Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-628-407/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-22
Bylos Nr.: e2-628-407/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00215-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjas: Vigintas Višinskis (pran.)
Suinteresuotas asmuo: "Laumžirgiai", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Swedbank", Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Uždaroji akcinė bendrovė "VILDUJA", "SANDAILA", UAB "Gotas", UAB „POŽEMINĖS LINIJOS", UAB „Gairana“, "Elsis TS", UAB "Visa elektra", "Šneka", AB Artea bankas, "Magryva", UAB "G.Neimanto įmonė", "ZOKVIJA", "Serpantinas"
Atsakovas: „Šiaulių dujotiekio statyba"
Pareiškėjas: "Jonvita

Kategorijos

3.4.4.5.4Kreditorių susirinkimo nutarimų ginčijimas

Civilinė byla Nr. e2-628-407/2026 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00215-2022-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 22 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Laumžirgiai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Jonvita“, skundas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ kreditorių susirinkimo nepriimtų sprendimų bei prašymas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo patenkinti, atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ nemokumo (bankroto) byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Šiaulių dujotiekio statyba“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė, įmonė) iškėlė nemokumo (bankroto) bylą; bendrovės nemokumo administratore paskyrė UAB „Jonvita“ (toliau – nemokumo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (toliau – ir LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“).

Šalies argumentai

LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė nustatyti LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ turto, kuris buvo 2026 m. kovo 27 d. vykusio kreditorių susirinkimo 2–ojo, 3–ojo, 4–ojo, 5–ojo ir 6–ojo darbotvarkės klausimų dalykas, pardavimo tvarką ir pardavimo kainas, nes šiais klausimais kreditorių susirinkimas sprendimų nepriėmė ir neįgyvendino jam priskirtos kompetencijos, t. y. 1) nustatyti LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ nekilnojamojo turto ir su juo neatskiriamai susijusio kilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarką ir pardavimo kainas pagal pateiktą projektą; 2) nustatyti LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ transporto priemonių pardavimo tvarką ir pardavimo kainas pagal pateiktą projektą; 3) nustatyti, kad transporto priemonė MAN TGX gali būti parduota UAB „Gegusta“ už 30 000 Eur, o jei teismas nelaikytų tokio realizavimo būdo tinkamu, subsidiariai nustatyti šios transporto priemonės pardavimo tvarką ir pardavimo kainas pagal pateiktą projektą; 4) nustatyti LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ilgalaikio kilnojamojo turto pardavimo tvarką ir pardavimo kainas pagal pateiktą projektą; 5) nustatyti LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ trumpalaikio turto (atsargų – žaliavų, medžiagų ir komplektavimo detalių) pardavimo tvarką ir pardavimo kainas pagal pateiktą projektą; 6) leisti nemokumo administratorei vykdyti turto realizavimą pagal teismo nustatytą tvarką ir kainas.

Nurodė, kad 2026 m. kovo 27 d. įvyko penktasis LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ kreditorių susirinkimas, kuriame, be kita ko, buvo sprendžiami klausimai dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir pradinių pardavimo kainų nustatymo, tačiau šiais klausimais kreditoriai jokių sprendimų nepriėmė, nes trys dominuojančios bendrovės kreditorės akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“, AB „Artea bankas“ ir UAB „Laumžirgiai“, turinčios lemiamą balsų daugumą (75,11 proc.), balsavo „prieš“ nemokumo administratorės pateiktus darbotvarkės projektus, nepateikdamos jokio alternatyvaus sprendimo dėl turto realizavimo modelio, kuris leistų tęsti turto realizavimo procedūras. Kai kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją, o kreditorių daugumos veiksmai ar neveikimas lemia bankroto proceso vilkinimą ir trukdo operatyviam bei veiksmingam jo užbaigimui, teismas, įvertinęs konkrečias faktines aplinkybes, gali įsiterpti ir nustatyti turto pardavimo tvarką bei parduodamo turto kainą. Būtent tokia išimtinė situacija susidarė ir nagrinėjamu atveju, dėl ko teismo įsikišimas yra būtinas.

Žemesnės instancijos teismas

2026 m. kovo 27 d. įvykusiame kreditorių susirinkime 2–uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl bendrovės nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto, kurio negalima atskirti nuo nekilnojamojo turto, pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Tiek 2024 m. spalio 14 įvykusiame pirmajame bendrovės kreditorių susirinkime, tiek ir 2025 m. gegužės 27 d. trečiajame susirinkime buvo nustatyta šio turto pardavimo tvarka ir kaina. Atsižvelgiant į tai, kad turto kompleksas nebuvo parduotas dvejose varžytynėse, 2026 m. kovo 27 d. buvo sušauktas penktasis kreditorių susirinkimas, kuriame didžiosios bendrovės kreditorės balsavo „prieš“ nemokumo administratorės pasiūlytą turto komplekso pardavimo kainą ir tvarką.

3–uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl bendrovės transporto priemonių pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Kaip ir turto komplekso atveju, 2024 m. spalio 14 d. įvykusiame pirmajame bendrovės kreditorių susirinkime buvo priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas 6–uoju darbotvarkės klausimu dėl transporto priemonių pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, kuriuo nuspręsta turtą pardavinėti trimis etapais, o turto nepardavus, šaukti kreditorių susirinkimą. Nerealizavus transporto priemonių ir sušaukus penktąjį kreditorių susirinkimą, didžiosios bendrovės kreditorės balsavo „prieš“ nemokumo administratorės pasiūlytą transporto priemonių pardavimo kainą ir tvarką.

