrovės skolą pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja, šalindama teismo nurodytus pareiškimo trūkumus, pateikė teismui 2026 m. liepos 3 d. VĮ Registrų centro hipotekos duomenų išrašą iš nekilnojamojo turto ir sutarčių ir teisių suvaržymo registro, kuriame pateikti duomenys apie įregistruotą sutartinę hipoteką, įkaito davėjas – UAB ,,Egmila“, kreditorius – R. E. IĮ ,,RIM“, užtikrintos prievolės dydis – 490 000 Eur, prievolės įvykdymo terminas – 2022 m. balandžio 20 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2026 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisė kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, pabaigos bei kitais įstatyme numatytais pagrindais. Pareiškėja nepateikė teismui nei pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nei sutarčių ar kitų įrodymų, kad teismas turėtų pagrindą spręsti, jog šiuo metu yra pasibaigęs terminas UAB ,,Egmila“ įvykdyti prievoles. Kadangi pareiškėja teismo nurodytų pareiškimo trūkumų nepašalino, teismas pareiškėjos pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja R. E. IĮ ,,RIM“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nevertino apelianto pateikto oficialaus išrašo iš sutarčių ir teisių suvaržymų registro, teigdamas, kad jis neįrodo skolos pagrindo ir jos suėjimo termino. Šis pateiktas įrodymas patvirtina, kad prievolės įvykdymo terminas, suėjęs dar 2022 metais, yra pradelstas, o apeliantė turi neabejotiną kreditorinio reikalavimo teisę pareiškėjos atžvilgiu. Bendrovė nei restruktūrizavimo procese, nei iki jo niekada neginčijo ir šiuo metu neginčija apeliantės finansinio reikalavimo dydžio bei skolos termino praleidimo fakto. Jei pačios sutarties šalys sutaria dėl prievolės egzistavimo, jos dydžio ir termino, o tretieji asmenys šių faktų neginčija, teismas neturi teisinio pagrindo veikti kaip dar viena suinteresuota šalis, reikalaujanti sutarčių tekstų, kurie nesudaro ginčo objekto. Sandorių detalios sąlygos neturi jokio ryšio su restruktūrizavimo pareiškimo priėmimu. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo faktą, kad pareiškėjos hipotekinis kreditorinis reikalavimas jau buvo pripažintas ir patvirtintas teismo nutartimi anksčiau Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje bendrovės restruktūrizavimo byloje. Pirmosios instancijos teismas, kvestionuodamas pareiškėjos reikalavimo teisės atsiradimo teisėtumą ir reikalaudamas sutarčių kopijų, netiesiogiai kvestionuoja paties notaro atliktų veiksmų teisėtumą, nors notarinių veiksmų apskundimo procesai įstatymų nustatyta tvarka nėra inicijuoti. Teismo atsisakymas priimti apeliantės pareiškimą dėl to, kad nebuvo pateiktos sutarčių kopijos (nors buvo pateiktas viešojo registro išrašas, teismo nutartis bei skolų suderinimo aktas), vertintinas kaip kraštutinis, neproporcingas procesinis formalizmas. Pareiškimo priėmimo stadijoje nekilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos statuso, teismo atsisakymas priimti pareiškimą ir jo grąžinimas dėl sutarčių nuorašų nebuvimo yra neproporcingas procesinis veiksmas, pažeidžiantis veiksmingo nemokumo proceso tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo
Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė teismui 2017 m. balandžio 21 d. kredito sutartį Nr. KS-2017-032-00, kuria akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“ suteikė bendrovei 490 000 Eur kreditą, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2022 m. balandžio 20 d. Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad siekdama visiškai eliminuoti bet kokias, net ir formaliausias, teismo abejones, kartu su šiuo atskiruoju skundu teismui pateikė pirminę kreditavimo sutartį. Ši sutartis restruktūrizavimo pareiškimo išsprendimui nėra teisiškai būtina, nes skolos faktas, dydis ir terminas yra pilnai įrodyti viešojo registro duomenimis bei ankstesne teismo nutartimi, sutarties pateikimas šioje stadijoje atitinka proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.) bei užkerta kelią tolesniam nemokumo proceso vilkinimui. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Siekiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme kaip išimties iš bendrojo draudimo taikymo, būtina, pirma, pateikti atitinkamą prašymą, antra, šį prašymą reikia pagrįsti arba objektyviu (t. y. nuo asmens valios nepriklausiusiu) negalėjimu pateikti kurį nors dokumentą (ar įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu jį priimti. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė kodėl minėto dokumento nepateikė į bylą anksčiau, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktą dokumentą atsisako priimti.
Dėl teisės inicijuoti nemokumo (restruktūrizavimo) bylą
JANĮ 4 straipsnio 1 dalis numato, kad nemokumo procesą juridiniam asmeniui inicijuoti teisę turi juridinio asmens vadovas ir kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Restruktūrizavimo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, tik jeigu jo reikalavimai juridiniam asmeniui, kurie yra pradelsti, viršija 10 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) dydį (JANĮ 4 straipsnio 2 dalis).
