- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-07
- Bylos Nr.
- e2KT-609-407/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00835-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis (pran.)
- Ieškovas
- UAB "Palangos verslo centras"
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Atsakovas
- Uždaroji akcinė bendrovė "PALANGOS VANDENYS"
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, susipažinęs su pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Palangos verslo centras“ pareiškimu dėl Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-75-1067/2026 nagrinėjimo bei bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliaciniam teismui Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Klaipėdoje 2026 m. liepos 1 d. nutartimi perduotas spręsti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Palangos verslo centras“ prašymas nušalinti Klaipėdos apylinkės teismą ir Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2-75-1067/2026 nagrinėjimo bei perduoti bylą nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui. Pareiškimu, be kita ko, prašoma šio pareiškimo neskirti nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui Tomui Venckui, kadangi jis jau yra nagrinėjęs ankstesnį pareiškimą dėl Klaipėdos teismų nušalinimo. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja 2026 m. kovo 10 d. kreipėsi į Teisėjų tarybą, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją su skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Klaipėdoje teisėjos Justės Visakavičienės ir šio teismo pirmininkės Kristinos Serdiukienės veiksmų įvertinimo. Teisėjų taryba 2026 m. kovo 18 d. raštu informavo pareiškėją, kad skundas persiųstas nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui. Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas 2026 m. kovo 24 d. raštu skundą atsisakė priimti nagrinėti. Ieškovė 2026 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2026 m. kovo 24 d. rašto, tačiau 2026 m. balandžio 28 d. sprendimu jos skundą buvo atsisakyta priimti, nurodant, kad skundas nagrinėtinas administraciniuose teismuose. Pareiškėja 2026 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2026 m. kovo 24 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti skundą. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-13105-952/2026 skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną administraciniuose teismuose. Pareiškėja pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, kuris dar nėra išnagrinėtas bei dar kartą kreipėsi į Teisėjų tarybą su skundu. Pareiškėja 2026 m. gegužės 27 d. kreipėsi Regionų administracinį teismą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2026 m. balandžio 28 d. sprendimo panaikinimo, tačiau jos skundą buvo atsisakyta nagrinėti. Dėl šio sprendimo pareiškėja kreipėsi į Regionų administracinį teismą, kuris 2026 m. birželio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-15130-631/2026 atsisakė pareiškėjos skundą priimti. Pareiškėja pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, kuris dar nėra išnagrinėtas. Pasak pareiškėjos, dėl vykstančių ginčų dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Klaipėdoje teisėjos, šio teismo pirmininkės bei Klaipėdos apygardos teismo pirmininko veiksmų, egzistuoja pagrindas jos prašymą patenkinti. Pareiškėjos vertinimu, taip pat egzistuoja institucinis interesų konfliktas, kadangi pareiškėja turi aktyvius teisinius ginčus su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismais, kurie nagrinėja pareiškėjos civilinį ginčą.
Pareiškimas dėl teismų nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami
Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
Žemesnės instancijos teismas
Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.
Vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, šio straipsnio 3 dalimi, tais atvejais, jeigu nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą, klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Pareiškime dėl teismų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-75-1067/2026 nagrinėjimo prašoma šio pareiškimo neskirti nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui Tomui Venckui. Nurodytas prašymas grindžiamas tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas T. Venckus jau yra nagrinėjęs ankstesnį pareiškimą dėl Klaipėdos teismų nušalinimo. Taigi, kaip galima suprasti iš pareiškėjos pareiškimo turinio, pareiškėja taip pat reiškia nušalinimą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui T. Venckui, kuris, pareiškėjos teigimu, gali turėti išankstinę nuomonę sprendžiamu klausimu. Vertinant šiuos pareiškėjos argumentus pažymėtina, kad pagal Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos apeliaciniame teisme taisyklių, patvirtintų Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2026 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. T-31, 76 punktu, civilinės bylos pagal prašymus išspręsti teismingumo klausimus, bylos pagal pareiškimus dėl apygardos teismų teisėjų nušalinimo ir kitais CPK nurodytais atvejais, kai šių klausimų sprendimas priskirtas Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai, skiriamos nagrinėti Civilinių bylų skyriaus pirmininkui. Šios nutarties priėmimo metu teisėjas V. Višinskis laikinai eina Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas ir jam, o ne kitiems Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams, pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, priskirta kompetencija spręsti dėl pareiškėjos pareiškimo dėl apygardos teismų teisėjų nušalinimo pagrįstumo. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos prašymas nušalinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką T. Venckų nuo šio pareiškimo nagrinėjimo nenagrinėjimas ir spręstinas pareiškėjos reiškiamas nušalinimas visiems Klaipėdos apylinkės ir apygardos teismų teisėjams.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (EŽTT 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96). Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nušalinti visus Klaipėdos apylinkės ir apygardos teismų teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-75-1067/2026 nagrinėjimo iš esmės tuo pagrindu, kad pareiškėja turi aktyvius teisinius ginčus su jos bylą nagrinėjančiu ir aukštesnės instancijos teismu, t. y. pareiškėja yra pateikusi prašymus Teisėjų etikos ir drausmės komisijai bei Teisėjų tarybai įvertinti konkrečių šių teismų teisėjų veiksmus; pareiškėja teikė skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo pirmininko rašto, kuriuo atsisakyta nagrinėti Teisėjų tarybos persiųstą skundą.
Pažymėtina, kad pareiškėjos pareiškimas yra iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie jau buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2KT-75-912/2026. Sulyginus šioje ir civilinėje byloje Nr. e2KT-75-912/2026 pateiktus pareiškėjos pareiškimus, matyti, kad šioje civilinėje byloje pateiktame pareiškime dėl teismų nušalinimo pareiškėja nurodo tik papildomas faktines aplinkybes dėl naujų administracinių ginčų inicijavimo po Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2KT-75-912/2026 priėmimo. Visgi, papildomų faktinių aplinkybių ir subjektyvus situacijos vertinimo nurodymas savaime nesudaro pagrindo padaryti priešingų išvadų nei buvo konstatuota civilinėje byloje Nr. e2KT-75-912/2026. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl teismų nušalinimo iš esmės grindžiamas pareiškėjos prielaidomis, bet ne konkrečiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą abejoti dėl nešališko civilinės bylos išnagrinėjimo nurodytuose teismuose. Visgi, tam, kad visi atitinkamo teismo teisėjai būtų nušalinti nuo bylos nagrinėjimo, pareiškimas turi būti pagrįstas ne tik abejonėmis, bet ir argumentais bei juos pagrindžiančiais duomenimis, kurių pareiškėja šiuo atveju nenurodė.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymai nušalinti Klaipėdos apylinkės ir apygardos teismus nuo civilinės bylos Nr. e2-75-1067/2026 nagrinėjimo bei bylą perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, netenkinami.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Palangos verslo centras“ pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-75-1067/2026 nagrinėjimo bei prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.
Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas Vigintas Višinskis