4–uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl bendrovės transporto priemonės MAN TGX pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Pirmajame bendrovės kreditorių susirinkime automobilio MAN TGX pardavimo tvarka ir kaina nebuvo patvirtinta, nes šis automobilis bendrovės vardu perregistruotas po pirmojo kreditorių susirinkimo, tačiau penktajame susirinkime didžiosios bendrovės kreditorės balsavo „prieš“ nemokumo administratorės pasiūlytą šios transporto priemonės pardavimo kainą ir tvarką.

5–uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl ilgalaikio kilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. 2024 m. spalio 14 d. įvykusiame pirmajame bendrovės kreditorių susirinkime buvo nuspręsta ilgalaikį turtą pardavinėti komplektuose pagal rūšį trijuose pardavimo etapuose, o turto nepardavus, šaukti kreditorių susirinkimą, tačiau naujai sušauktame susirinkime didžiosios bendrovės kreditorės balsavo „prieš“ nemokumo administratorės pasiūlytą ilgalaikio turto pardavimo kainą ir tvarką.

6–uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl trumpalaikio turto (atsargų – žaliavų, medžiagų ir komplektavimo detalių) pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Toks klausimas kreditorių jau buvo spręstas pirmajame jų susirinkime, kuriame buvo nutarta trumpalaikį turtą pardavinėti kaip vieną turto vienetą trijuose pardavimo etapuose, o turto nepardavus, šaukti kreditorių susirinkimą, tačiau naujai sušauktame susirinkime didžiosios bendrovės kreditorės balsavo „prieš“ nemokumo administratorės pasiūlytą trumpalaikio turto pardavimo kainą ir tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2026 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovės skundą patenkino ir nustatė LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ turto, kuris buvo 2026 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo 2–ojo, 3–ojo, 4–ojo, 5–ojo ir 6–ojo darbotvarkės klausimų dalykas, pardavimo tvarką ir kainas pagal nemokumo administratorės pateiktus projektus bei leido nemokumo administratorei vykdyti turto realizavimą pagal teismo nustatytą tvarką ir kainas; priteisė atsakovei lygiomis dalimis iš kreditorių AB „Swedbank“ ir UAB „Laumžirgiai“ po 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, spręsdamas dėl jo teisės įsiterpti kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus, laikė svarbiomis aplinkybėmis, kad 2026 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkime net ir 1–ouju darbotvarkės klausimu dėl kreditorių susirinkimui pirmininkaujančio asmens rinkimo trys kreditorės AB „Swedbank“, AB „Artea bankas“ ir UAB „Laumžirgiai“ balsavo „prieš“, neminint 2–6 darbotvarkės klausimų, kurie susiję su bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu. Teismas pažymėjo, kad minėtos kreditorės savo alternatyvių projektų neteikė. Pastebėjo, kad visų trijų kreditorių balsavimo biuletenių turinyje dėstomas iš esmės panašus tekstas, nesusijęs su 2026 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais. Nors šių kreditorių balsavimo biuleteniai pateikti atskirai, tačiau iš jų turinio ir argumentacijos teismas nusprendė, kad tai yra šių kreditorių koordinuoti veiksmai siekiant trukdyti ir vilkinti nemokumo procesą. Kreditoriai, reiškiantys nepasitikėjimą nemokumo administratoriumi ar keliantys ginčus dėl administravimo išlaidų, turėjo ir turi teisę šiuos klausimus spręsti įstatymų nustatyta tvarka, inicijuodami atskiras teismines procedūras (ką kreditorės ir daro), tačiau pasirinktas teisinio neveikimo kelias, pasak teismo, negali būti laikomas teisėta kreditorių autonomijos išraiška, ši autonomija negali būti suabsoliutinta ir naudojama taip, kad būtų paneigtas bankroto proceso operatyvumo principas bei pažeisti kitų kreditorių teisėti interesai. Kreditorių neveikimas, kai turint balsų daugumą, sistemiškai blokuojami sprendimai ir nepateikiami jokie konstruktyvūs pasiūlymai, negali būti laikomas teisėtu autonomijos įgyvendinimu, net ir esant nesutarimams tarp kreditorių ir nemokumo administratorės, kreditorių susirinkimas negali neribotam laikui neįgyvendinti savo kompetencijos dėl turto realizavimo ir nepateikti jokio alternatyvaus veikiančio modelio, nes tai, pasak teismo, pažeidžia bankroto proceso operatyvumo reikalavimą ir visų kreditorių interesus.

