Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atmestas prašymas grąžinti žyminį mokestį, sumokėtą už prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas grąžinti už prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-141-883/2024 sumokėtą 1 332 Eur žyminį mokestį, bylą pagal šį prašymą nutraukus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-883/2024 ieškinį patenkino. Dėl šio teismo sprendimo paduotas apeliacinis skundas, kurį Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo 2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje ir procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2024 m. gruodžio 17 d. 15.00 val. (t. 3, b. l. 92).

Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-542-370/2024 Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-141-883/2024 paliko nepakeistą. Taip pat teismas atsisakė priimti pareiškėjos 2024 m. gruodžio 16 d. pateiktą prašymą, nurodydamas, kad prašymas gautas teismui esant sprendimų priėmimo kambaryje, bylą išnagrinėjus iš esmės, ir šioje proceso stadijoje prašymo nagrinėjimas nėra galimas (CPK 258 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis) (t. 4, b. l. 20–29).

2024 m. gruodžio 18 d. pareiškėja padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-141-883/2024 (t. 3, b. l. 117–122). Grįsdama prašymą, pareiškėja nurodė, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-141-883/2024 nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens – pareiškėjos – teisių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šiaulių apygardos teismui 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustačius prašymo trūkumus, pareiškėja 2024 m. gruodžio 31 d. teismui pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. 4, b. l. 1–8), už kurį sumokėjo 1 332 Eur žyminį mokestį (t. 4, b. l. 10).

Šiaulių apygardos teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-141-883/2024 (t. 4, b. l. 107–115). Teismas argumentavo, kad civilinėje byloje Nr. e2-141-883/2024 tiesiogiai nebuvo pasisakyta dėl buvusios ieškovo sutuoktinės pareiškėjos G. B. teisių ar pareigų, priimtu teismo sprendimu nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ar įstatymo saugomi interesai. 2025 m. vasario 6 d. pareiškėja dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti nurodytą nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-141-883/2024 (t. 4, b. l. 119–125).

2025 m. kovo 6 d. atsakovas S. G. pateikė kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-141-883/2024, prašydamas panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą ir ieškovo A. B. ieškinį atmesti (t. 4, b. l. 144–154).

2025 m. kovo 10 d. pareiškėja G. B. pateikė kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-141-883/2024 dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties, prašydama panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (t. 4, b. l. 158–163). Grįsdama kasacinį skundą, pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė dėl jos teisių, nors ji nebuvo įtraukta į bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas pareiškėją įtraukti į bylą atsisakė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartimi priėmė nagrinėti 2025 m. kovo 6 d. atsakovo S. G. paduotą kasacinį skundą (t. 4, b. l. 168).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos G. B. 2025 m. kovo 10 d. pateiktą kasacinį skundą. Kasacinio teismo atrankos kolegija pažymėjo, kad kasacinį skundą pateikusi pareiškėja savo teises gali ginti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta tvarka (t. 4, b. l. 177–178).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-1075/2025, išnagrinėjęs atsakovo S. G. kasacinį skundą, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui (t. 5, b. l. 16–25).

Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį ir civilinę bylą pagal pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-141-883/2024 nutraukė. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2025 m. birželio 16 d. nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimas paliktas nepakeistas, nebeliko įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, kuriuose gali būti atnaujintas procesas, taigi, civilinė byla dėl proceso atnaujinimo yra negalima (t. 5, b. l. 32–38). Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutarties, tenkindamas ieškovo prašymą, 2025 m. liepos 9 d. priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė ieškovui iš pareiškėjos 895,16 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (t. 5, b. l. 42–45).

2025 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-141-883/2024 dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, t. y. sprendimu nusprendus dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktos pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų (t. 5, b. l. 89–91).

Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 19 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktą prašymą ir išnagrinėjo bylą iš esmės. Atsisakydamas priimti nurodytą pareiškėjos prašymą, teismas argumentavo, kad pareiškėja nėra byloje dalyvaujantis asmuo, byloje nėra nagrinėjamas jos apeliacinis skundas. Teismas pažymėjo, kad vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas ex officio turi patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, t. y., be kita ko, ar pirmosios instancijos teismas sprendimu nenusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismas konstatavo, kad apskųstu pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, t. y. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas nenustatytas (t. 5, b. l. 117–129).