Restruktūrizavimo ir bankroto proceso inicijavimą reglamentuoja JANĮ 8 ir 9 straipsniai, priklausomai nuo to, ar nemokumo procesą inicijuoti ketina pats juridinis asmuo (JANĮ 8 straipsnis), ar jo kreditorius (JANĮ 9 straipsnis).
Apeliantė, teigdama, kad turi finansinį reikalavimą bendrovei, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pareiškėjos reikalavimas kyla iš 2017 m. balandžio 21 d. kredito sutarties Nr. KS-2017-032-00, kuria pareiškėjos naudai 2021 m. balandžio 21 d. sutartine hipoteka Nr. NM-3435 įkeistas bendrovei priklausantis nekilnojamas turtas, prievolės įvykdymo terminas – 2022 m. balandžio 20 d. Apeliantė kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei pateikė skolų suderinimo aktą ir teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas jos kreditorinis reikalavimas bendrovės restruktūrizavimo byloje, kuri buvo nutraukta.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, nurodė, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų, jog šiuo metu yra pasibaigęs terminas atsakovei įvykdyti prievoles.
Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jos pateiktus įrodymus ir registrų duomenis, nevertino aplinkybės, jog bendrovė pripažino skolos pareiškėjai faktą, todėl klaidingai nusprendė, kad nėra duomenų apie prievolės įvykdymą ir pareiškėja nėra potenciali bendrovės kreditorė ir JANĮ nustatyta tvarka negali teikti pareiškimo dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo.
Teismų praktikoje pažymima, kad kreditorius, inicijuodamas nemokumo procesą, turi pateikti duomenis, pagrindžiančius reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1178-1120/2020) ir duomenis, jog jo reikalavimo teisė yra pradelsta (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-868-798/2020).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei nurodė faktines aplinkybes, kad ji yra bendrovės hipotekos kreditorė, šią aplinkybę patvirtina 2026 m. liepos 3 d. VĮ Registrų centro hipotekos duomenų išrašas iš nekilnojamojo turto ir sutarčių ir teisių suvaržymo registro, pareiškėjos reikalavimo dydis – 58 000 Eur, šį dydį patvirtina 2026 m. birželio 16 d. aktas dėl skolų suderinimo. Papildomai pareiškėja pateikė Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-146-357/2024, kuria buvo patvirtintas pareiškėjos kreditorinis reikalavimas bendrovės restruktūrizavimo byloje, kuri buvo vėliau nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, remdamasis pirmiau nurodyta teismų praktika, neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja yra atsakovės potenciali kreditorė, mananti, jog turi teisę reikalauti iš atsakovės (skolininkės) įvykdyti įsipareigojimus. Taigi, pareiškėja turi teisę inicijuoti atsakovei nemokumo (restruktūrizavimo) bylą.
Teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, išsprendžia klausimą dėl skolininko teisinio statuso, tačiau nesprendžia dėl tarp šalių susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių. Todėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimai vertinami tik preliminariai. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, kad yra labiau tikėtina, jog kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020). Nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą (o taip pat restruktūrizavimo bylą) teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas pareiškėjui. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, kad turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-245-450/2026).
Taigi, vadovaujantis paminėta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pareiškėjos teisę inicijuoti atsakovei nemokumo bylos iškėlimą, laiko pagrįstais. Apeliacinės instancijos vertinimu, VĮ Registrų centras hipotekos duomenų išrašas iš nekilnojamojo turto ir sutarčių ir teisių suvaržymo registro patvirtina tarp pareiškėjos ir bendrovės egzistuojančią prievolę, kurios vykdymo terminas yra pasibaigęs bei kurios įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas. Aplinkybę, kad ši prievolė nėra įvykdyta patvirtina pats įrašas hipotekos registre bei skolos suderinimo aktas, kuriuo bendrovė pripažįsta skolos pareiškėjai egzistavimą. Papildomai pažymėtina, kad ankstesnėje bendrovės restruktūrizavimo byloje pareiškėjos patvirtintas kreditorinis reikalavimas patvirtina tikimybę, kad pareiškėja yra atsakovės kreditorė ir turi jai JANĮ suteiktas teises. Bendrovei neginčijant pareiškėjos prievolės yra labiau tikėtina, kad kreditorius (pareiškėja) reikalavimo teisę į skolininką (bendrovę) turi, todėl apeliantės kaip potencialios bendrovės kreditorės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo turėjo būti nagrinėjamas iš esmės.
Apibendrindamas pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės argumentai dėl netinkamai įgyvendintos nemokumo bylos inicijavimo procedūros laikytini pagrįstais ir potenciali kreditorė R. Endriukaičio IĮ ,,RIM“ turi reikalavimo teisę skolininkei UAB ,,Egmila“, todėl jos pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos negalėjo būti atsisakytas priimti.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2026 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-347-569/2026 iškėlė UAB ,,Egmila“ bankroto bylą. Nutartis nėra įsiteisėjusi. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus apeliantės atskirąjį skundą ir grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo, šis klausimas pirmosios instancijos teisme galės būti nagrinėjamas ir tik išsprendus klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (neiškėlimo).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias nemokumo bylos iniciavimą, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo UAB ,,Egmila“, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.