Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-07-02 · Civilinė byla Nr. e2-497-516/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-02
Bylos Nr.
e2-497-516/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00470-2026-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė (pran.)
Ieškovas
M. P.
Atsakovas
Ž. P.
Trečiasis asmuo
"ZONA OPTIMA"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-497-516/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00470-2026-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.13
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 2 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui Ž. P. dėl teisingos akcijų kainos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Zona Optima“

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Ž. P., prašydama nustatyti teisingą ieškovei nuosavybes teise priklausančių 1 067 vnt. paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Zona Optima“ akcijų išpirkimo kainą, skiriant ekspertizę akcijų kainai nustatyti bei sudarant sąlygas civilinės bylos šalims per protingą terminą pateikti teismui siūlomų ekspertų kandidatūras ir klausimus ekspertui.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti privalomą UAB „Zona Optima“ akcijų išpirkimo procedūrą, uždrausti Ž. P. atlikti mokėjimą į ieškovės M. P. depozitinę sąskaitą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka ar kitu būdu, vykdant privalomą UAB „Zona Optima“ akcijų iš ieškovės M. P. išpirkimo procedūrą, ir atlikti bet kokius kitus su priverstiniu UAB „Zona Optima“ akcijų išpirkimu susijusius veiksmus.

Nurodė, kad atsakovas 2026 m. kovo 3 d. pateikė ieškovei pranešimą apie UAB „Zona Optima“ akcijų išpirkimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 46¹ straipsnio 16 dalyje nurodytu reguliavimu, Ž. P. nuo 2026 m. balandžio 24 d. įgis teisę ne vėliau kaip per 30 dienų kreiptis į teismą ir atlikti mokėjimą į ieškovės depozitinę sąskaitą. Atlikęs mokėjimą, Ž. P. turės teisę reikalauti išduoti jam bendrovės materialiąsias akcijas, padarant įrašus apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą. Tai reiškia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė praras savo nuosavybės teises į turimas bendrovės akcijas.

ABĮ 46¹ straipsnio 14 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu bent vienas akcininkas kreipiasi į teismą, teismas gali privalomą akcijų išpirkimo procedūrą sustabdyti iki teismo nutarties dėl akcijų kainos nustatymo įsiteisėjimo dienos. UAB „Zona Optima“ generalinis direktorius Ž. P. atliko nesąžiningus veiksmus, nes, didinant bendrovės įstatinį kapitalą, buvo dirbtinai padidintas bendrovės akcijų skaičius, taip sudarant galimybes Ž. P. išpirkti ieškovei priklausančias akcijas. Be to, ieškovei buvo užkirsta teisė pasinaudoti pirmumo teise, įsigyjant bendrovės akcijas, kadangi ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie rengiamus visuotinius akcininkų susirinkimus. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra konservacinės ir prevencinės paskirties, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamosios padėties) išsaugojimą ir užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį, nusprendė, kad esami duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo pažeistų teisių gynimo būdą. Ieškovė yra suformulavusi ieškinio dalyką, yra pakankamai išsamiai išdėsčiusi faktines ginčo aplinkybes, į bylą pateikusi įrodymus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju kils grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Tai, kad atsakovas Ž. P. pradėjo akcijų išpirkimo procedūrą, nereiškia, jog ieškovė nuo 2026 m. balandžio 24 d. nebebus UAB „Zona Optima“ akcijų savininkė. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) teismas nenustatė, kad nutarties priėmimo dieną ABĮ 46¹ straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka jau yra pradėtas teismo procesas dėl reikalavimo išduoti uždarosios akcinės bendrovės materialiąsias akcijas ar įpareigoti sąskaitų tvarkytojus vertybinių popierių sąskaitose padaryti įrašus apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą akcijas superkančiam akcininkui. Klausimas, ar ieškovės, kaip UAB „Zona Optima“ smulkiosios akcininkės teisės iš tiesų yra pažeistos, bus išspręstas bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant galutinį sprendimą. Teismas įvertino, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo teisių suvaržymas yra akivaizdus – būtų uždrausta neapibrėžtą terminą vykdyti įstatyme numatytą privalomą akcijų išpirkimo procedūrą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės ieškinio reikalavimai susiję tik su akcijų kainos nustatymu. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad Ž. P. sumokėjus atitinkamą sumą į depozitinę sąskaitą įvyks negrįžtamas procesas – ieškovė nebebus UAB „Zona Optima“ akcijų savininkė. Net ir tuo atveju, jei ieškovė nebeteks akcininkės teisių, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas negalėtų įvykdyti ieškovei galimai palankaus teismo, t. y. sumokėti ieškovės reikalaują sumą už perleidžiamas akcijas.