Tokį trijų didžiųjų kreditorių, kurios turi balsų daugumą, neveikimą, ignoruojant nemokumo administratorės teikiamus pasiūlymus svarbiu tolimesnės bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo klausimu, tačiau tuo pačiu neteikiant jokių alternatyvių pasiūlymų, teismas laikė bankroto proceso procedūrų vilkinimu, didinančiu bankroto administravimo išlaidas. Be to, pažymėjo, kad minėtų kreditorių teisės naudojamos ne tam, kad būtų sprendžiami esminiai bankroto proceso klausimai, o tam, kad juos vilkinti, keliant klausimus, kurie su kreditorių susirinkime sprendžiamais klausimais nesusiję. Pasak teismo, šios kreditorės turi teisę (ir ja naudojasi) kelti klausimus dėl nemokumo administratorės veiklos ar informacijos teikimo, tačiau jų trukdymas nustatyti tolimesnių bankroto procedūrų vykdymui svarbius klausimus, negali pateisinti turto realizavimo sustabdymo.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje prioritetas turėtų būti teikiamas ne atskirų kreditorių interesams, o pagrindiniam likvidavimo etape keliamam tikslui – turto realizavimui Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka ir įmonės bankroto procedūrų užbaigimui. Teismas nusprendė, kad kreditorių negebėjimas įgyvendinti savo kompetenciją, interesų konfliktas tarp kreditorių, besitęsiantis konfliktas tarp trijų dominuojančių kreditorių ir nemokumo administratorės, leidžia spręsti, jog kreditorių susirinkimas negali tinkamai įgyvendinti savo kompetencijai priskirtus klausimus. Taigi, teismas, įvertindamas bylos aplinkybes bei siekdamas proceso efektyvumo ir operatyvumo, apsaugoti tiek pačios bendrovės, tiek visų jos kreditorių interesus, konstatavo esant pagrindui įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir nustatyti LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ turto pardavimo tvarką ir kainą iš esmės pagal nemokumo administratorės suformuluotą prašymą.

Teismas, spręsdamas dėl kreditorių susirikimo 4–ojo darbotvarkės klausimo, nurodė, kad iš esmės visi kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai (išskyrus tris didžiąsias kreditorės ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI)) pritarė abiem nemokumo administratorės pasiūlytiems automobilio MAN TGX pardavimo variantams. Pastebėjo, kad nors VMI 2026 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkime balsavo „prieš“ šį nutarimą, tačiau teikdama atsiliepimą į skundą prieštaravimų dėl 4–ojo darbotvarkės klausimo nebereiškė. Įvertinęs aplinkybę, kad kreditoriai (išskyrus tris didžiąsias kreditores) prašo tenkinti nemokumo administratorės skundą ir nustatyti 2026 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo metu nepatvirtintą turto pardavimo tvarką bei kainas, teismas laikė, jog ir kiti kreditoriai, nepateikę atsiliepimų į skundą, prieštaravimų nereiškia.

Pažymėjo ir tai, kad visi atsiliepimus pateikę bendrovės kreditoriai prašo tenkinti nemokumo administratorės skundą ir nustatyti prašomą turto pardavimo tvarką ir kainą, o kreditorės AB „Swedbank“ ir UAB „Laumžirgiai“ šiais aspektais nepasisakė, AB „Swedbank“ atsiliepime į skundą dėstė argumentus, kurie jos buvo nurodyti prašyme dėl nemokumo administratorės atstatydinimo civilinėje byloje Nr. eB2-26-856/2026, o kreditorė UAB „Laumžirgiai“ teikė savo argumentus tariamų skundo trūkumų klausimais ir kitais klausimais, nesusijusiais su kreditorių susirinkimo metu nepriimtais sprendimais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė (kreditorė) UAB „Laumžirgiai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartį ir LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ skundą dėl 2026 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkime nepriimtų nutarimų atmesti arba perduoti šį skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Skundžiama nutartis iš esmės yra be motyvų, nes teismas, tenkindamas nemokumo administratorės skundą dėl 2–6 darbotvarkės klausimais nepriimtų nutarimų, realiai nutartyje pasisakė tik dėl vieno iš darbotvarkės klausimų (4–uoju), dėl kitų darbotvarkės klausimų (ne)pagrįstumo nėra pateikta nei vieno argumento. Teismas nepateikė privalomo ekonominio pagrindimo, kodėl būtent bendrovės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatomos pagal nemokumo administratorės pateiktą pasiūlymą, kuo toks sprendimas paremtas, kaip apskaičiuotas ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

Nepriimti nutarimai nesukelia jokių teisinių padarinių, dėl ko teismas turėjo nepriimti tokio skundo, o priėmęs – bylą nutraukti. Teismas turi teisę tik panaikinti atitinkamus nutarimus.

Teismas nepagrįstai perėmė kreditorių išimtinę kompetenciją. Kadangi yra visiškai prarastas pasitikėjimas nemokumo administratore ir jos siūlomas projektais dėl objektyvių skaidrumo reikalavimų (pvz. nemokumo administratorė su bendrove yra sudariusi atlygintinių paslaugų sutartį ir bendrovė iš jos perka kanceliarines prekes, žolės pjovimo paslaugas, nuomoja patalpas), apeliantė balsavo „prieš“ ginčo klausimus. Nemokumo administratorė nepagrindė savo siūlomų projektų, o jos pateikta informacija nebuvo pakankama, kad apeliantė galėtų leisti parduoti bendrovės turtą. Apeliantė buvo įsitikinusi, kad nepriėmus ginčo nutarimų, jie ateityje galės būti priimti, tačiau su kitais sprendimų projektais, kurie atitiks skaidrumo reikalavimus. Be to, toks teismo įsikišimas lemia, kad visiškos daugumos (75 proc.) kreditorių reikalavimų turėjimas neužtikrina, jog kreditoriai turi daugumą.

