Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-504-881/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-23
Bylos Nr.: e2-504-881/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00933-2024-8
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjai: Vilija Mikuckienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Laima Ribokaitė
Kreditorius: L. R., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas, „Ludesa“
Atsakovas: NT paslaugos
Trečiasis asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Ieškovas: Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Suinteresuotas asmuo: "Nikosparta", „Žemaitijos pieno investicija“, "8 stebuklas", "Čia Market"

Kategorijos

3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
3.4.4.5.1Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas

Civilinė byla Nr. e2-504-881/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00933-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.4.5.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 23 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria patikslintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ nemokumo (bankroto) byloje.

Teisėjų kolegijan u s t a t ė : Ginčo esmė

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartimi iškėlė nemokumo (bankroto) bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „NT paslaugos“ (toliau – ir bendrovė), nemokumo administratore paskyrė UAB „Makroportas“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, be kita ko, antrosios eilės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 360 969,83 Eur finansinį reikalavimą. Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. ir 2025 m. spalio 28 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 6 d. Likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „NT paslaugos“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, prašydama patikslinti antrosios eilės kreditorės VMI finansinį reikalavimą, padidinant jį iki 843 443,57 Eur (iš kurių 617 050,75 Eur tenkinami pirmuoju etapu ir 226 392,82 Eur – antruoju etapu). Nemokumo administratorė nurodė, kad VMI finansinis reikalavimas padidėjo, atsižvelgiant į bankroto bylos nagrinėjimo metu užbaigto mokestinio patikrinimo rezultatus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi patikslino LUAB „NT paslaugos“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą – padidino antrosios eilės kreditorės VMI finansinį reikalavimą iki 843 443,57 Eur, nurodydamas, kad 617 050,75 Eur tenkinami pirmuoju etapu, 226 392,82 Eur – antruoju etapu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nemokumo administratorės prašyme nurodytus argumentus, padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti nemokumo administratorės prašymą ir patikslinti LUAB „NT paslaugos“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą nemokumo administratorės nurodyta apimtimi.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Kreditorė L. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

VMI reikalavimo tikslinimo klausimas buvo išspręstas bendrovės kreditoriams, tarp jų – apeliantei – nepranešus apie gautą VMI prašymą, nepateikus prašymo priedų. Šiuo atveju egzistuoja absoliutus apskųstos nutarties negaliojimo pagrindas – bendrovės kreditoriai nebuvo informuoti nei apie VMI prašymą, nei apie galimybę pateikti atsiliepimus, nei apie teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas. Bendrovės nemokumo administratorė nesupažindino bendrovės kreditorių ir su 2025 metų VMI patikrinimo aktu, jo priedais, nesudarė sąlygų apskųsti VMI patikrinimo aktą.

VMI prašymas ir apskųsta teismo nutartis turi reikšmę visų bendrovės kreditorių teisėms dėl proporcijų kreditorių finansiniams reikalavimams padengti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių finansinius reikalavimus, pateiktus praleidus terminą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių finansinius reikalavimus, pateiktus praleidus terminą JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant dėl termino pareikšti finansinį reikalavimą, nurodoma, kad kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, jog būtų pripažinta, kad finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-553/2020; 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-240-798/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-229-553/2022).

Pagal teismų praktiką, naudodamasis suteikta diskrecijos teise, klausimą, kas yra laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo padavimo terminui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atnaujinti, teismas kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais; sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012; 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014).

Susipažinusi su VMI 2025 m. lapkričio 7 d. patikrinimo aktu, apeliantė teigia, kad VMI papildomas finansinis reikalavimas (266 661 Eur) apskaičiuotas pagal patikrinimo aktą, kuris patvirtintas dar 2025 m. lapkričio 7 d.