Teismas, remdamasis ABĮ 46¹ straipsniu, konstatavo, kad, nepriklausomai nuo to, kokia išperkamų akcijų kaina bus nustatyta teismo, galutinis rezultatas vis tiek liks toks pat – išperkamos UAB „Zona Optima“ akcijos pereis atsakovui, o atsakovas sumokės ieškovei išperkamų akcijų vertę. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo stabdyti akcijų išpirkimo procedūrą ir atidėti šių akcijų perrašymą.

Šalies argumentai

Teismas, remdamasis LITEKO duomenimis, nustatė ir tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovės M. P. prašymu yra pritaikytos analogiškos (identiškos) laikinosios apsaugos priemonės, kurių prašoma ir nagrinėjamoje byloje (civilinė byla Nr. e2-6769-1115/2026). Teismo vertinimu, pakartotinis tapačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas praranda teisinę prasmę ir yra netikslingas, jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas antrą kartą būtų perteklinis, neatitiktų ekonomiškumo bei proporcingumo principų. Nepaisant to, kad minėta nutartis dar nėra įsiteisėjusi, ieškovės procesinis elgesys (kai skirtingose bylose prašoma identiškų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismo vertinimu, yra netinkamas, turintis piktnaudžiavimo procesu požymių, neatitinka proporcingumo principo reikalavimų, pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė M. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su ieškiniu atsakovei UAB „Zona Optima“ bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. P. dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir kitų su tuo susijusių klausimų. Ieškovei nepranešus ir nesudarius galimybių pasinaudoti pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, buvo padidintas UAB „Zona Optima“ įstatinis kapitalas. Padidinus įstatinį kapitalą, atsakovui šiuo metu priklauso 99,08 proc. UAB „Zona Optima“ akcijų, nors iki įstatinio kapitalo padidinimo priklausė 92,85 proc. Minėtoje civilinėje byloje ieškovė, be kita ko, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ieškovė prašė sustabdyti privalomą UAB „Zona Optima“ akcijų išpirkimo procedūrą tik iš ieškovės. Šioje civilinėje byloje ieškovė prašo teismo sustabdyti visą privalomą UAB „Zona Optima“ akcijų išpirkimo procedūrą, o ne tik išpirkimo procedūrą iš ieškovės.

Yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti visą privalomą UAB „Zona Optima“ akcijų išpirkimo procedūrą, nes Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams civilinėje byloje Nr. e2-6769-1115/2026 priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, tai turės įtakos visiems UAB „Zona Optima“ smulkiesiems akcininkams. Bus padidintas smulkiesiems UAB „Zona Optima“ akcininkams priklausantis akcijų skaičius bei bus sumažintas Ž. P. priklausančių UAB „Zona Optima“ akcijų skaičius. Tokiu atveju Ž. P. net neturės teisės, vadovaujantis ABĮ 46¹ straipsniu, išpirkti iš UAB „Zona Optima“ smulkiųjų akcininkų jų akcijas.

Atsakovo 2026 m. kovo 3 d. ieškovei pateiktas pranešimas dėl akcijų išpirkimo savaime patvirtina realią grėsmę dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. UAB „Zona Optima“ generalinis direktorius Ž. P. atliko nesąžiningus veiksmus, nes didinant bendrovės įstatinį kapitalą buvo dirbtinai padidintas bendrovės akcijų skaičius, sudarant galimybes Ž. P. išpirkti ieškovei priklausančias akcijas. Nesąžiningus veiksmus patvirtinta ir tai, kad priimant visuotinius akcininkų sprendimus ieškovei buvo užkirsta teisė pasinaudoti pirmumo teise įsigyti bendrovės akcijas.

Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų išlaikytas status quo, ieškovė neprarastų nuosavybės teisių į turimas bendrovės akcijas, taip pat būtų užtikrinama, kad būsimas teismo sprendimas neprarastų savo prasmės bei tikslo.

Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė praras nuosavybės teises į turimas bendrovės akcijas. Atsakovui sumokėjus atitinkamą sumą į depozitinę sąskaitą bei padarius įrašus apie akcijų nuosavybės perėjimą, įvyks negrįžtamas procesas.