Susirinkime nepriimti nutarimai, kuriais nėra keičiama status quo (faktinė ar teisinė padėtis) negali prieštarauti jokioms imperatyvioms normoms, teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams, pažeisti bendrovės ar jos kreditorių interesus. Nei nemokumo administratorė, nei teismas nenurodė, kokią įtaką nemokumo procesui turėtų tai, jei ginčo nutarimai būtų priimti kitame susirinkime.

Atsiliepimas

Atsakovė LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

Nors kreditorių susirinkime nepriimtas nutarimas pats savaime nesukuria tokio teisinio rezultato, kokį sukurtų priimtas, tačiau tai nereiškia, kad kreditorių susirinkimo negebėjimas priimti sprendimų dėl esminių turto realizavimo klausimų bankroto procese apskritai negali turėti jokių teisinių ar faktinių pasekmių. Šiuo atveju pasekmė buvo akivaizdi – nepriėmus sprendimų 2–6 darbotvarkės klausimais, nemokumo administratorė neteko praktinės galimybės toliau organizuoti atitinkamų bendrovės turto grupių realizavimą. Atsakovės skundo esmė buvo ne abstraktus „nepriimtų nutarimų“ panaikinimas ar jų pakeitimas kitais kreditorių susirinkimo nutarimais, o buvo prašoma teismo pašalinti susidariusią teisinę ir faktinę kliūtį tolesniam bendrovės turto realizavimo procesui, nes kreditorių susirinkimas neįgyvendino jam priskirtos kompetencijos dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinių pardavimo kainų nustatymo. Skundžiama nutartimi teismas būtent šį klausimą ir išsprendė.

Iš skundžiamos nutarties turinio galima suprasti, kokias faktines aplinkybes teismas laikė reikšmingomis, kokiomis teisės normomis ir teismų praktika vadovavosi bei kodėl priėjo prie atitinkamų išvadų. Nagrinėjamu atveju apeliantė painioja tariamą motyvų nebuvimą su jos nesutikimu dėl motyvų turinio. Be to, šioje proceso stadijoje nėra būtina įrodinėti, kad teismas itin detaliai ir atskirai aptarė kiekvienos turto grupės ekonominį tikslingumą taip, kaip tai darytų kreditorių susirinkimas, nes nagrinėjamos bylos esmė buvo ne teismo siekis pakeisti kreditorių ekonominį vertinimą savo vertinimu, o būtinybė pašalinti susidariusią kliūtį turto realizavimui. Kita vertus, teismas skundžiama nutartimi įvertino nemokumo administratorės pateiktų turto realizavimo projektų turinį ir juos pagrindžiančius dokumentus.

Nagrinėjamu atveju buvo susidariusi išimtinė situacija, kai 2–6 darbotvarkės klausimai buvo būtini turto realizavimo tęstinumui, daliai turto grupių ankstesni pardavimo etapai buvo išnaudoti ir nesėkmingi, o ankstesni kreditorių susirinkimų sprendimai numatė naujo susirinkimo šaukimą dėl tolesnės kainos ir tvarkos nustatymo. Dėl šių aplinkybių teismas pagrįstai nusprendė, kad yra sąlygos išimtiniam teismo įsikišimui: kreditorių susirinkimas neįgyvendino savo kompetencijos, dėl to sustojo turto realizavimo procesas, alternatyvūs realizavimo modeliai nebuvo pateikti, o turto realizavimo klausimai buvo būtini bankroto proceso tęstinumui ir operatyvumui užtikrinti. Be to, turto realizavimo klausimai turi savarankišką reikšmę likvidavimo stadijoje, todėl net jeigu kreditorius mano, kad nemokumo administratorės veikla tam tikrais aspektais kelia abejonių, tai nepanaikina poreikio spręsti kaip ir kokiomis kainomis realizuoti bendrovės turtą. Priešingu atveju kiekvienas nesutarimas dėl nemokumo administratorės veiklos galėtų tapti pagrindu stabdyti turto pardavimą.

Tai, kad turtas nebuvo parduotas ankstesniuose etapuose, patvirtina, jog kainos koregavimas buvo būtinas siekiant sudaryti sąlygas realiam turto realizavimui. Kainos mažinimas bankroto procese yra įprasta ir ekonomiškai pagrįsta priemonė, kai ankstesniais etapais turto parduoti nepavyksta. Mažesnė pradinė kaina gali išplėsti potencialių pirkėjų ratą, paskatinti konkurenciją ir lemti geresnį galutinį realizavimo rezultatą. Dėl automobilio MAN TGX nurodytina, kad tuo atveju, jei tiesioginis pardavimas UAB „Gegusta“ nebūtų laikomas tinkamu ar negalėtų būti įgyvendintas, buvo numatytas viešo pardavimo modelis.

