Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2026-06-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-228-1056/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-10
Bylos Nr.
II-228-1056/2026
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00114-2026-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Edita Masiukienė (pran.)
Pažeidėjas
D. L.
Institucija
Panevėžio miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-228-1056/2026 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00114-2026-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.3; 22.10.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 10 d. Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Edita Masiukienė,sekretoriaujant Gretai Strižigauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. L.,institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), nevedusio, nedirbančio, aukštesniojo išsilavinimo, bausto administracine tvarka, neteisto

skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto R. S. 2026 m. balandžio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarimu (toliau – ir nutarimas) D. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį 70 Eur bauda už tai, kad 2026 m. vasario 12 d., 14.46 val., (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo kelio ženklo „stovėti draudžiama“ galiojimo teritorijoje. Tokiu būdu D. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 540 punkto reikalavimus.

Teisme gautas D. L. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2026 m. balandžio 21 d., nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Šalies argumentai

Skunde D. L. nurodo, kad Nutarimas yra nepagrįstas, nes priimtas neišnagrinėjus visų reikšmingų bylos aplinkybių ir neįvertinus jo pateikto paaiškinimo. Teigia, jog su nutarimu nesutinka, nes administracinis nusižengimas nebuvo padarytas. Pareiškėjas automobilio nepaliko stovėti draudžiamoje vietoje, o buvo trumpam sustojęs prekių – gėlių – iškrovimui į šalia esantį kioską, kuriame dirba jo mama. Iškrovimo darbai truko labai trumpą laiką ir buvo tiesiogiai susiję su prekių pristatymu į prekybos vietą. Vien aplinkybė, kad pareigūnas tam tikru momentu užfiksavo automobilį be vairuotojo, savaime neįrodo, jog transporto priemonė buvo palikta stovėti. Nuotraukoje užfiksuota tik akimirka, todėl iš jos negalima daryti išvados, kad automobilis buvo paliktas ilgesniam laikui ar kad nevyko prekių iškrovimo darbai. Taip pat nepagrįstai akcentuojama, kad automobilio durelės buvo uždarytos ir šalia automobilio nesimatė vairuotojo. Šios aplinkybės nepatvirtina stovėjimo fakto, nes pareiškėjas prekes nešė į kioską, o ne laikė jas šalia automobilio. Be to, tuo metu buvo žiemos laikotarpis ir didelis šaltis, kas matyti ir iš nuotraukose užfiksuotų oro sąlygų, todėl automobilio durelės buvo uždarytos. Pats faktas, kad vairuotojas iškrovimo metu nėra šalia transporto priemonės, nereiškia, kad ji yra palikta stovėti. Nutarime nurodyta aplinkybė, kad automobilis buvo „be vairuotojo“, taip pat nėra pakankamas pažeidimo įrodymas, nes prekių iškrovimas objektyviai negali būti atliekamas vairuotojui sėdint už vairo. Pareiškėjas nuosekliai paaiškino, kad buvo atvykęs prie kiosko pristatyti ir iškrauti gėlių, o automobilio buvimo vieta – būtent prie jo mamos darbo vietos – patvirtina šiuos paaiškinimus. Be to, netoliese yra automobilių stovėjimo aikštelė, todėl, jeigu pareiškėjo tikslas būtų buvęs palikti automobilį stovėti, jis galėjo tai padaryti teisėtoje stovėjimo vietoje. Nėra logiško pagrindo manyti, kad automobilis būtų paliktas prie kiosko, trukdant prekyvietės veiklai ir klientams, jeigu sustojimo tikslas nebūtų buvęs prekių pristatymas ir iškrovimas. Prašoma įvertinti ir tai, kad išvada apie automobilio stovėjimą grindžiama tik viena nuotrauka, užfiksavusia trumpą laiko momentą. Jeigu institucija teigia, kad automobilis buvo paliktas stovėti, ši aplinkybė turėtų būti pagrįsta pakankamais ir objektyviais įrodymais, pavyzdžiui, keliomis skirtingu laiku padarytomis nuotraukomis ar kitais duomenimis, leidžiančiais nustatyti faktinę stovėjimo trukmę. Administracinė atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis. Taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas nuo pat administracinio proceso pradžios bendradarbiavo su institucija, savo iniciatyva teikė paaiškinimus, siekdamas atskleisti visas reikšmingas aplinkybes, ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad automobilis nebuvo paliktas stovėti, o buvo naudojamas trumpalaikiam prekių iškrovimui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje surinktų duomenų nepakanka konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su D. L. skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Ši norma yra blanketinė ir nukreipia į KET nuostatas. KET 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede. Kelio ženklas Nr. 333 yra priskiriamas draudžiamiesiems kelio ženklams, kurie ką nors draudžia arba tuos draudimus panaikina ir jie yra nurodyti KET 1 priedo III skyriuje „Draudžiamieji kelio ženklai“. Esminis Institucijos argumentas yra sustojimo ir stovėjimo sąvokų atskyrimas. Pagal KET ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą sustojimas yra trumpalaikis transporto priemonės sustabdymas, būtinas keleiviams įlipti ar išlipti arba kroviniui pakrauti ar iškrauti, kai vairuotojas kontroliuoja transporto priemonę. Tuo tarpu stovėjimas laikomas ilgesnis sustabdymas arba transporto priemonės palikimas be priežiūros. Iš to daroma išvada, kad net ir trumpas laikotarpis laikomas stovėjimu, jei vairuotojas pasišalina nuo transporto priemonės. Institucija papildomai remiasi teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad krovimu nelaikomas krovinio nešiojimas, kai automobilis paliekamas užrakintas ir be vairuotojo. (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-129-497/2021). Krovimas turi vykti tuo pačiu metu ir vietoje, vairuotojui esant prie transporto priemonės. Esant analogiškomis aplinkybėms padarytam nusižengimui, teismas yra konstatavęs, kad „Apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo medžiagoje esančios nuotraukos neabejotinai patvirtina, kad abiem administracinio nusižengimo padarymo atvejais, automobilis užfiksuotas uždarytomis durimis, šalia jo, jokie krovimo darbai nevyksta, vairuotojo ar kitų asmenų šalia automobilio nėra, o tai paneigia pareiškėjo versiją apie krovimo darbus - tai, kad jis iš ar į automobilį būtų krovęs kokius nors daiktus, ir įrodo jį padarius inkriminuotą nusižengimą“ (Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-88-334/2022).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu D. L. nurodė, kad nepripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, palaiko savo skundą su jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Jis nesutiko su Institucijos vertinimu ir nurodė, kad kelio ženklas draudžia stovėti transporto priemonei, tačiau nedraudžia trumpam sustoti ir iškrauti gėles į šalia esantį kioską.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė D. L. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šioje byloje D. L. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Pagal šią normą ANK 417 straipsnio 2 dalis administracinė atsakomybė kyla už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose tai draudžiama pagal KET. Ši norma yra blanketinio pobūdžio, todėl jos taikymas neatsiejamas nuo KET nuostatų, reglamentuojančių konkrečius eismo dalyvių elgesio reikalavimus. Pagal KET kelio ženklas Nr. 333 „stovėti draudžiama“ draudžia transporto priemonių stovėjimą visoje ženklo galiojimo teritorijoje. Byloje kilo ginčas dėl to ar D. L. veiksmai, kuomet jis 2026 m. vasario 12 d. 14 val. 46 min. Panevėžio miesto sav., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) paliko E. K. valdomą transporto priemonę laikytina stovėjimu ar sustojimu, dėl kurio administracinė atsakomybė Pareiškėjui nekiltų.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 80 dalį transporto priemonės sustojimas yra transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Pagal to paties straipsnio 79 dalį transporto priemonės stovėjimas – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

D. L., laikydamas, kad pažeidimo padarymo metu jis transporto priemonę buvo ne pastatęs stovėti, o buvo sustojęs grindė tuo, kad šioje vietoje yra jo mamos gėlių kioskas į kurį jis atvežė gėles ir jas iškrovė.

Teismas, įvertinęs D. L. skundo argumentus, jo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, Institucijos atsiliepime ir Institucijos atstovės teismo posėdžio metu pateiktus argumentus sprendžia, kad D. L. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai, nes pažeisdamas KET, paliko E. K. valdomą automobilį stovėti zonoje, kurioje automobilių stovėjimas yra draudžiamas.

Pareiškėjas teigė, kad niekas objektyviai nenustatė, kiek laiko jo nebuvo prie transporto priemonės, o ir objektyvių kriterijų kokios trukmės asmens nebuvimas prie transporto priemonės galėtų būti traktuojamas kaip sustojimas arba stovėjimas.

Teismas pažymi, kad esminis kriterijus atribojant sustojimą nuo stovėjimo yra ne vien trukmė, bet ir vairuotojo elgesys – ar jis išlieka prie transporto priemonės ir realiai ją kontroliuoja. Sustojimu laikomas tik toks trumpalaikis transporto priemonės sustabdymas, kai vairuotojas nepalieka transporto priemonės arba krovimo (iškrovimo) procesas vyksta tiesiogiai prie jos. Tuo tarpu bet koks pasišalinimas nuo transporto priemonės, paliekant ją be priežiūros, vertintinas kaip stovėjimas, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis truko.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. L. paliko transporto priemonę draudžiamoje stovėjimo zonoje ir pats pasišalino. Jis pats pripažino, kad tuo metu nebuvo prie transporto priemonės, nes krovė gėles kioske, o automobilio duris buvo uždarytos, kadangi buvo žiemos metas. Tokios aplinkybės objektyviai patvirtina stovėjimo faktą, nepriklausomai nuo Pareiškėjo nurodomos sustojimo trukmės. D. L. argumentai, kad jis buvo pasišalinęs labai trumpai ir vykdė gėlių krovimo darbus, nepaneigia, o tik patvirtina jo padarytą pažeidimą. Formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog krovimu negali būti laikomas krovinio nešiojimas palikus automobilį užrakintą ir (ar) uždarytą ir be vairuotojo; automobilio krovimas yra tada, kai jis pakraunamas (iškraunamas) tuo metu ir toje vietoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-522-312/2019, AN2-129-497/2021, AN2-73-574/2026).Teismas pažymi, kad teisės aktai nesieja stovėjimo sąvokos su minimaliu laiko intervalu – net ir labai trumpas laikotarpis gali būti laikomas stovėjimu, jei transporto priemonė paliekama be priežiūros ir nėra galimybės transporto priemonės valdytojui, iškilus būtinybei, transporto priemonę pašalinti iš sustojimo vietos. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas piktnaudžiauti ir paneigtų kelio ženklų reikšmę. Lygiai tokį patį piktnaudžiavimą lemtų ir situacija, kai transporto priemonę draudžiamoje vietoje pasistatęs asmuo savo stovėjimą neleistinoje zonoje pateisintų įjungtu avarinio sustojimo signalu.

Teismas neabejoja Institucijos Nutarimu priimta D. L. veiksmų kvalifikacija kaip transporto priemonės stovėjimu (pastatymu). Pats D. L. posėdžio metu patvirtino, kad transporto priemonę buvo palikęs tiek laiko, kad nematė jo padarytą pažeidimą fiksavusio pareigūno, nors pagal bylos medžiagą pažeidimas buvo (fiziškai) užfiksuotas (padarant Pareiškėjo automobilių nuotraukas, registruojant pažeidimus) būtent tuo laikotarpiu, kai transporto priemonė stovėjo be priežiūros. D. L. nesutiko pažeidimus fiksavusio asmens, negalėjo jam paaiškinti, kad jo sustojimas buvo tik momentinis. Tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad Pareiškėjo veiksmai atitinka transporto priemonės stovėjimo, bet ne sustojimo sąvoką, nes esant šioms aplinkybėms, t. y. trumpalaikiam ir momentiniam sustojimui, D. L. neabejotinai būtų galėjęs paaiškinti savo sustojimo priežastį. Kita vertus, jo pasišalinimas nuo transporto priemonės ilgesniam laiku vietoje, kurioje stovėjimas draudžiamas, būtų atėmęs galimybę transporto priemonę iš šios vietos pašalinti, atsiradus objektyviam būtinumui (pavyzdžiui, jei vietoj pareigūno, fiksavusio pažeidimą, į vietą būtų atvykusi specialioji technika, kuriai D. L. pastatyta transporto priemonė trukdytų).

Teismas taip pat atmeta argumentą, kad Institucija nenustatė tikslios stovėjimo trukmės. Administracinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti pakanka nustatyti patį draudžiamo stovėjimo faktą. ANK 417 straipsnio 2 dalis nereikalauja nustatyti konkrečios stovėjimo trukmės, todėl šios aplinkybės nebuvimas nesudaro pagrindo abejoti nutarimo teisėtumu. Be to, vien tai, kad skundžiamame Nutarime Institucija detaliai neatsakė į D. L. paaiškinimo aplinkybes, nesudaro pagrindo naikinti Nutarimo, nes, viena vertus, Nutarimas pagrįstas Institucijos surinktais duomenimis apie padarytą pažeidimą, t. y. nepalaikant Pareiškėjo pozicijos dėl pažeidimo nepadarymo, kita vertus, įvertinti skundžiant Nutarimą teismui ir tikrinant Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas konstatuoja, kad Institucija turėjo pakankamą duomenų visumą pripažinti, kad D. L. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą: transporto priemonės užfiksavimo duomenis, registrų informaciją, transporto priemonės valdytojo nurodymą dėl vairuotojo, pačios Pareiškėjo paaiškinimus. Šių įrodymų pakako konstatuoti pažeidimo faktą. Skirta nuobauda (70 Eur) atitinka įstatymo sankcijos vidurkį ir atitinka proporcingumo, teisingumo bei individualizavimo principus. Vien tai, kad Pareiškėjas veikė darbo tikslais ar siekė patogumo, nesudaro išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti išimtines ANK nuostatas dėl nuobaudos mažinimo ar neskyrimo. Jo pagrindinė pozicija yra kaltės administracinio nusižengimo padarymu nepripažinimas. Tai rodo, kad D. L. net nesigaili pažeidimo padarymu, nes jo padarymą neigia, todėl teismas sprendžia, kad Institucijos Nutarimu skirta nuobauda Pareiškėjui yra pagrįsta ir teisinga, todėl nekeičiama.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucija tinkamai kvalifikavo D. L. veiksmus, teisingai taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė procesinių reikalavimų, o priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, Pareiškėjo skundo argumentus, Institucijos atsiliepimą, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus bei visų surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o D. L. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

Palikti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto R. S. 2026 m. balandžio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir D. L. skundo netenkinti. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Edita Masiukienė