Atsiliepimas

Atsakovas Ž. P. pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį. Ieškovė neįrodė antrosios būtinosios sąlygos – realios grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Akcijų išpirkimo procedūros pradėjimas nereiškia, kad ieškovė neteks galimybės apginti savo teises ar kad būsimo teismo sprendimo vykdymas taps neįmanomas.

Nors atskirajame skunde yra pasisakoma apie nesąžiningą įstatinio kapitalo didinimą bei akcininkų teisių pažeidimus, tačiau šie klausimai yra sprendžiamas kitoje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6769 1115/2026 jau yra pritaikęs tokias pat laikinąsias apsaugos priemones, kurių yra prašoma šioje civilinėje byloje, todėl pakartotinis tokių pačių priemonių taikymas neatitiktų proporcingumo ir ekonomiškumo principų.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Zona Optima“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Ieškovės argumentai dėl tariamai negrįžtamų padarinių yra deklaratyvūs ir neparemti objektyviais įrodymais. Net ir nustačius kitokią akcijų kainą, galutinis rezultatas išliktų tas pats – akcijos pereitų atsakovui, o ieškovei būtų sumokėta teismo nustatyta jų vertė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo stabdyti akcijų išpirkimo procedūrą vien tam, kad akcijų perėjimas būtų atidėtas neapibrėžtam laikui.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamos bylos dalykas yra išimtinai teisingos akcijų kainos nustatymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad klausimas dėl galimų akcininkų teisių pažeidimų bus sprendžiamas kitose bylose. Šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teisme jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Papildomas analogiškų priemonių taikymas šioje byloje būtų perteklinis, neatitiktų proporcingumo ir ekonomiškumo principų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nustatyta, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl teisingos UAB „Zona Optima“ akcijų kainos nustatymo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti privalomą UAB „Zona Optima“ akcijų išpirkimo procedūrą, uždrausti atsakovui Ž. P. atlikti mokėjimą į ieškovės M. P. depozitinę sąskaitą CK 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka ar kitu būdu, vykdant privalomą UAB „Zona Optima“ akcijų iš ieškovės M. P. išpirkimo procedūrą, ir atlikti bet kokius kitus su priverstiniu UAB „Zona Optima“ akcijų išpirkimu susijusius veiksmus.

ABĮ 46¹ straipsnio 14 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu bent vienas akcininkas kreipiasi į teismą, teismas gali privalomą akcijų išpirkimo procedūrą sustabdyti iki teismo nutarties dėl akcijų kainos nustatymo įsiteisėjimo dienos. Kol akcijų išpirkimo procedūra sustabdyta, akcininkai neprivalo nei parduoti, nei pirkti akcijų, taip pat sustabdomi šiame straipsnyje nustatyti akcininkų įsipareigojimų įvykdymo terminai. Taigi laikinoji apsaugos priemonė – privalomos akcijų išpirkimo procedūros sustabdymas, gali būti taikoma kaip akcininko interesų gynimo priemonė, šiam pareiškus teisme ieškinį dėl teisingos išperkamų akcijų kainos nustatymo. Taikant tokią priemonę, užtikrinamas priverstinės akcijų pardavimo procedūros, kurios metu kilo ginčas dėl akcijų kainos, tinkamas įvykdymas. Kita vertus, minėta specialiojo įstatymo norma nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl taikant šią priemonę būtina atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes bei CPK nustatytas bendrąsias tokių priemonių taikymo taisykles.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie (preliminaraus) – pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.

Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

Nustatyta, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimą apeliantė (ieškovė) visų pirma įrodinėjo esamos padėties (status quo) išsaugojimu bei nesąžiningais atsakovo Ž. P. veiksmais – pastarajam nepranešus ir nesudarius galimybių ieškovei pasinaudoti pirmumo teise įsigyti UAB „Zona Optima“ akcijų, buvo padidintas bendrovės įstatinis kapitalas ir atsakovui priklausančių akcijų skaičius (vietoje turėtų 92,85 proc., šiuo metu turi 99,08 proc. įmonės akcijų), tokiu būdu įgyjant teisę pagal ABĮ 46¹ straipsnio nuostatas išpirkti ieškovei priklausančias akcijas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, taip pat prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsiliepimuose į skundą išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė galimos grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui.