Ginčo situacija susidarė ne dėl visų kreditorių bendro nepritarimo nemokumo administratorės pasiūlytam turto realizavimui, bet dėl kelių dominuojančių kreditorių balsų svorio ir alternatyvaus sprendimo modelio nepateikimo. Kiti bendrovės kreditoriai nemokumo administratorės pateiktų turto realizavimo projektų nevertino kaip savaime nepagrįstų ar kreditorių interesams prieštaraujančių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Byloje nustatyta, kad 2024 m. spalio 14 d. įvykusiame pirmajame bendrovės kreditorių susirinkime ir 2025 m. gegužės 27 d. įvykusiame trečiajame kreditorių susirinkime atitinkamai 7–uoju ir 2–uoju darbotvarkės klausimais buvo nustatyta nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kurio negalima atskirti nuo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarka ir kaina, t. y. turto kompleksą pardavinėti dvejose varžytynėse mažinant jo kainą, o turto komplekso nepradavus, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnės kainos ir tvarkos nustatymo. Taip pat pirmajame bendrovės kreditorių susirinkime 9–uoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta ilgalaikį bendrovės turtą pardavinėti komplektuose pagal rūšį trijuose pardavimo etapuose, o turto nepardavus, šaukti kreditorių susirinkimą; 10–uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta bendrovės transporto priemones pardavinėti trimis etapais, o nepardavus turto, šaukti kreditorių susirinkimą; 11–uoju darbotvarkės klausimu nuspręsta trumpalaikį turtą (atsargas – žaliavas, medžiagas, komplektavimo detales) pardavinėti kaip vieną turto vienetą trijose pardavimo etapuose, o turto nepardavus, šaukti kreditorių susirinkimą.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2024 m. spalio 14 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. įvykusių kreditorių susirinkimų metu nustatyta pardavimo tvarka ir kainomis dalis bendrovės turto neparduota.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis, 2026 m. kovo 27 d. buvo sušauktas ir įvyko penktasis LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo 24 kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 3 396 487,48 Eur, t. y. 69,55 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų. Kreditorių susirinkimo metu buvo sprendžiami klausimai: 1) kreditorių susirinkimui pirmininkaujančio asmens rinkimai; 2) nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto, kurio negalima atskirti nuo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas; 3) transporto priemonių pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas; 4) transporto priemonės MAN TGX pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas; 5) ilgalaikio kilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas; 6) trumpalaikio turto (atsargų – žaliavų, medžiagų ir komplektavimo detalių) pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas. Nei vienu iš nurodytų darbotvarkės klausimų kreditorių susirinkimas sprendimų nepriėmė, nes trys didžiosios bendrovės kreditorės AB „Swedbank“, AB „Artea bankas“ ir UAB „Laumžirgiai“, turinčios 75,11 proc. balsų nuo visų kreditorių dalyvavusių susirinkime, balsavo „prieš“ visus nemokumo administratorės pateiktus turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo pasiūlymus, savo pasiūlymų kreditorės neteikė.

Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės, pateikė skundą, kuriuo prašė nemokumo bylą nagrinėjančio teismo nustatyti LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ turto, kuris buvo 2026 m. kovo 27 d. vykusio kreditorių susirinkimo 2–ojo, 3–ojo, 4–ojo, 5–ojo ir 6–ojo darbotvarkės klausimų dalykas, pardavimo tvarką ir pardavimo kainas, nes šiais klausimais kreditorių susirinkimas sprendimų nepriėmė ir neįgyvendino jam priskirtos kompetencijos.

Šiaulių apygardos teismas skundžiama 2026 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovės skundą patenkino ir nustatė bendrovės turto pardavimo tvarką ir kainas pagal nemokumo administratorės pateiktus projektus. Tokį savo sprendimą teismas grindė tuo, kad trys didžiosios bendrovės kreditorės, turinčios balsų daugumą, nepritardamos nemokumo administratorės teikiamiems pasiūlymams svarbiais bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo klausimais bei tokį savo sprendimą motyvuodamos nepasitikėjimu nemokumo administratore, pačios neteikdamos jokių alternatyvių turto realizavimo pasiūlymų, savo teisėmis naudojosi netinkamai, dėl ko yra vilkinamos bankroto procedūros ir didinamos bankroto administravimo išlaidos, pažeidžiami kitų kreditorių ir pačios bendrovės interesai. Teismas nusprendė, kad toks kreditorių negebėjimas įgyvendinti savo kompetencijos, interesų konfliktas tarp kreditorių, besitęsiantis konfliktas tarp trijų dominuojančių kreditorių ir nemokumo administratorės, leidžia teismui įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir nustatyti LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ turto pardavimo tvarką ir kainą iš esmės pagal nemokumo administratorės suformuluotą prašymą.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai perėmė kreditorių išimtinę kompetenciją, nes nemokumo administratorė nepagrindė savo siūlomų projektų, jos pateikta informacija nebuvo pakankama leisti parduoti bendrovės turtą, be to, visiškai prarastas pasitikėjimas nemokumo administratore ir jos siūlomais sprendimais taip pat lėmė nepritarimą siūlomiems projektams. Pasak apeliantės, nepriimti nutarimai nesukelia jokių teisinių padarinių, todėl jie negali prieštarauti jokioms imperatyvioms normoms, teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams, pažeisti bendrovės ar jos kreditorių interesus, dėl ko teismas turėjo nepriimti tokio skundo, o priėmęs – bylą nutraukti. Apeliantė nurodo ir tai, kad skundžiama nutartis iš esmės yra be motyvų.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl teismo teisės įsiterpti į likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą, ir tokio juridinio asmens turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo.