2026 m. kovo 20 d. pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydama grąžinti už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėtą 1 332 Eur žyminį mokestį (t. 5, b. l. 137). Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. liepos 3 d. nutartimi nutraukus bylą dėl proceso atnaujinimo, liko neišspręstas sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, o šis mokestis turėtų būti grąžinamas vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. kovo 20 d. nutartimi šį prašymą atmetė. Pareiškėja dėl šios teismo nutarties padavė nagrinėjamą atskirąjį skundą.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės, t. y. kai tokį procesinį rezultatą – bylos baigimą nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, nulėmė ne ieškovo veiksmai ar neveikimas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs susidariusią procesinę situaciją ir šios nutarties 12–25 punktuose aptartas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje situacijoje žyminį mokestį už prašymą dėl proceso atnaujinimo apeliantei atsisakė grąžinti nepagrįstai.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokia teisė į teisminę gynybą užtikrinama ir ginama. CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK nustatytais pagrindais ir tvarka.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-141-883/2024 dėl skolos priteisimo, priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka. Pareiškėja bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nedalyvavo, į jos nagrinėjimą nebuvo įtraukta, tačiau bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ir teisėjų kolegijai atidėjus procesinio sprendimo priėmimą bei paskelbimą, pareiškėja, sužinojusi apie procesą ir priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ėmėsi aktyvių veiksmų savo, pareiškėjos vertinimu, pažeistoms teisėms apginti – pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, t. y. dėl to, kad, pareiškėjos teigimu, jai nedalyvaujant procese buvo nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių bei pareigų. Šis prašymas apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas pavėluotai, todėl jį atsisakyta priimti. Sužinojusi apie šį procesinį sprendimą, pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. e2-141-883/2024. Taigi, priešingai nei nurodyta apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, aplinkybė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas kitą dieną po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, nėra pakankama pripažinti, jog pareiškėja savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąmoningai apsunkindama procesą, veikdama prieš jo ekonomiškumą bei koncentraciją. Kaip matyti, prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja pateikė kitą dieną po Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, priėmimo, nes šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjos 2024 m. gruodžio 16 d. pateiktą prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų žinojusi ir sąmoningai neteikusi prašymo dėl įtraukimo į civilinės bylos Nr. e2-141-883/2024 nagrinėjimą, kol byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Nepaneigta ir nėra pagrindo abejoti pareiškėjos teiginiais, kad apie priimtą teismo sprendimą byloje dėl skolos priteisimo ji sužinojo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja aktyviai ėmėsi priemonių, jos vertinimu, pažeistoms teisėms ginti – pateikė prašymą panaikinti teismo sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, o tokio prašymo teismui nepriėmus – pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje tuo metu jau buvo priimtas įsiteisėjęs procesinis teismo sprendimas, t. y. egzistavo ši įstatyme įtvirtinta sąlyga prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja, siekdama įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, veikė aktyviai ir 2025 m. kovo 10 d. taip pat pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties, argumentuodama, kad byloje nuspręsta dėl jos teisių, nors ji nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pateiktą kasacinį skundą, kartu išaiškindamas, kad pareiškėja savo teises gali ginti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta tvarka (t. 4, b. l. 177–178). Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas šioje byloje apeliacine tvarka apskųstoje nutartyje, kasacinis teismas buvusioje procesinėje situacijoje patvirtino pareiškėjos pasirinkto teisių gynybos būdo – pateikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo – tinkamumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad byla pagal pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo nutraukta, t. y. baigta nepriėmus teismo procesinio sprendimo dėl šio prašymo, pasikeitus procesinei situacijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-1075/2025 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perdavė civilinę bylą dėl skolos priteisimo Nr. e2-141-883/2024 iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Dėl to nebeliko įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, kuriais užbaigtas procesas gali būti atnaujintas (CPK 365 straipsnio 1 dalis), atitinkamai, išnykus šiai įstatyme įtvirtintai sąlygai prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, civilinė byla dėl proceso atnaujinimo tapo negalima, o civilinė byla pagal pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo nutraukta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartimi.

Taigi, procesinę situaciją, kad byla pagal pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo nutraukta ir joje sprendimas dėl ginčo esmės nebuvo priimtas, nulėmė ne pareiškėjos veiksmai ar neveikimas, ne jos pasirinkta teisių gynybos priemonė ar taktika, o tai, kad prašytoje atnaujinti civilinėje byloje priimtas įsiteisėjęs apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas buvo panaikintas kasacinio teismo ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Situaciją, lėmusią būtinybę nutraukti bylą pagal pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, nulėmė nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios aplinkybės. Atsižvelgiant į šias procesines aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad byla dėl proceso atnaujinimo buvo nutraukta joje nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės dėl pareiškėjos kaltės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos žyminio mokesčio grąžinimo sąlygos nėra tenkinamos.

Šios išvados nepaneigia Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 9 d. papildoma nutartis, priimta tenkinant ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos, ir joje teismo pateikti išaiškinimai. Teismas išaiškino, kad bylą dėl proceso atnaujinimo nutraukus ir baigus nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, šalims atlygintinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas vadovaujantis priežastingumo teorija, nustačius išlaidas sukėlusį asmenį (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovo už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš šalies, kurios atlikti procesiniai veiksmai lėmė tokių išlaidų atsiradimą, t. y. iš pareiškėjos. Teismas nusprendė, kad nurodytas bylinėjimosi išlaidas lėmė pareiškėjos, pareiškusios prašymą dėl proceso atnaujinimo ir vėliau atskiruoju skundu apskundusios jai nepalankią pirmosios instancijos teismo nutartį, elgesys ir ji yra atsakinga už šių ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau klausimo dėl šalims paskirstomų bylinėjimosi išlaidų pagal priežastingumo teoriją sprendimas CPK 94 straipsnio kontekste nėra tapatus klausimui dėl žyminio mokesčio grąžinimo, sprendžiamam pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas. Sprendžiant dėl žyminio mokesčio (ne)grąžinimo nurodytu pagrindu, nustatinėjama ne šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų priežastis ir jų ryšys su išlaidas sukėlusio asmens veiksmais, o procesinės situacijos – bylos užbaigimo nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės – priežastinis ryšys su asmens atliktais veiksmais ar neveikimu. Iš CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punkto turinio matyti, kad pagal bendrąją taisyklę, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, žyminis mokestis yra grąžinamas; išskyrus atvejus, kai nustatoma ieškovo kaltė dėl tokios proceso baigties (bylos baigties nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nėra pagrindo konstatuoti esant pareiškėjos kaltę dėl to, kad byla dėl proceso atnaujinimo buvo nutraukta.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad, priešingai nei nusprendė teismas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog byla dėl proceso atnaujinimo buvo užbaigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės dėl pareiškėjos kaltės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir buvusią procesinę situaciją, todėl nepagrįstai atsisakė grąžinti pareiškėjai už prašymą dėl proceso atnaujinimą sumokėtą žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atskirąjį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – 1 332 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – grąžinti pareiškėjai G. B. (asmens kodas (asmens kodas)) 1 332 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pavedimo nurodymu Nr. 491.