VMI yra profesionalus subjektas, kuriam keliami didesni atidumo, rūpestingumo kriterijai. Tačiau VMI daugiau nei 4 mėnesius praleido JANĮ 41 straipsnio 1 ir 8 dalyse nustatytą terminą pateikti finansinį reikalavimą tvirtinti nemokumo administratoriui bei teismui. Dar daugiau, VMI prašymo atnaujinti praleistą terminą nepateikė. Vadinasi, yra praleistas ir neatnaujintas 30 dienų senaties terminas.

Kreditorė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Skirtingai nei teigiama atskirajame skunde, JANĮ tiesiogiai nenustato termino ir procedūros kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimui. Tačiau bankroto proceso veiksmingumo tikslas, kreditorių lygiateisiškumo principas ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, kad pagal JANĮ kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas.

Būtinybė patikslinti VMI finansinį reikalavimą iškilo vėliau, t. y. atlikus bendrovės mokestinį patikrinimą už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, patikrinimas baigtas 2025 m. lapkričio 7 d. Prašymas patvirtinti patikslintą VMI finansinį reikalavimą nemokumo administratorei buvo pateiktas 2026 m. sausio 6 d. VMI raštu Nr. RNA-413. Taigi, atskirojo skundo argumentas, kad VMI daugiau nei 4 mėnesius praleido terminą pateikti finansinį reikalavimą, yra nepagrįstas ir prieštarauja bylos duomenims.

JANĮ nenustatant specialaus termino patvirtinto kreditoriaus finansinio reikalavimo patikslinimui, vertintina, ar kreditorius, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kreipėsi per protingą terminą, veikdamas rūpestingai ir sąžiningai, ar nėra pažeidžiama kitų kreditorių interesų pusiausvyra. Dviejų mėnesių laikotarpis nelaikytinas akivaizdžiai neprotingu ar vilkinančiu procesą. Be to, antrosios eilės VMI finansinio reikalavimo patikslinimas negali pažeisti apeliantės, kaip pirmosios eilės kreditorės, teisių ir teisėtų interesų.

Vien aplinkybė, kad finansinio reikalavimo patikslinimo klausimas buvo išspręstas nepranešus kitiems kreditoriams, savaime nesudaro pagrindo naikinti apskųstą nutartį. Turi būti įvertinta, ar finansinio reikalavimo patikslinimas realiai apribojo kitų kreditorių teisę būti išklausytiems ir ar tai galėjo turėti įtakos teisingam klausimo išsprendimui.

Nagrinėjamu atveju apie VMI finansinio reikalavimo patikslinimo būtinybę buvo žinoma bendrovės nemokumo administratorei ir ji tam pritarė, informacija nebuvo slepiama, finansinio reikalavimo tikslinimas yra paremtas dokumentais ir objektyviais duomenimis. Be to, apeliantė teisę teikti prieštaravimus įgyvendino pateikdama atskirąjį skundą, todėl jos procesinės teisės nebuvo suvaržytos.

LUAB „NT paslaugos“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Bendrovės nemokumo procedūros vykdomos teismo tvarka, dėl to finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimai nepriklauso kreditorių kompetencijai. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad VMI finansinis reikalavimas jau buvo patvirtintas bankroto byloje, nesudaro pagrindo spręsti, jog kreditorė neturėjo teisės finansinio reikalavimo tikslinti.

VMI atliktas mokestinis patikrinimas nekelia nemokumo administratorei abejonių, yra pagrįstas ir nuoseklus. Tuo tarpu apeliantė teismams yra žinoma kaip nusikalstamame pasaulyje gerai žinomo R. C. bendrininkė, vykdanti jo nurodymus sukčiaujant ir klastojant dokumentus.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad, iškėlus bendrovės bankroto bylą, kreditorė VMI laiku ir tinkamai pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad JANĮ nereglamentuoja patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo procedūros juridinių asmenų bankroto procese, tačiau, kilus poreikiui tikslinti kreditorių finansinius reikalavimus pagal JANĮ, turėtų būti laikomasi šioje srityje formuotos nuoseklios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normas aiškinančios teismų praktikos. Finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu.