Dėl teismo pareigos motyvuoti priimamą procesinį sprendimą ir teisės įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą

Atskirajame skunde atsakovė, remdamasi absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, įtvirtintu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis yra nemotyvuota. CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai reiškia, kad tokiais atvejais bylos procesas apskritai negali būti laikomas teisėtu, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisakys dėl šių atskirojo skundo argumentų įvertinimo.

CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 25 punktas).

Nagrinėjamu atveju skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje yra išsamiai nurodytos bylos aplinkybės, teismo pozicija dėl esminių byloje keliamų ginčo klausimų bei teisiniai argumentai, kuriais vadovaudamasis teismas nusprendė įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją bei patvirtini bendrovės turto pardavimo tvarką ir kainas pagal nemokumo administratorės pateiktus projektus, taip pat įstatymai ir teismų praktika, kuriais teismas vadovavosi. Tai, kad, apeliantės pozicija nesutampa su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra neišsamūs ir toks pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

Apeliantė savo skunde laikosi pozicijos, jog šiuo atveju nepriimti kreditorių nutarimai negali sukelti jokių teisinių padarinių, prieštarauti imperatyvioms normoms, teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams, pažeisti bendrovės ar jos kreditorių interesus, dėl ko teismas turėjo nepriimti tokio bendrovės skundo, o priėmęs – bylą nutraukti. Taip pat apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nemokumo administratorei nepagrindus savo siūlomų bendrovės turto pardavimo projektų bei esant prarastam pasitikėjimui nemokumo administratore ir jos siūlomais sprendimais, nepagrįstai perėmė kreditorių išimtinę kompetenciją, nuspręsdamas dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainų.

Apeliacinės instancijos teismas su nurodyta apeliantės pozicija nesutinka, ją laiko nepagrįsta ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė būtinybę įsiterpti į LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ kreditorių susirinkimo kompetenciją.

Kreditorių susirinkimas yra pagrindinis bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių interesams atstovaujantis kreditorių savivaldos organas. Jame sudaroma galimybė dalyvauti ir balsuoti visiems juridinio asmens kreditoriams, kurių reikalavimus patvirtino teismas. Būtent kreditorių susirinkime juridinio asmens kreditoriai turi teisę pasisakyti jų kompetencijai priskirtais klausimais ir spręsti dėl nemokumo proceso eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022, 18 punktas; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023, 37 punktas).

Bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių susirinkimo teisės įtvirtintos JANĮ 44 straipsnyje, taip pat kitose šio įstatymo normose. Kreditorių susirinkimui pavedama spręsti esminius juridinio asmens bankroto proceso klausimus, tarp jų – ir nustatyti likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarką, pradinę turto pardavimo kainą (JANĮ 44 straipsnio 11 punktas, 86 straipsnio 2, 4 dalys, 90 straipsnio 2, 3 dalys, 91 straipsnio 5, 6 dalys, 92 straipsnio 1 dalis, kt.).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (pvz., kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad nustatęs, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-313/2017, 28 punktas; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023, 39 punktas).

Tokiu atveju, kai kreditorių susirinkimas neįgyvendina savo kompetencijos ir tai pažeidžia pačių kreditorių interesus, trukdo bankroto bylos eigai, į teismą su pasiūlymu dėl konkrečios pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo turi teisę kreiptis bet kuris kreditorius, kuris yra suinteresuotas turto realizavimu. Pareigą kreiptis į teismą dėl konkrečios turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo arba su pasiūlymu, kaip kitu būdu elgtis su turtu, turi nemokumo administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta kasacinio teismo praktikoje formuojama teismo teise tam tikrais atvejais įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausančių klausimų sprendimą, atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad susirinkime nepriimti nutarimai nesukelia jokių teisinių padarinių, jie negali prieštarauti imperatyvioms normoms, teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams, pažeisti bendrovės ar jos kreditorių interesus, dėl ko teismas turėjo nepriimti tokio bendrovės skundo, o priėmęs – bylą nutraukti. Priešingai nei nurodo apeliantė, netinkamas kreditorių kolektyvinių teisių įgyvendinimas gali būti siejamas ne tik su tais atvejais, kai kreditoriai veikia aktyviai, kreditorių susirinkimuose priimdami tam tikrus sprendimus, bet ir kai kreditoriai nesugeba laiku, operatyviai įgyvendinti jiems priskirtų teisių ir toks teisei priešingas neveikimas vilkina bankroto proceso eigą, pvz., kai dėl vieno kreditoriaus dominavimo, kelių kreditorių nesąžiningų susitarimų ir pan. kreditorių susirinkimuose nėra priimami nemokumo procesui vykti būtini sprendimai. Tiek vienu, tiek ir kitu atveju, įvertinus konkrečias faktines aplinkybes, yra pripažįstama teismo teisė įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją, taip užtikrinant nemokumo proceso teisėtumo kontrolę ir jo veiksmingumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, kurios nemokumo procesas pradėtas dar 2024 m. balandžio 15 d., turto pardavimo klausimai buvo svarstyti 2024 m. spalio 14 d. įvykusiame pirmajame bendrovės kreditorių susirinkime ir 2025 m. gegužės 27 d. įvykusiame trečiajame kreditorių susirinkime. Minėtuose kreditorių susirinkimuose buvo nuspręsta dėl bendrovei priklausančio turto, išskyrus transporto priemonės MAN TGX, nes ši transporto priemonė bendrovės vardu buvo perregistruota vėliau, pardavimo tvarkos ir kainų, t. y. bendrovės kreditoriai nutarė, kad nepardavus bendrovės turto nustatyta tvarka ir kainomis, bus šaukiamas naujas bendrovės kreditorių susirinkimas ir jame iš naujo sprendžiama dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų. Nemokumo administratorei 2026 m. kovo 27 d. sušaukus penktąjį LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ kreditorių susirinkimą ir jame pateikus naujus pasiūlymus dėl bendrovės pirmiau neparduoto turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymų, tokie pasiūlymai buvo atmesti, trims didžiosioms bendrovės kreditorėms AB „Swedbank“, AB „Artea bankas“ ir UAB „Laumžirgiai“, turinčioms 75,11 proc. balsų nuo visų kreditorių dalyvavusių susirinkime, balsavus „prieš“, kai tuo tarpu likę bendrovės kreditoriai, dalyvavę susirinkime, iš esmės pritarė nemokumo administratorės pateiktiems pasiūlymams. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pastebėjo pirmosios instancijos teismas, trys didžiosios bendrovės kreditorės, balsuodamos „prieš“ nemokumo administratorės pateiktus pasiūlymus dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų, savo alternatyvių projektų minėtais klausimais nepateikė, taip pat nenurodė motyvuotų prieštaravimų, o savo poziciją „prieš“ pateiktus pasiūlymus grindė nepasitikėjimu nemokumo administratore.

Nustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino trijų didžiųjų bendrovės kreditorių neveikimą, šioms nemotyvuotai balsuojant „prieš“ nemokumo administratorės siūlomas turto pardavimo tvarkas ir kainas, kai bendrovės turtas nėra realizuojamas itin ilgą laiką (nuo 2024 m.), bei pagrįstai nurodė, jog dėl tokio kreditorių neveikimo yra vilkinamos bankroto procedūros. Nors apeliantė teigia, kad sprendimą balsuoti „prieš“ nemokumo administratorės pasiūlytus turto realizavimo projektus lėmė tokių projektų nepagrindimas ir nepasitikėjimas nemokumo administratore, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad motyvuotu kreditoriaus prieštaravimu gali būti laikomas toks nesutikimas su siūloma bendrovės turto pardavimo tvarka, kai pateikiama konkrečių argumentų, kodėl siūloma tvarka neužtikrina geriausio rezultato, be to, kai nurodoma galima alternatyva, pateikiama konkrečių duomenų, jog, parduodant kitokia galima tvarka, realu tikėtis gauti didesnę naudą. Argumentuotu prieštaravimu siūlomai turto pardavimo kainai laikytinas toks nesutikimas, kai konkrečiais argumentais pagrindžiama, kodėl siūloma kaina nėra optimali, įvardijama tam tikrų kriterijų ir (ar) pateikiama konkrečių duomenų kitokiai nei siūloma pradinei pardavimo kainai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju trys didžiosios bendrovės kreditorės, turinčios lemiamą balsų daugumą kreditorių susirinkimo sprendimams priimti ir balsavusios „prieš“ nemokumo administratorės pateiktus turto realizavimo projektus, tokių objektyvių duomenų nei 2026 m. kovo 27 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu, nei klausimą dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainos nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje, nepateikė, dėl ko jų pozicija dėl nemokumo administratorės pateiktų turto realizavimo projektų pripažintina deklaratyvia ir dėl to vilkinančia bendrovės nemokumo procesą.

Byloje nėra duomenų, kad didžiausios bendrovės kreditorės, turinčios balsų daugumą kreditorių susirinkimo sprendimams priimti, prieštaraudamos nemokumo administratorės siūlomai bendrovės turto pardavimo tvarkai ir pardavimo kainai, būtų teikusios alternatyvius pasiūlymus, bendradarbiaudamos su nemokumo administratore ieškojusios naudingiausios turto realizavimo tvarkos, dėjusios bent minimalias pastangas išsiaiškinti, kokių yra galimybių parduoti konkretų bendrovės turimą turtą, kokią kainą realu tikėtis gauti, atsižvelgiant į tai, kad turtas jau nebuvo realizuotas 2024 m. spalio 14 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimuose nustatyta tvarka ir kainomis.

Apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, kad iš esmės sprendimą balsuoti „prieš“ nemokumo administratorės pasiūlytus bendrovės turto realizavimo projektus lėmė besitęsiantis konfliktas tarp nemokumo administratorės ir trijų didžiųjų kreditorių bei dėl to jų kilęs nepasitikėjimas nemokumo administratore, tačiau kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, šalių konfliktiški santykiai negali lemti bendrovės turto realizavimo sustabdymo neribotam laikui, kreditorės turi teisę tokius klausimus dėl nepasitikėjimo nemokumo administratore spręsti įstatymų nustatyta tvarka inicijuodamos atskiras teismines procedūras, ką jos ir daro.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas faktines aplinkybes dėl LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ turto pardavimo, pažymi, kad didžiosios kreditorės, nesutikdamos nė su vienu nemokumo administratorės parengtu pasiūlymu dėl bendrovės turto realizavimo, taip pat prieštaraudamos net kreditorių susirinkimui pirmininkaujančio asmens išrinkimui, taip iš esmės blokuodamos visus 2026 m. kovo 27 d. vykusio kreditorių susirinkimo klausimus, nenurodė kitokių konkrečių šių klausimų išsprendimo būdų, neieškojo ir neteikė konkrečių duomenų, kurie padėtų nustatyti kiek galima racionalias ir finansiškai naudingiausias bendrovės turto pardavimo tvarką ir kainas. Šiuo atveju tiek apeliantė, tiek ir likusios kreditorės turėjo ne tik kritikuoti nemokumo administratorės bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainos pasiūlymus, bet ir pačios pateikti konkrečių duomenų, kokiu būdu, už kokią kainą būtų galima realizuoti bendrovės turtą, siekiant maksimalios galimos naudos bendrovės kreditoriams. Tačiau didžiosios bendrovės kreditorės nesiėmė jokių veiksmų tam, kad galėtų pagrįsti savo nesutikimą su nemokumo administratorės pasiūlyta bendrovės turto pardavimo tvarka ir kainomis bei pasiūlytų racionalesnes ir didesnę finansinę naudą galinčias užtikrinti bendrovės turto pardavimo tvarką ir kainas. Kreditorių susirinkimo sprendimai dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo nepriimti išimtinai dėl didžiausių kreditorių AB „Swedbank“, AB „Artea bankas“ ir UAB „Laumžirgiai“, turinčių 75,11 proc. balsų nuo visų kreditorių dalyvavusių 2026 m. kovo 27 d. susirinkime, užimtos deklaratyvios pozicijos. Kiti bendrovės kreditoriai nemokumo administratorės pasiūlymams dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo pritarė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog bendrovės turtas nėra realizuojamas jau itin ilgą laiką, taip pat kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų (ne)priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto procesui, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pagrįstai konstatavo, kad tokiais jų veiksmais yra neįgyvendinama kreditorių susirinkimo kompetencija ir vilkinamas bankroto procesas, bei pripažino esant pakankamą pagrindą tam, jog teismas įsiterptų į kreditorių susirinkimo kompetenciją bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo klausimais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą įsiterpti į kreditorių kompetenciją ir nustatyti bendrovės turto pardavimo tvarką ir kainas, taip išsprendžiant šiuos klausimus.

Dėl teismo patvirtintos turto pardavimo tvarkos ir kainos (ne)prieštaravimo teisės normoms ir kreditorių interesams

Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi pavedė LUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ nemokumo administratorei organizuoti bendrovei priklausančio turto pardavimą pagal nemokumo administratorės pateiktus projektus dėl tokio turto pardavimo tvarkos ir kainų.

Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė privalomo ekonominio pagrindimo, kodėl būtent bendrovės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatomos pagal nemokumo administratorės pateiktus pasiūlymus, kuo toks sprendimas paremtas, kaip apskaičiuotas ir pan. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.

Reikalavimai likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtui realizuoti įtvirtinti JANĮ 85–92 straipsniuose. Pagal JANĮ 85 straipsnio nuostatas juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo tvarka ir kaina nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017, 38 punktas).

Vertindamas pirmosios instancijos teismo patvirtintas bendrovės turto pardavimo tvarką ir kainas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovės turtas (išskyrus transporto priemonę MAN TGX) jau buvo pardavinėjamas pagal 2024 m. spalio 14 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimuose svarstytas ir nustatytas tokio turto pardavimo tvarkas ir kainas, tačiau dalies turto vis tik realizuoti nepavyko. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir atsiliepime į atskirąjį skundą nemokumo administratorė paaiškino, jog dalies turto nerealizavus ankstesniuose pardavimo etapuose, kainos koregavimas buvo būtinas siekiant sudaryti sąlygas realiam tokio turto pardavimui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, kad bendrovei priklausančio turto pardavimo tvarka mažina potencialių pirkėjų skaičių, negali užtikrinti konkurencijos bei didžiausios kainos, didina tikimybę, jog turtas iš viso nebus parduotas. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantė. Kai byloje nėra kitų duomenų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad nemokumo administratorės pasiūlyta ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtinta bendrovei priklausančio turto pardavimo tvarka, yra ekonomiškai nenaudinga bendrovei ir jos kreditoriams. Apeliantė taip pat nepateikė jokių duomenų, kad patvirtinta parduotino turto kaina būtų per maža, kad tokio pobūdžio turto pardavimo rinkoje kainos didesnės. Juolab kai parduotinas bendrovės turtas nebuvo realizuotas ankščiau organizuotose tokio turto pardavimo etapuose. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, apskųsta nutartimi patvirtinęs nemokumo administratorės pasiūlytas bendrovės turto pardavimo kainas, neužtikrino rinkos kainos ir didžiausios kainos principų.

Nagrinėjamu atveju apeliantei nepateikus jokių duomenų, kurie leistų abejoti nemokumo administratorės pasiūlytais ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtintais bendrovei priklausančio turto realizavimo projektais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo patvirtintos bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainų atitiktimi tiek teisės normų reikalavimams, tiek bendrovės kreditorių interesams.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias kreditorių susirinkimo kompetenciją ir sprendimų priėmimą, turto pardavimo bankroto procese tvarkos ir kainų nustatymą, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje už atskirojo skundo parengimą, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, atlyginimą turi atsakovė (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Nors atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau jai nepateikus duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į kreditorės atskirąjį skundą parengimą, apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis