- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-19
- Bylos Nr.
- A-278-1278/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-14926-2026-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Jolita Knystautaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Ilona Šaltė
Byla Nr. A-278-1278/2026 Teisminio proceso Nr. 4-54-3-14926-2026-8 Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos atstovei Janinai Brovko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Azerbaidžano Respublikos piliečiui A. A.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teikimu prašoma taikyti užsieniečiui A. A. (toliau – užsienietis), gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (trims) mėnesiams, terminą nustatant iki 2026 m. rugsėjo 17 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Teismo posėdžio metu atstovė prašė teikimą tenkinti.
Užsienietis ir jo atstovė su teikimu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Teikimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2026 m. birželio 17 d. užsienietis pagal Dublino III reglamentą iš Vokietijos buvo grąžintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktui. VSAT prie LR VRM Migracijos valdyba 2026 m. birželio 17 d. 19.00 val. priėmė sprendimą sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 48 val., nes neturi galiojančio kelionės dokumento ir Lietuvos Respublikoje teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų.
Užsienietis į Šengeno valstybių teritoriją atvyko teisėtai, turėdamas galiojantį biometrinį pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2024 m. balandžio 14 d., ir Lietuvos Respublikos išduotą Šengeno vizą, galiojančią nuo 2026 m. kovo 2 d. iki 2026 m. balandžio 1 d., verslo tikslu. Tačiau asmuo pagal vizą į Lietuvos Respubliką neatvyko.
Iš byloje esančių Vidaus reikalų sistemos informacinės duomenų bazės bei Lietuvos migracinės informacinės sistemos MIGRIS matyti, kad duomenų apie užsieniečiui Lietuvos Respublikoje išduotus dokumentus nerasta, Lietuvos Respublikoje jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus, Šengeno informacinėje sistemoje nėra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo. Administracinių nusižengimų registre nėra duomenų apie užsieniečio atliktus administracinius nusižengimus. Lietuvos migracinėje informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad užsienietis būtų pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau užsienietis Vokietijoje buvo pateikęs prieglobsčio prašymą, už kurio nagrinėjimą atsakomybę prisiėmė Lietuvos Respublika. Užsienietis grąžintas pagal Dubino III reglamentą išreiškė norą prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
Atsižvelgiant į tai, egzistuoja užsieniečio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2-4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai.
Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
Užsienietis Lietuvos Respublikoje šiuo metu yra neteisėtai, nebendradarbiauja su Lietuvos kompetentingomis valstybės institucijomis, apgaulės būdu gavo vizą tikslu vystyti verslą Lietuvoje, neturi Lietuvos Respublikoje šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių bei nuolatinio gyvenamojo ploto, neturi gyvenamosios vietos bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, dėl jo pateikto prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas galutinis sprendimas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui, todėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 5 dalimi, 116 straipsnio 3 dalimi, 117 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Teikimą tenkinti. Skirti Azerbaidžano Respublikos piliečiui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (trims) mėnesiams, terminą nustatant iki 2026 m. rugsėjo 17 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas prieglobsčio byloje arba išnyks sulaikymo pagrindai. Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, tačiau per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.