- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-08
- Bylos Nr.
- 1S-130-1083/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14405-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas (pran.)
- Kaltinamasis
- KAL1
- Prokuroras
- Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra (Panevėžys)
- Advokatai
- Gediminas Kažys
- Kategorijos
- 2.12.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys, jų galiojimas (BPK 442 str.)
Byla Nr. 1S-130-1083/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14405-2025-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2026 m. liepos 8 d. Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marius Jankauskas, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su kaltinamojo KAL1 gynėjo advokato padėjėjo Gedimino Kažio skundu dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. birželio 2 d. nutarties panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. birželio 15 d. nuosprendžiu (baudžiamoje byloje Nr. 1-89-1001/2026 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-14405-2025-6)) kaltinamasis KAL1 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams. Taip pat šiuo nuosprendžiu, be kita ko, kaltinamajam KAL1 taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – buvo palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam KAL1 buvo paskirta skundžiama nutartimi – Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. birželio 2 d. nutartimi.
Šalies argumentai
Skundu advokato padėjėjas Gediminas Kažys prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. birželio 2 d. nutartį, kuria kaltinamajam KAL1 buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.
Žemesnės instancijos teismas
Advokato padėjėjo skundas paliekamas nenagrinėtu.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje ir 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti klientus tik pirmosios instancijos teismuose; atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas (advokato padėjėjas) pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2022 m. vasario 24 d. sprendimu patvirtinto Advokato orderio užpildymo ir pateikimo tvarkos aprašo 4.8. punkte įtvirtinta, kad advokatas (advokato padėjėjas) užpildydamas popierinės formos advokato orderį nurodo <...> instituciją, kurioje advokatas (advokato padėjėjas) įgyvendina savo profesinius įgaliojimus (Advokato orderio užpildymo ir pateikimo tvarkos aprašas skelbiamas Lietuvos advokatūros tinklapyje adresu https://www.advokatura.lt/uploads/Documents/document_213/Advokato_orderio_pateikimo_ir_uzpildymo_tvarkos_aprasas.pdf).
Iš pirmiau paminėtų teisės normų konstrukcijos akivaizdžiai matyti, kad baudžiamajame procese veikiančio advokato (advokato padėjėjo) įgaliojimai patvirtinami specialia forma – advokato orderiu. Advokatas (advokato padėjėjas) baudžiamajame procese gynėjo ar įgaliotojo atstovo teises ir pareigas įgyja nuo to momento, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikia advokato orderį, patvirtinantį, kad konkretus gynėjas ar įgaliotasis atstovas dalyvauja procese pagal susitarimą ar paskyrimą, kartu patvirtinantį ir jo turimus įstatymų nustatytus gynėjo ar įgaliotojo atstovo profesinius įgaliojimus procese (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-99-976/2021 ir kt.). Teismo nutartis byloje Nr. 2K-99-976/2021 ir kt.).
Šioje vietoje aukštesnysis teismas pažymi, kad skundas dėl žemesniojo teismo nutarties, nors ir paduodamas per nutartį priėmusį žemesnįjį teismą, tačiau yra adresuojamas aukštesniajam teismui. Šio procesinio dokumento gavimas yra pagrindas pradėti skundo nagrinėjimo procesą aukštesnės instancijos teisme. Todėl skundo dėl žemesniojo teismo nutarties negali paduoti advokatas (advokato padėjėjas), kuris nėra įgaliotas veikti aukštesnės instancijos teisme.
Susipažinus su aukštesniajam teismui pateikta baudžiamąja byla (Nr. 1-89-1001/2026 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-14405-2025-6)) matyti, kad šioje byloje advokato padėjėjas nepateikė sutarties dėl teisinių paslaugų ar sprendimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Šiuo konkrečiu atveju advokato padėjėjas Gediminas Kažys pateikė du advokato orderius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, jog paminėtoje baudžiamojoje byloje advokato padėjėjas Gediminas Kažys gina kaltinamąjį KAL1 Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate bei Panevėžio apylinkės teisme (baudžiamoji byla Nr. 1-89-1001/2026 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-14405-2025-6); 1 t., 144 b. l.; 2 t., 86 b. l.). Jokių kitų dokumentų, patvirtinančių kitokius advokato padėjėjo įgaliojimus ginant kaltinamąjį KAL1 , paminėtoje baudžiamojoje byloje nėra.
Be to, kaip jau buvo paminėta pirmiau, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis advokato padėjėjui nesuteikia teisės atstovauti (ginti) klientus aukštesnės instancijos teismuose – advokato padėjėjas gali atstovauti (ginti) klientus tik pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą matyti, jog šiuo konkrečiu atveju pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ir pirmiau paminėtus advokato orderius advokato padėjėjas Gediminas Kažys turi labai konkrečius įgaliojimus baudžiamojoje byloje Nr. 1-89-1001/2026 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-14405-2025-6) ginti kaltinamąjį KAL1 tik ikiteisminio tyrimo įstaigoje (Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate) ir pirmosios instancijos teisme (Panevėžio apylinkės teisme). Advokato padėjėjas Gediminas Kažys neturi įgaliojimų paminėtoje baudžiamojoje byloje ginti kaltinamąjį KAL1 aukštesniajame teisme.
Nemažiau svarbu paminėti tai, jog Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-89-1001/2026 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-14405-2025-6) nėra rašytinio advokato padėjėjo Gedimino Kažio advokato (praktikos vadovo) leidimo ginti kaltinamąjį KAL1 paminėtoje baudžiamojoje byloje. Tai kelia pagrįstas abejones dėl advokato padėjėjo Gedimino Kažio teisės paminėtoje baudžiamojoje byloje iš viso ginti kaltinamąjį KAL1 teismuose.
Apibendrindamas visas pirmiau paminėtas aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundą aukštesniajam teismui padavė neįgaliotas asmuo. Tokio asmens paduotas skundas neturėjo ir negalėjo būti priimtas žemesniajame teisme, o priimtas toks skundas negali būti nagrinėjamas aukštesniajame teisme. Todėl neįgalioto asmens (advokato padėjėjo) skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. birželio 2 d. nutarties panaikinimo aukštesniajame teisme paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, 49 straipsnio 1 dalimi teismas
nutaria:
Palikti nenagrinėtu advokato padėjėjo Gedimino Kažio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. birželio 2 d. nutarties (baudžiamoje byloje Nr. 1-89-1001/2026 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-14405-2025-6)) panaikinimo.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.