Akivaizdu, kad būtinybė patikslinti VMI finansinį reikalavimą iškilo vėliau, t. y. atlikus bendrovės mokestinį patikrinimą už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, kuris buvo baigtas 2025 m. lapkričio 7 d., t. y. jau vykdant bankroto procedūras.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „NT paslaugos“, nemokumo administratore paskyrė UAB „Makroportas“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 20 d.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, be kita ko, antrosios eilės kreditorės VMI 360 969,83 Eur finansinį reikalavimą, taip pat pirmosios eilės kreditorės (apeliantės) L. R. 172 444,50 Eur finansinį reikalavimą. Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. ir 2025 m. spalio 28 d. nutartimis.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 6 d.

Vilniaus apygardos teisme 2026 m. balandžio 29 d. gautas LUAB „NT paslaugos“ nemokumo administratorės prašymas patikslinti antrosios eilės kreditorės VMI finansinį reikalavimą, padidinant jį iki 843 443,57 Eur (617 050,75 Eur tenkinami pirmuoju etapu ir 226 392,82 Eur – antruoju etapu).

Nemokumo administratorė teismui pateikė VMI pateiktus duomenis, patvirtinančius finansinio reikalavimo patikslinimo būtinybę. Vis dėlto, kartu su VMI prašymu buvo klaidingai pateikti VMI 2026 m. balandžio 22 d. dokumento Nr. RNA-11733 ,,Dėl balsavimo kreditorių susirinkime / komiteto posėdyje“ metaduomenys, nors kreditorės VMI prašymas dėl finansinio reikalavimo patikslinimo nemokumo administratorei buvo pateiktas 2026 m. sausio 6 d. (dokumento pavadinimas – ,,Dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, dokumento registracijos Nr. RNA-413“.

Iš VMI prašymo dėl finansinio reikalavimo patikslinimo ir jo priedų nustatyta, kad VMI Kontrolės departamento direktorė, išnagrinėjusi 2025 m. spalio 3 d. mokestinio patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-292, surašytą patikrinus LUAB „NT paslaugos“, priėmė 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-250, kuriuo nusprendė: 1) patvirtinti 2025 m. spalio 3 d. patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-292 ir papildomai apskaičiuotą 266 661 Eur pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM); 2) apskaičiuoti 40 025,48 Eur PVM delspinigių; 3) paskirti 175 855,50 Eur PVM baudą.

Dėl finansinio reikalavimo tikslinimo juridinio asmens nemokumo procese

Kreditorė (apeliantė) L. R., nesutikdama su apskųsta nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad VMI finansinio reikalavimo tikslinimo klausimas buvo išspręstas LUAB „NT paslaugos“ kreditoriams nepranešus, nesupažindinus bendrovės kreditorių su VMI mokestinio patikrinimo aktu. Apeliantės teigimu, apskųsta nutartis nepagrįsta ir tuo aspektu, kad teismas neįvertino, jog VMI, prašydama patikslinti finansinį reikalavimą, praleido JANĮ 41 straipsnio 1 ir 8 dalyse nustatytą terminą pateikti finansinį reikalavimą tvirtinti nemokumo administratorei bei teismui. Teisėjų kolegija su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka dėl toliau išdėstomų motyvų.

JANĮ 42 straipsnyje reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Skirtingai nei ĮBĮ, JANĮ (41–42 straipsniai) nereglamentuoja patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo procedūros juridinių asmenų bankroto procese. Tačiau bankroto proceso veiksmingumo tikslas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, kad pagal JANĮ kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas nėra draudžiamas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese nėra galimybės patikslinti jau patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti. Dėl to kilus poreikiui tikslinti kreditorių finansinius reikalavimus pagal JANĮ, turėtų būti laikomasi šioje srityje formuotos nuoseklios ĮBĮ normas aiškinančios teismų praktikos. Finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021, 12 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo patikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl finansiniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimas atliekamas išimtiniais atvejais, vis dėlto, JANĮ numato tam tikrą kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūros eigą etapais, t. y. kreditorius finansinį reikalavimą pateikia paskirtam nemokumo administratoriui (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis), nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus finansinio reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir perduoda reikalavimus tvirtinti teismui bei prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis), kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nurodyta, kad klausimas dėl kreditorių finansinių reikalavimų yra sprendžiamas dviem etapais. Nė viename iš paminėtų etapų kreditorių reikalavimų pagrįstumą tikrinantys subjektai nėra įpareigoti gauti kitų kreditorių (ar suinteresuotų asmenų) nuomonę dėl teikiamų tvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų, kitoks aiškinimas neišplaukia nei iš įstatymų nuostatų, nei iš teismų praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-407/2021, 18 punktas).

Anksčiau aptartas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti teismų praktika, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, nenumato nei nemokumo administratoriaus, nei teismo pareigos informuoti juridinio asmens kreditorius apie finansinio reikalavimo tvirtinimo (šiuo atveju ir tikslinimo) procedūrą. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog JANĮ nenustato teismo pareigos informuoti likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorius apie išimtinai teismo kompetencijai priskirtų klausimų nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-877-467/2025, 37 punktas).

Atkreipiamas dėmesys, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinami kreditoriaus finansiniai reikalavimai, bendrovės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises, tarp jų ir teisę skųsti teismo nutartį dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012 ir kitos). Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis, kuria, be kita ko, patvirtintas ir apeliantės finansinis reikalavimas LUAB „NT paslaugos“ bankroto byloje, įsiteisėjo 2025 m. gegužės 28 d., taigi, būtent nuo šio momento apeliantė tapo byloje dalyvaujančiu asmeniu ir, pateikdama šį apeliacinį procesą inicijavusį atskirąjį skundą, pasinaudojo teise į apeliaciją bei teise būti išklausytai dėl nesutikimo su kreditorės VMI finansinio reikalavimo patikslinimu.

Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su termino pateikti prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo praleidimu, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė kreditorė VMI, prašymas dėl VMI finansinio reikalavimo patikslinimo nemokumo administratorei buvo pateiktas VMI 2026 m. sausio 6 d. raštu Nr. RNA-413, o nemokumo administratorės prašymas teismui dėl kreditorės VMI finansinio reikalavimo patikslinimo buvo pateiktas 2026 m. balandžio 29 d., taigi, pakankamai ilgas klausimo dėl finansinio reikalavimo tikslinimo išsprendimo laikotarpis šiuo atveju yra ir nemokumo administratorės veiksmų pasekmė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad VMI atliktas LUAB „NT paslaugos“ mokestinis patikrinimas buvo baigtas 2025 m. lapkričio 7 d., kuomet VMI Kontrolės departamento direktorė, išnagrinėjusi 2025 m. spalio 3 d. mokestinio patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-292, priėmė sprendimą šį mokestinio patikrinimo aktą patvirtinti bei paskirti atitinkamas pinigines sankcijas, kurių paskyrimas ir sudarė poreikį kreditorei VMI kreiptis dėl finansinio reikalavimo patikslinimo LUAB „NT paslaugos“ bankroto procese. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civiliniam procesui reikšmingus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), padaro išvadą, kad VMI prašymas dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, pateiktas 2026 m. sausio 6 d., buvo pateiktas per protingą terminą, kadangi VMI Kontrolės departamento direktorės, kaip viešojo administravimo subjekto, priimtas 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimas galėjo būti skundžiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos. Taigi, šiuo atveju prašymo dėl finansinio reikalavimo patikslinimo pateikimui esminę įtaką padarė tiek VMI Kontrolės departamento direktorės 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimo įteikimas suinteresuotiems asmenims, tiek šio sprendimo apskundimo termino skaičiavimas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos Dalia KačinskienėVilija MikuckienėLaima Ribokaitė