- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-04
- Bylos Nr.
- e2-457-467/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00026-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos g. 99-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija
- Atsakovas
- UAB "Akronas"
- Kategorijos
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.4.5.4Kreditorių susirinkimo nutarimų ginčijimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) Klaipėdos g. 99-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (kreditorės) Klaipėdos g. 99-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos skundas dėl 2026 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Akronas“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (kreditorė) Klaipėdos g. 99-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėja, kreditorė) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Akronas“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) 2026 m. sausio 27 d. įvykusio kreditorių susirinkimo (toliau – ir kreditorių susirinkimas) sprendimus, išreikalauti balsavimo biuletenius ir jų registravimo duomenis, įpareigoti pateikti pilnas finansines ataskaitas ir reikalavimų pagrindimo dokumentus, įvertinti nemokumo administratorės veiksmų atitiktį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6. 27, 28 ir 38 straipsniams. Pareiškėja nurodė, kad yra teisinis pagrindas panaikinti bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimus JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais, nes jie priimti pareiškėjai neteikiant informacijos, ignoruojant pareiškėjos 2026 m. sausio 26 d. prašymą dėl informacijos pateikimo ir priimant skubotus sprendimus dėl galutinės nemokumo administratorės ataskaitos bei bendrovės veiklos pabaigos, kuriuos priimant nebuvo įvertinta bendrovės nemokumo proceso dinamika, įsipareigojimų nevykdymas ir galimas pasirengimas bankrotui ir tyčinio bankroto klausimas. Kreditorių susirinkime priimant sprendimus nebuvo įvertintas nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Centrinis bankroto biuras LT“ (toliau – ir nemokumo administratorė) neveikimas ir galimai susijusių reikalavimų neginčijimas, nešališkumas, kreditorei nepateikti visi kreditorių susirinkimo dokumentai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad bendrovės nemokumo administratorė 2026 m. sausio 27 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame buvo svarstomi darbotvarkėje nurodyti klausimai: 1) kreditorių susirinkimo darbo reglamento nustatymas; 2) dėl pritarimo galutinei administratoriaus ataskaitai; 3) dėl kreipimosi į teismą dėl bendrovės pabaigos. Nemokumo administratorė kartu su pranešimu apie šaukiamą kreditorių susirinkimą bendrovės kreditoriams pateikė galutinę bankroto ataskaitą, balsavimo biuletenį, siūlomų priimti sprendimų projektus. Raštu balsavo bendrovės kreditoriai, sudarantys 95,53 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų.
Balsuojant visais kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais „už" – 60,04 proc. ir balsuojant „prieš" – 39,96 proc. (pareiškėjos balsais), kreditorių susirinkime buvo priimti sprendimai: 1-uoju darbotvarkės klausimu – „Kreditorių susirinkimui pirmininkauti paskirti nemokumo administratoriaus įgaliotą asmenį. Susirinkimui sekretoriauti, balsus skaičiuoti ir protokolą surašyti paskirti nemokumo administratoriaus įgaliotą asmenį. Į susirinkimą neatvykus nė vienam kreditoriui, susirinkimo protokolą pasirašo nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo“; 2-uoju darbotvarkės klausimu – „Pritarti galutinei administratoriaus ataskaitai“; 3-uoju darbotvarkės klausimu – „Teismo nutartimi patvirtinus galutinę administratoriaus ataskaitą, įpareigoti nemokumo administratorių kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl įmonės veiklos pripažinimo pabaigta“.
Teismas taip pat nustatė, kad skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo kreditorė pateikė nepraleidusi JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, todėl tinkamai ir laiku realizavo šią savo procesinę teisę, o pagal JANĮ 55 straipsnio 2 dalį ji yra subjektas, turintis teisę pateikti teismui skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų nuginčijimo.
Teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė ir nepagrindė, kokiais konkrečiais procedūriniais pažeidimais, jos nuomone, buvo pažeista informavimo, balsavimo, sprendimų priėmimo tvarka ir kaip tai lėmė priimtų sprendimų neteisėtumą bei pažeidė pareiškėjos teises ir (ar) teisėtus interesus.
Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog buvo padaryta esminių bendrovės kreditorių susirinkimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, kuri patvirtinta bendrovės 2025 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo sprendimais, pažeidimų.
Teismas nenustatė ir esminių procedūrinių JANĮ 46, 47, 49, 51 ar kituose straipsniuose nurodytų kreditorių susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimų, galėjusių lemti neteisėtų sprendimų priėmimą.
Teismo vertinimu, nors kreditorių susirinkimo protokolas 2026 m. vasario 2 d. pareiškėjai ir buvo pateiktas su dalyvių sąrašu, bet be balsavimo raštu biuletenių, tačiau tai neįrodo, kad taip buvo pažeistos jos teisės ar kad tai lėmė susirinkime priimtų sprendimų (ne)teisėtumą. Pareiškėja turėjo galimybę su jais susipažinti Nemokumo procesų informaciniame portale (toliau – NPIP), taip pat nuo 2025 m. vasario 19 d. ji registruota bendrovės bankroto byloje kaip suinteresuotas asmuo (JANĮ 19 straipsnio 4 dalis) ir nuo 2022 m. gegužės 5 d. yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) vartotoja, o minėtoje byloje yra ginčijamo susirinkimo balsavimo biuleteniai.
Šalies argumentai
Nors pareiškėja skundu prašo panaikinti ginčijamo kreditorių susirinkimo spendimą pritarti nemokumo administratorės parengtai ataskaitai, tačiau nenurodo, kokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su galutinės ataskaitos forma ar turiniu, kreditorių susirinkimas neįvertino, kokie administratorės veiksmai (neveikimas), susiję su galutinės ataskaitos parengimu, buvo neįvertinti ar įvertinti netinkamai ir kaip tuo buvo pažeisti pareiškėjos ar kitų kreditorių interesai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs bylose esančius duomenis, nenustatė, kad bendrovės galutinėje ataskaitoje būtų pateikta neteisinga ar ne visa informacija apie bankroto proceso metu patirtas administravimo išlaidas, būtų pažeisti teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimai administravimo išlaidų, atlygio administratorei patvirtinimo klausimais, į ataskaitą kai kurios išlaidos būtų įtrauktos nepagrįstai, išlaidos būtų nepagrįstos įrodymais, atitinkančiais apskaitos dokumentams keliamus reikalavimus ir pan. Kreditorė nepateikė argumentų apie tai, kad patirtos išlaidos yra akivaizdžiai neproporcingos, neatitinka analogiškų paslaugų kainų rinkoje ar yra ekonomiškai nepagrįstos, dėl to nepagrįstai neliko ar teko mažiau lėšų kreditorių reikalavimams patenkinti.
Byloje nėra duomenų ir pareiškėja nenurodė, kad nemokumo administratorė neįvykdė jai JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų pareigų ir (ar) atliko kokius nors JANĮ 28 straipsnio nuostatų draudžiamus veiksmus ir kaip jie lemia skundžiamo sprendimo dėl bendrovės veiklos pabaigos neteisėtumą ir (ar) pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.
Teismas nurodė, kad pareiškėja nei 2025 m. spalio 12 d. rašte, nei šioje byloje pateiktame skunde nenurodė, kokie konkrečiai nemokumo administratorės patikrinti bendrovės sandoriai ir dėl kokių argumentų, jos vertinimu, nepagrįstai nepriskirti prie JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų sandorių, dėl kurių pripažinimo negaliojančiais nemokumo administratorė turėjo pareigą kreiptis į teismą, tačiau jos nepagrįstai nevykdė.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad nemokumo administratorė 2026 m. vasario 2 d. atsakė į pareiškėjos 2026 m. sausio 26 d. kartu su balsavimo biuleteniu pateiktą raštą. Nemokumo administratorė nurodė, kad ji įvykdė pareigą patikrinti juridinio asmens sandorius, duomenis apie bendrovės veiklą ir nenustatė pagrindų jiems ginčyti bei kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, o, nesutinkant su šia administratorės pozicija, išaiškino kreditorės teisę kreiptis į teismą savarankiškai ir kelti tyčinio bankroto klausimą. Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad 2025 m. liepos 8 d. kreditorei buvo pateiktas atsakymas į 2025 m. liepos 4 d. paklausimą, pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2025, 2024, 2023, 2022 metus, o nemokumo administratorė neturi teisės stabdyti bendrovės likvidavimo proceso, todėl toks kreditorės prašymas negali būti tenkinamas.
Bendrovė nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną neturėjo nei turto, nei reikalavimo teisių, toks turtas nemokumo administratorei nebuvo perduotas, todėl pareiškėja nepagrįstai nurodė, kad nemokumo administratorė jai neteikė informacijos apie bendrovės turto realizavimą.
Atsakovė pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių įstatymo nuostatas yra priskiriama labai mažos įmonės kategorijai, todėl kitos finansinės ataskaitos, be trumpo balanso ir trumpos pelno (nuostolių) ataskaitos, jai nėra privalomos. Nemokumo administratorė neturėjo pareigos pateikti kreditorei dokumentus, kurių pati bendrovė neprivalėjo sudaryti ir kurie nemokumo administratorei nebuvo perduoti.
Teismas padarė išvadą, kad nemokumo administratorė papildomai nepateikdama pareiškėjai kitų bendrovės kreditorių prašymų su priedais, pareiškėjos teisių nepažeidė, nes ji turėjo teisę ir realias galimybes su dokumentais susipažinti tiek per EPP, tiek atvykus į nemokumo administratorės buveinę.
Atsakovės bankroto byloje priimtos nutartys dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo ir jų įtraukimo į kreditorių sąrašą nebuvo apskųstos apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjusios. Įvertinęs tai, teismas nesutiko su kreditorės vertinimu, kad dalies atsakovės kreditorių pareikštų reikalavimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti nustatinėjamas ir vertinamas iš naujo.
Nemokumo administratorė atliko atsakovės dokumentų analizę ir nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, todėl pagrįstai nesikreipė į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Šalies argumentai
Pareiškėja nepagrindė, kokių konkrečių tyčinio bankroto požymių, nurodytų JANĮ 70 straipsnyje, ir jų priežastinio ryšio su kilusiu bendrovės nemokumu ar nemokios bendrovės padėties esminiu pabloginimu, sąmoningai blogai valdant bendrovę ar sudarant sandorius, nemokumo administratorė neįvertino ar įvertino netinkamai. Teismo vertinimu, jei pareiškėja nesutiko su nemokumo administratorės pozicija dėl tyčinių bankroto požymių nebuvimo, pati galėjo atlikti atsakovės dokumentų patikrinimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Visgi tai nesudaro pagrindo vertinti, kad bendrovės kreditoriai neturėjo pagrindo pritarti sprendimui dėl kreipimosi į teismą dėl bendrovės pabaigos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja (kreditorė) Klaipėdos g. 99-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2026 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimus arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nevertino vienos iš reikšmingiausių aplinkybių – bendrovės kreditorių sudėties ir balsavimo rezultatų teisėtumo, nors ši aplinkybė turi tiesioginę įtaką priimtų sprendimų pagrįstumui. Byloje nustatyta, kad tarp bendrovės kreditorių buvo asmenų, tiesiogiai susijusių su atsakovės vadovu, įskaitant patį vadovą, su juo artimais ryšiais susijusį asmenį (giminaitę). Tai interesų konfliktas, kuris nebuvo įvertintas.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, faktiškai jai perkėlė įrodinėjimo naštą, reikalaudamas detaliai pagrįsti aplinkybes, kurių įrodymams gauti pareiškėja neturėjo objektyvios galimybės. Pareiškėja nebuvo įtraukta į bylą kaip šalis, kurioje nemokumo administratorė teikė dokumentus, neturėjo procesinio statuso, suteikiančio teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, faktiškai neturėjo prieigos prie įrodymų, kuriais remiasi nemokumo administratorė ir teismas. Tokiomis aplinkybėmis teismas negalėjo reikalauti, kad pareiškėja detaliai įrodytų sandorių neteisėtumą, pagrįstų kreditorių reikalavimų nepagrįstumą, įrodytų tyčinio bankroto požymius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nevertino nemokumo administratorės pareigų realaus vykdymo, ignoravo kreditorės keliamas abejones, nepagrįstai preziumavo nemokumo administratorės veiklos teisėtumą, net neįvertinęs faktinių aplinkybių ir priežasčių, kurios lėmė nemokumo administratorės gaunamų kreditorės prašymų suteikti informaciją ignoravimo.
Teismas nevertino bendrovės nemokumo atsiradimo aplinkybių. Pareiškėja patyrė nuostolių dėl neteisėtos atsakovės veiklos, o konkrečiai – dėl atsakovės vadovo veiksmų, kuris, esant ginčui teisme, sukėlė bendrovei nemokumą. Šios aplinkybės turėjo būti vertinamos nustatant atsakovės nemokumo priežastis, galimą tyčinį bankrotą.
Skundžiama nutartimi neįvertinta, ar bendrovės kreditorių reikalavimai nebuvo dirbtinai didinami, ar nebuvo iškreipta kreditorių struktūra, ar nebuvo sudarytos sąlygos išvengti atsiskaitymo su realiais kreditoriais.
Atsakovės bankroto procesas buvo formalizuotas, nemokumo administratorės veikla nebuvo kontroliuojama, kreditorės teisės buvo apribotos ir pažeistos, realiai neginamos bankroto bylą kontroliuojančio teismo, o teismo skundžiama nutartis neatitinka pagrindinių proceso principų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai dėl kreditorės teisės gauti informaciją ir dokumentus nepasisakė bei neįpareigojo nemokumo administratorės išduoti prašomus dokumentus. Kol nurodyti pažeidimai dėl informacijos pateikimo nėra pašalinti, negali būti skubami priimti sprendimai dėl bendrovės veiklos pabaigos, nes tai kelia pagrįstas abejones dėl bankroto proceso skaidrumo.
Atsiliepimas
Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo kreditorės skundą atmesti. Nurodo tokius pagrindinius atsikirtimus:
Iš apeliantės skundo nėra aišku, kokie konkretūs įstatymo pažeidimai priimant sprendimus kreditorių susirinkime buvo padaryti, kokiems konkretiems įstatymams ir jų nuostatoms prieštarauja priimti nutarimai bei kaip šie nutarimai pažeidžia kreditorės interesus. Pareiškėja, balsuodama kreditorių susirinkime, nenurodė konkrečių prieštaravimų galutinės ataskaitos turiniui ir nemotyvavo, kokia teisės aktų nuostata pažeista rengiant ar kreditorių susirinkimui pritariant galutinei ataskaitai. Pareiškėja nemotyvavo galutinės bankroto ataskaitos neteisėtumo ar nepagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nutartis dėl atsakovės likvidavimo įsiteisėjo 2025 m. liepos 22 d., o 2026 m. sausio 27 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu jau buvo praėję 6 mėnesiai nuo nutarties pripažinti atsakovę likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, tai nėra ir negali būti laikoma neprotingu ar skubotu bankroto procedūrų vykdymu. Visos atsakovės bankroto procedūros vykdomos remiantis įstatyme nustatytais reikalavimais ir terminais.
Pareiškėja neįrodė aplinkybių, kad procesiniai dokumentai, taip pat ir nemokumo administratorės į bylą teikiami dokumentai, jai nebuvo įteikti, todėl ji nebuvo informuota apie bylos eigą.
Nemokumo administratorė sudarė visas galimybes pareiškėjai susipažinti su bankroto bylos medžiaga, todėl kreditorės teiginiai dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo yra nepagrįsti. Priešingai, tuo atveju, jeigu pareiškėjos teisė susipažinti su informacija būtų apribota, pareiškėja, kaip kreditorė, turėjo elgtis aktyviai ir ginti savo interesus, tačiau tokių veiksmų neatliko.
Nemokumo administratorė įvertino bendrovės kreditorių pateiktus finansinius reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, nenustatė ginčytinų reikalavimų, todėl pateikė teismui juos tvirtinti, kuris taip pat nenustatė kreditorių reikalavimų neteisėtumo pagal pateiktus dokumentus. Pareiškėja teismo nutarties, kuria patvirtinti bendrovės kreditorių reikalavimai, neskundė, nors tokią teisę turėjo. Pareiškėja galėjo skundą teikti nepraleisdama teismo nustatyto termino, jeigu prieštaravo kreditorių sąrašo patvirtinimui.
Įstatymas nenumato bendro draudimo kreditoriui balsuoti kreditorių susirinkime dėl to, kad kreditorius buvo bendrovės vadovas ar su juo susijęs asmuo. Pažymėtina, kad nė viename kreditorių susirinkime kreditoriai nebalsavo dėl nutarimo projekto, lemiančio buvusio vadovo ar su juo susijusio asmens atsakomybės, sandorių ar naudos sau klausimą. Taip pat nei buvęs vadovas, nei su juo susijęs asmuo neturi daugumos balsų kreditorių susirinkime, kad galėtų nulemti bankroto bylos eigą ir savarankiškai priimti sprendimus, privalomus visiems kreditoriams. Pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovės kreditoriai neturėjo pagrindų pritarti sprendimui dėl kreipimosi į teismą dėl bendrovės pabaigos.
Apeliantė, manydama, kad egzistuoja tyčinio bankroto požymiai, turi teisę kreiptis į teismą savarankiškai.
Skundo argumentai dėl kreditorių sąrašo tvirtinimo nėra susiję su galutinės bankroto ataskaitos neteisėtumu ir (ar) nepagrįstumu. Bendrovės kreditorių pareikštų reikalavimų, kurie patvirtinti įsiteisėjusiomis nutartimis, teisėtumas ir pagrįstumas negali būti nustatinėjamas ir vertinamas iš naujo.
Kreditorės teisė teikti skundą dėl kreditorių susirinkimo protokolo ir priimtų nutarimų nebuvo suvaržyta – kreditorė šia teise pasinaudojo teikdama tiek skundą, tiek ir atskirąjį skundą. Kreditorės argumentai, kad bankroto procesas buvo formalizuotas, nemokumo administratorės veikla nebuvo kontroliuojama, kreditorės teisės buvo apribotos ir pažeistos, taip pat neginamos bankroto bylą kontroliuojančio teismo, o teismo skundžiama nutartis neatitinka pagrindinių proceso principų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti realiais argumentais ir įrodymais bei nėra susiję su nemokumo administratorės pateiktu prašymu dėl galutinės ataskaitos patvirtinimo.
Visa informacija pareiškėjai apie bendrovės bankroto eigą buvo pateikta laiku, tinkamai, pagal įstatymų nustatytus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos Klaipėdos g. 99-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos skundas dėl bendrovės 2026 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
Panevėžio apygardos teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. kovo 27 d., iškėlė bendrovei nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtintas, o 2025 m. gegužės 5 d., 2025 m. gegužės 22 d., 2025 m. birželio 10 d., 2025 m. liepos 7 d., 2025 m. liepos 17 d. nutartimis patikslintas bendrovės kreditorių sąrašas ir jų 107 305,03 Eur finansiniai reikalavimai. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2026 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtinta bendrovės galutinė bankroto ataskaita, kuriai buvo pritarta 2026 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkime. Byloje nustatyta, kad bendrovės nemokumo administratorė 2026 m. sausio 27 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame buvo svarstomi darbotvarkėje nurodyti klausimai: 1) kreditorių susirinkimo darbo reglamento nustatymas; 2) dėl pritarimo galutinei administratorės ataskaitai; 3) dėl kreipimosi į teismą dėl bendrovės pabaigos. Nemokumo administratorė kartu su pranešimu apie šaukiamą kreditorių susirinkimą pateikė galutinę bankroto ataskaitą, balsavimo biuletenį, siūlomų priimti sprendimų projektus. Raštu balsavo kreditoriai, sudarantys 95,53 proc. visų teismo patvirtintų bendrovės kreditorių reikalavimų. Kreditorių susirinkime visais darbotvarkėje numatytais klausimais balsuojant „už" 60,04 proc. ir balsuojant „prieš" 39,96 proc. (pareiškėjos balsais), buvo priimti sprendimai: 1-uoju darbotvarkės klausimu – „Kreditorių susirinkimui pirmininkauti paskirti nemokumo administratoriaus įgaliotą asmenį. Susirinkimui sekretoriauti, balsus skaičiuoti ir protokolą surašyti paskirti nemokumo administratoriaus įgaliotą asmenį. Į susirinkimą neatvykus nė vienam kreditoriui, susirinkimo protokolą pasirašo nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo“; 2-uoju darbotvarkės klausimu – „Pritarti galutinei administratoriaus ataskaitai“; 3-uoju darbotvarkės klausimu – „Teismo nutartimi patvirtinus galutinę administratorės ataskaitą, įpareigoti nemokumo administratorę kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bendrovės veiklos pripažinimo baigta“.
Dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimų (ne)teisėtumo
JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, pagal JANĮ 55 straipsnio nuostatas, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022 38 punktas).
Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu ir nurodo, kad bendrovės 2026 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkime priimti sprendimai turėtų būti panaikinti, nes kreditorei nebuvo teikiama visa informacija apie bendrovės bankroto procesą, neįvertinti nemokumo administratorės veiksmai bankroto procese, neįvertintos bendrovės nemokumo atsiradimo priežastys, neištirti galimi tyčinio bankroto požymiai, egzistuoja pagrįstos abejonės dėl atsakovės kreditorių sudėties ir jų reikalavimų pagrįstumo, interesų konflikto.
Pirmosios instancijos teismas nenustatė procedūrinių ir materialiųjų pažeidimų priimant ginčijamus sprendimus kreditorių susirinkime, todėl kreditorės skundą atmetė, t. y. teismas nenustatė, kad priimant skundžiamus sprendimus būtų pažeisti kreditorės ar bendrovės interesai. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadas pripažįsta pagrįstomis.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreiptinas dėmesys, kad, nors pareiškėja skunde prašė panaikinti skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimą pritarti nemokumo administratorės parengtai ataskaitai, tačiau, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nenurodė, kokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su galutinės ataskaitos forma ar turiniu, kreditorių susirinkimas neįvertino, kokie nemokumo administratorės veiksmai (neveikimas), susiję su galutinės ataskaitos parengimu, buvo neįvertinti ar įvertinti netinkamai ir kaip tuo buvo pažeisti pareiškėjos ar kitų kreditorių interesai.
Kreditorių kaip visumos teisė spręsti bankrutuojančios bendrovės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant sprendimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53-450/2022). Tačiau kreditorių autonomijos principas nereiškia, kad kreditorių susirinkimo sprendimai turi neribotą ir nenuginčijamą galią. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1593-241/2020).
Vienas iš nemokumo proceso principų yra skaidrumo principas, reiškiantis, kad informacija apie nemokumo procesą būtų laiku prieinama visiems nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims, siekiant užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą, išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti teisės aktais saugomus asmens duomenis ar komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją (JANĮ 3 straipsnio 3 punktas). Taigi kreditoriaus teisė gauti informaciją apie nemokumo proceso eigą yra viena esminių, nes ją įgyvendinus kreditorius gali susidaryti teisingą vaizdą apie bendrovės būklę ir priimti reikiamus sprendimus dėl tolesnio proceso eigos.
Nors apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu ir nurodo, kad ji iš bendrovės nemokumo administratorės negavo visos informacijos apie bendrovės bankroto proceso eigą, priimamus sprendimus, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti įrodinėjimo pareigos, siekdama pagrįsti kreditorių susirinkime priimtų sprendimų nepagrįstumą ar neteisėtumą, tačiau šiuos apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės skundo argumentus dėl kreditorės netinkamo informavimo apie bendrovės nemokumo procesą, pažymi, kad tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog nemokumo procese kreditoriai turi ne tik teises, bet ir pareigas, tarp jų – ir pareigą domėtis nemokumo procesu, jo eiga. Visų pirma, kreditoriai turi aktyviai dalyvauti nemokumo procese, laiku spręsti jų kompetencijai priskirtus klausimus ir susilaikyti nuo neteisėtų, teisei priešingų veiksmų (Remigijus Jokūbauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Mykolo Riomerio universitetas, 2021, p. 125). Tokios kreditorių pareigos yra siejamos su nemokumo procese galiojančio efektyvumo principo, reiškiančio, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas), įgyvendinimu.
Pagal JANĮ 44 straipsnio 6 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką. Kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos (JANĮ 51 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad visi atsakovės kreditoriai turi teisę (galimybę) susipažinti su atsakovės finansiniais dokumentais, kadangi galioja 2025 m. liepos 7 d. LUAB „Akronas“ kreditorių susirinkimo sprendimas, priimtas septintuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta informacijos teikimo tvarka.
Pirmosios instancijos teismas įvertino kreditorės skundo argumentus dėl informacijos nepateikimo pareiškėjai, įvertino bendrovės bankroto bylos aplinkybes, bendrai visiems bendrovės kreditoriams pateiktą informaciją, pareiškėjos prašymus dėl informacijos pateikimo ir nemokumo administratorės pateiktus atsakymus į juos ir nenustatė, kad būtų pažeista bendrovės kreditorių informavimo tvarka. Šių teismo motyvų apeliantė nekvestionuoja. Teismas nurodė, kad visa kreditorei aktuali informacija apie bendrovės nemokumo eigą buvo pateikta NPIP ir EPP, su kuria ji galėjo susipažinti.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad kreditorės teisė susipažinti su atsakovės bankroto bylos medžiaga buvo kažkiek ribota. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad kreditorei Klaipėdos g. 99-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai atsakovės bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-72-425/2026) nebuvo suteikta prieiga prie visų bylos duomenų (bylos matomumas – nenurodyta), todėl kreditorei galėjo būti neprieinama visa informacija apie bendrovės bankroto proceso eigą, priimamus sprendimus. Tačiau ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina esmine, sutrukdžiusia kreditorei gauti informaciją apie atsakovės nemokumo procesą. Bendrovės bankroto byloje nėra duomenų, kad kreditorė būtų prašiusi teismo suteikti teises matyti visus atsakovės bankroto bylos duomenis, o teismas jos prašymo netenkinęs. Kreditorė buvo aktyvi bendrovės bankroto dalyvė, apie galimybę susipažinti su bankroto bylos medžiaga žinojo (turėjo žinoti) iš nemokumo administratorės pateiktų atsakymų į pateiktus prašymus dėl informacijos pateikimo, taip pat su šia informacija pareiškėja galėjo susipažinti atvykusi pas nemokumo administratorę. Be to, dalis kreditorei reikšmingos informacijos buvo pateikta NPIP.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorės nurodomas visos informacijos apie bendrovės bankroto eigą negavimas, nenustačius kreditorių informavimo tvarkos pažeidimo, buvo nulemtas pačios kreditorės elgesio nemokumo procese, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė pareiškėjos skundo argumentus dėl informacijos nepateikimo kaip nepagrįstus. Kartu atmestini apeliantės skundo argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Pareiškėja pateikė skundą dėl kreditorių susirinkime priimtų sprendimų (ne)teisėtumo, todėl ji ir turėjo pareigą įrodyti skunde išdėstytų argumentų pagrįstumą, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė.
Atsakovė atskirajame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, įrodinėja nemokumo administratorės neveikimą, nesiaiškinant atsakovės nemokumo priežasčių, nesprendžiant dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, neginčijant bendrovės anksčiau sudarytų sandorių, tinkamai nevertinant atsakovės kreditorių reikalavimų atsiradimo pagrindų bei jų pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nemokumo administratorė nevykdė pareigos tikrinti juridinio asmens dokumentus, spręsti dėl sandorių ginčijimo bei bankroto pripažinimo tyčiniu. Priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nemokumo administratorė 2025 m. birželio 20 d. kartu su pranešimu apie 2025 m. liepos 7 d. organizuojamą bendrovės kreditorių susirinkimą pateikė atsakovės administratorės veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 27 d. iki pirmojo bendrovės kreditorių susirinkimo. Ataskaitoje nemokumo administratorė nurodė duomenis apie bendrovės kreditorius, kurių reikalavimų nepagrįstumas nenustatytas ir kuriuos patvirtino teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi, informaciją apie atsakovės ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus, apie tikrintinų sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, skaičių (šešių transporto priemonių ir priekabų pardavimą), apie sandorių patikrinimo rezultatą, nustatytas įplaukas ir išmokas, taip pat nurodė, kad pagal jai perduotų dokumentų turinį nenustatė tyčinio bankroto požymių. Informacija apie bendrovės sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, patikrinimo rezultatus atsakovės kreditoriams buvo pateikta 2025 m. spalio 14 d. vykusiame kreditorių susirinkime, kuriame nurodyta, jog sandorių, dėl kurių būtų pagrindas kreiptis į teismą dėl jų prieštaravimo kreditorių interesams, bendrovės veiklos tikslams, lėmusių bendrovės nemokumą ar kitais pagrindais, nenustatyta. Šių sprendimų apeliantė teismui neskundė. Taigi šie duomenys pagrindžia, kad nemokumo administratorė jai priklausančias pareigas įvykdė. Tai, kad kreditorė nesutinka su nemokumo administratorės įvertinimu, neleidžia konstatuoti nemokumo administratorės netinkamo JANĮ nustatytų pareigų vykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė, siekdama gauti visą su bankroto byla susijusią informaciją ir ją patikrinti, gali savo teisę realizuoti JANĮ 65 straipsnyje nustatyta tvarka. JANĮ 65 straipsnyje reglamentuojama juridinio asmens dokumentų patikrinimo tvarka. Teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti kreditoriui, siekiančiam skųsti teismui juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus, ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius actio Pauliana (Pauliano ieškiniu) ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą (JANĮ 65 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį juridinio asmens dokumentų patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo teismo nutarties leisti atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą įsiteisėjimo dienos.
JANĮ 65 straipsnis siejamas su aktyviu kreditoriaus teisių įgyvendinimu, ši teisė iš esmės realizuojama pasinaudojant teise į teisminę gynybą ir ginčijant bendrovės sudarytus sandorius, kreipiantis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir ginčijant kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1344-1120/2021). Galimybė (teisė) kreditoriams susipažinti su bankrutuojančio juridinio asmens veiklos dokumentais nustatyta tam, kad jie galėtų susidaryti teisingą vaizdą apie juridinio asmens būklę ir priimti sprendimus dėl savo tolimesnių veiksmų, kurie turėtų įtakos ir tolesnei bankroto eigai, pavyzdžiui, spręsti dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, spręsti, ar pagrįsti kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimai, spręsti dėl kreipimosi į teismą ginčijant bendrovės sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1076-381/2017; 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1637-241/2019). Apeliacinės instancijos teismas iš atsakovės bankroto bylos duomenų nenustatė, kad apeliantė būtų pateikusi prašymą teismui atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad teismas neįvertino bendrovės kreditorių sudėties, kurie balsavo kreditorių susirinkime. Pareiškėjos nuomone, egzistuoja interesų konfliktas, nes kreditorių susirinkime priimti sprendimai palankūs buvusiam bendrovės vadovui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės skundo argumentus dėl bendrovės kreditorių sudėties bei galimo interesų konflikto, priimant skundžiamus kreditorių susirinkimo sprendimus, kaip nepagrįstus.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė ir konstatavo, kad bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai atsakovės bankroto byloje buvo patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, todėl jų pakartotinis teisėtumo vertinimas negali būti atliekamas. Pareiškėja nutarčių, kuriomis patvirtinti bendrovės kreditorių reikalavimai, neskundė, todėl bendrovės kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo, turi visas jiems JANĮ suteiktas teises, įskaitant teisę dalyvauti bendrovės kreditorių susirinkimuose ir balsuoti už kreditorių susirinkimo darbotvarkėje nurodytus sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo įvertinimu sutinka. Apeliantė nepateikė į bylą objektyvių duomenų apie egzistuojantį interesų konfliktą, dėl kurio bendrovės kreditorių susirinkime priimti sprendimai ir kokiu teisiniu pagrindu turėtų būti panaikinti. Vien aplinkybės apie galimus asmeninius ryšius (giminystė) tarp kreditorių ir bendrovės buvusio vadovo negali būti pagrindu panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimus, nenustačius jų neteisėtumo ar kad jais pažeidžiami bendrovės ar atskirų bendrovės kreditorių interesai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimi atvejai, kai kreditoriai, turėdami skirtingus lūkesčius dėl bendrovės turto realizavimo galimybių, priima nutarimus, kurie neužtikrina operatyvios bankroto proceso eigos ir dėl kurių neapibrėžtą laiką nerealizuojamas bankrutavusios įmonės turtas, o tai gali pažeisti pačių kreditorių interesus ir trukdyti bankroto bylos eigai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais nutarimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).
Bankroto proceso tikslai įpareigoja tiek teismo paskirtą nemokumo administratorių, tiek bankrutavusio skolininko kreditorius imtis visų priemonių, kad, taikant įstatymuose nustatytas procedūras, kiek įmanoma operatyviau ir efektyviau būtų tenkinami kreditorių reikalavimai, o įmonė būtų eliminuota iš civilinės apyvartos dalyvių gretų. Dėl to prasidėjus įmonės likvidavimo procedūroms, tiek nemokumo administratorius, tiek kreditoriai turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus, atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau ir didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai baigti įmonės likvidavimo procedūrą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė tiek skunde, tiek atskirajame skunde nenurodė konkrečių įstatymų pažeidimų bei nenurodė, kuo kreditorių susirinkime priimti skundžiami sprendimai pažeidžia bendrovės ar jos kreditorių teises ir interesus. Kreditorės argumentai, kad bankroto procesas buvo formalizuotas, nemokumo administratorės veikla nebuvo kontroliuojama, kreditorės teisės apribotos ir pažeistos, taip pat neginamos ir bankroto bylą kontroliuojančio teismo, o skundžiama nutartis neatitinka pagrindinių proceso principų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti konkrečiais argumentais bei įrodymais.
Kreditorių susirinkime priimti sprendimai dėl galutinės atsakovės veiklos ataskaitos patvirtinimo ir bendrovės veiklos pabaigos yra reikšmingi nemokumo proceso klausimai, todėl apeliantei neįrodžius JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje sąlygų, juos panaikinti ir stabdyti bendrovės nemokumo procedūras nėra teisinio pagrindo. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas, pareiškėjai siekiant pakartotinai įvertinti bendrovės dokumentus ir sandorius, sprendžiant dėl teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo ir tyčinio bankroto, neužtikrintų nei kreditorių, nei pačios bendrovės interesų apsaugos. Jeigu kreditorė siekia atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą, tokiu atveju ji turi teisę inicijuoti juridinio asmens dokumentų patikrinimą JANĮ 65 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti bendrovės 2026 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus negaliojančiais.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės Klaipėdos g. 99-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartį, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.