Visų pirma, apeliantė nepagrindė kaip privalomos akcijų išpirkimo procedūros sustabdymas šiuo konkrečiu atveju užtikrins būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo dėl teisingos akcijų kainos nustatymo įvykdymą. Priešingai nei teigia apeliantė, vien sprendimas dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo bei atsakovui priklausančių akcijų skaičiaus padidėjimo, taip pat pranešimo apie bendrovės akcijų išpirkimą išsiuntimas ieškovei, savaime nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo. Juo labiau, kad apeliantės nurodomas galimai nesąžiningas įstatinio kapitalo didinimas, smulkiųjų akcininkų teisių pažeidimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Minėta, kad ieškovės ieškinio reikalavimai nagrinėjamoje byloje yra susiję tik su UAB „Zona Optima“ akcijų kainos nustatymu. Vadinasi, nepaisant to, kokia išperkamų akcijų kaina bus nustatyta teismo sprendimu, galutinis rezultatas liktų toks pat – išperkamos UAB „Zona Optima“ akcijos pereis atsakovui, o atsakovas turės sumokėti ieškovei išperkamų akcijų vertę. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui šiuo atveju galėtų būti konstatuota nebent tuo atveju, jei byloje būtų duomenų, kad atsakovas negalėtų sumokėti teismo nustatytos akcijų išpirkimo kainos. Tokių duomenų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškusi ieškovė nepateikė, o teismas nenustatė.

Galimos grėsmės egzistavimą apeliantė taip pat grindė tuo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjamas jos ieškinys atsakovei UAB „Zona Optima“ dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, todėl, apeliantės teigimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nesustabdžius privalomos akcijų išpirkimo procedūros – susiklostytų situacija, kuomet jai galimai palankus Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas turės įtakos visiems smulkiesiems UAB „Zona Optima“ akcininkams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti konkrečioje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų, nagrinėjamu atveju – dėl akcijų kainos nustatymo, ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neturi reikšmės ir nėra vertinama, ar ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrins ieškinio reikalavimus, pareikštus kitoje civilinėje byloje, taip pat – ar jos galėtų lemti kitų bendrovės smulkiųjų akcininkų teises. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės minimoje Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6769-1115/2026, ieškovės M. P. ieškinio reikalavimų dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais užtikrinimui, 2026 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo taikytos iš esmės analogiškos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos privalomos UAB „Zona Optima“ akcijų išpirkimo procedūros iš ieškovės M. P., uždraudžiant Ž. P. atlikti mokėjimą į ieškovės M. P. depozitinę sąskaitą CK 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka ar kitu būdu, vykdant privalomą UAB „Zona Optima“ akcijų iš ieškovės išpirkimo procedūrą, ir atlikti bet kokius kitus su priverstiniu UAB „Zona Optima“ akcijų išpirkimu susijusius veiksmus iki įsiteisės teismo sprendimas. Nors paminėta nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones šią dieną nėra įsiteisėjusi (remiantis LITEKO duomenimis, gautas atskirasis skundas, kurio nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme paskirtas 2026 m. rugsėjo 30 d.), tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pakartotinis tapačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra netikslingas, perteklinis, be to, neatitiktų ekonomiškumo bei proporcingumo principų.

Tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme, kaip nurodo apeliantė, ji prašė sustabdyti privalomą UAB „Zona Optima“ akcijų išpirkimo procedūrą tik iš ieškovės, o šioje civilinėje byloje – sustabdyti visą privalomą UAB „Zona Optima“ akcijų išpirkimo procedūrą, nekeičia situacijos, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ieškovės atžvilgiu, užtikrinant būtent jos pareikštus ieškinio reikalavimus, iš esmės jau yra pritaikytos.

Minėta, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimą apeliantė grindė ir esamos padėties išsaugojimu. Pažymėtina, kad poreikis išsaugoti nepakitusią teisinę padėtį (status quo) pripažįstamas pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones paprastai tais atvejais, kai yra poreikis užkirsti kelią ginčo nagrinėjimo metu galimiems situacijos pokyčiams. Kita vertus, vien siekis išsaugoti teisinę padėtį nepakitusia nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, jei neįrodytas nors vienos tokių priemonių taikymui būtinos sąlygos egzistavimas. Nagrinėjamu atveju apeliantei neįrodžius kad egzistuoja reali grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, vien siekis užsitikrinti esamą teisinę padėtį nepakitusią, kaip minėta, šiuo atveju nėra pakankamas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nesant įrodymų antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai (grėsmei) konstatuoti, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pripažįstama teisėta ir pagrįsta, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė