Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos sistemos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Sveikatos kurortas“ prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Horekos technologiniai sprendimai“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ iškėlė bankroto bylą. Nemokumo administratore paskirta Regina Stuogienė. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 12 d.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi BUAB „Horekos technologiniai sprendimai“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančiais duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1000-1012/2026 pagal ieškovių UAB „Sveikatos kurortas“ ir UAB „Baltijos parkai“ ieškinį atsakovėms LUAB „Horekos technologiniai sprendimai“ ir UAB „Logistikos sistemos“ dėl 2024 m. spalio 21 d. varžytynių akto Nr. HTS-001 pripažinimo negaliojančiu ab initio ir restitucijos taikymo – 357 506,96 Eur dydžio reikalavimo į LUAB „Naudos virsmas“ grąžinimo LUAB „Horekos technologiniai sprendimai“.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi nurodytą civilinę bylą sustabdė iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje dėl pareiškėjos UAB „Sveikatos kurortas“ finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Horekos technologiniai sprendimai“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutartis palikta nepakeista (civilinės bylos Nr. 2-110-467/2026).

LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad trečiasis asmuo UAB „Logistikos sistemos“ 2025 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą įtraukti jį į civilinės bylos dėl pareiškėjos UAB „Sveikatos kurortas“ finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje nagrinėjimą. Šis trečiojo asmens prašymas buvo patenkintas 2025 m. lapkričio 24 d. teisėjos rezoliucija, taip pat trečiajam asmeniui buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į šalių pateiktus procesinius dokumentus pateikti.

Vilniaus apygardos teisme 2026 m. balandžio 23 d. gautas atsakovės nemokumo administratorės prašymas patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Šis atsakovės nemokumo administratorės prašymas buvo patenkintas apskųsta nutartimi, teismui konstatavus, kad ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Iš LUAB „Horekos technologiniai sprendimai“ bankroto byloje Nr. eB2-316-967/2026 esančių duomenų taip pat nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtino 2026 m. balandžio 20 d. tarp LUAB „Horekos technologiniai sprendimai“, atstovaujamos nemokumo administratorės, kreditorių UAB „Baltijos parkai“, UAB „Sveikatos kurortas“ bei vienintelio LUAB „Horekos technologiniai sprendimai“ akcininko D. R. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ nutraukė. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. gegužės 5 d.

Dėl teismo patvirtintos taikos sutarties

Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).

Taigi, viena vertus, civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi visiškai atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai). Todėl nagrinėjant bylą teisme pirmiausia ir turi būti siekiama sutaikyti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka įgyvendinti tokią šalių valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 48 punktas).

Kita vertus, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021, 24 punktas).

Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nurodydama, kad taikos sutartis pažeidžia jos teises ir interesus. Atskirajame skunde teigiama, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi buvo nepagrįstai patvirtintas UAB „Sveikatos kurortas“ finansinis reikalavimas, leidžiantis jai reikšti netiesioginį ieškinį Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1000-1012/2026 dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Apeliantė pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, visiškai neįvertino jos, kaip trečiojo asmens, materialiųjų interesų ir atėmė procesinę galimybę pateikti prieštaravimus dėl skolos nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nurodyti apeliantės argumentai pagrindžia pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties neteisėtumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja UAB „Sveikatos kurortas“ prašė patvirtinti jos 104 226,89 Eur finansinį reikalavimą atsakovės LUAB „Horekos technologiniai sprendimai“ bankroto byloje. Taikos sutarties 1.1 punktu šalys susitarė, kad byloje dėl finansinio reikalavimo atsakovė pripažįsta pagrįstu prašymą dėl finansinio reikalavimo atitinkamoje jo dalyje, t. y. dėl pareiškėjos „Sveikatos kurortas“ 52 113,45 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo ir prašė Vilniaus apygardos teismo atnaujinti UAB „Sveikatos kurortas“ praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti bei patvirtinti UAB „Sveikatos kurortas“ 52 113,45 Eur dydžio finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktos taikos sutarties sąlygas ir nenustatęs, kad jos prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, konstatavo, jog yra teisinis pagrindas šį šalių susitarimą patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja, kad bylos nagrinėjimo procese sudarytos taikos sutarties šalys yra ginčo šalys – ieškovas ir atsakovas. CPK neįtvirtina šalių pareigos taikos sutarties sąlygas derinti su trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ar gauti jų pritarimą. Nors dispozityvumo principas nekliudo ginčo šalims pasiūlyti taikos sutartį sudaryti ir tretiesiems asmenims bei atitinkamai suderinti su jais teismo prašomos patvirtinti taikos sutarties sąlygas, tačiau tai yra šalių teisė, bet ne pareiga, kurios įgyvendinimas priklauso tiek nuo ginčo pobūdžio, tiek nuo prašomos patvirtinti taikos sutarties sukeliamų padarinių trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-218-1075/2024, 21 punktas).

Nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis nenustato jokių teisių ar pareigų apeliantei. Byloje kilęs materialusis teisinis ginčas, kuriame BUAB „Logistikos sistemos“ nedalyvauja; apeliantė nėra atsakovės kreditorė, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ir jos, kaip kreditorės, teisinio suinteresuotumo šios bylos išnagrinėjimo rezultatu.

Aplinkybė, kad po taikos sutarties patvirtinimo, pareiškėja UAB „Sveikatos kurortas“ įgijo kreditorės statusą ir turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį savaime nereiškia nei apeliantės teisių pažeidimo, nei pareikštų reikalavimų patenkinimo, kadangi toje byloje apeliantė UAB „Logistikos sistemos“, turėdama atsakovės statusą, turi visas įstatymo suteiktas teises ir pareigas teikti atsikirtimus ir visapusiškai gintis. Be to, kaip jau minėta, civilinio proceso normos tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, nesuteikia teisės disponuoti ginčo objektu, o įstatymas nenumato pareigos bylą taikiai užbaigiančioms šalims gauti tokių proceso dalyvių pritarimą. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju šalims nebuvo pagrindo tokios taikos sutarties derinti ir su apeliante (trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su apeliantės atskirajame skunde nurodomais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, atėmė iš apeliantės procesinę galimybę pateikti prieštaravimus dėl pareiškėjos UAB „Sveikatos kurortas“ finansinio reikalavimo pagrįstumo. LITEKO esančiais duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad apeliantė UAB „Logistikos sistemos“ į šios bylos dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo nagrinėjimą buvo įtraukta 2025 m. lapkričio 24 d. teisėjos rezoliucija, taip pat apeliantei buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į šalių pateiktus procesinius dokumentus pateikti. Byloje nenustatyta, kad apeliantė ginčijo pareiškėjos finansinį reikalavimą. Skundžiama nutartis priimta 2026 m. balandžio 23 d. Iš to darytina išvada, kad apeliantė turėjo pakankamai laiko reikšti prieštaravimus, tačiau visą bylos nagrinėjimo laikotarpį elgėsi pasyviai ir savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo. Teisė pateikti savo poziciją apeliantei buvo užtikrinta ne tik pirminiu teismo pranešimu, bet ir vėliau, patenkinus jos pačios prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo. Kadangi apeliantė sąmoningai nepasinaudojo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo konstatuoti, kad jos teisė būti išklausytai buvo pažeista.

Be to, LITEKO esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovės LUAB „Horekos technologiniai sprendimai“ bankroto byla buvo nutraukta Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi, patvirtinus taikos sutartį (civilinės bylos Nr. eB2-316-967/2026). Minėta nutartis įsiteisėjo 2026 m. gegužės 5 d.

Nutraukus bankroto bylą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 78 straipsnyje nustatytais pagrindais, bankroto procesas ir teisme nagrinėjama bankroto byla pasibaigia. Kartu pasibaigia visų klausimų, neatsiejamų nuo konkretaus bankroto proceso, tarp jų ir klausimo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, nagrinėjimas. Ši aplinkybė nepriklauso nuo to, ar aplinkybės, sudarančios vieną iš JANĮ 78 straipsnyje nustatytų pagrindų nutraukti bankroto bylą, atsirado iki ar po pareiškimo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikimo teismui. Esant JANĮ 78 straipsnyje nustatytam pagrindui nutraukti bankroto bylą, pareiškimo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimas nebegali būti tęsiamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį priėmimo įsiteisėjo (2026 m. gegužės 5 d.) pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartis nutraukti bendrovės bankroto bylą, atsakovei sudarius su turimais kreditoriais taikos sutartį. Taigi, bendrovės mokumas atstatytas, bendrovė neteko likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statuso.

Nutraukus LUAB „Horekos technologiniai sprendimai“ bankroto bylą JANĮ 78 straipsnyje nustatytais pagrindais, pasibaigė bendrovės bankroto procesas ir bankroto bylos nagrinėjimas, įskaitant visų klausimų, neatsiejamų nuo bankroto proceso, tarp jų ir klausimo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, nagrinėjimas.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas šioje nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. Atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja UAB „Sveikatos kurortas“, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo priteisti 3 253,46 Eur bylinėjimosi išlaidas bei pateikė 2026 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą COB Nr. 43424 ir jos išklotinę. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktas). Nagrinėjamu atveju nutartis, kuria priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, priimta II ketvirtį (2026 m. birželio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2025 m. IV ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 526,80 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 1 010,72 Eur (2 526,80 Eur x 0,4). Pareiškėjos UAB „Sveikatos kurortas“ prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.16 papunktį apskaičiuotą rekomenduojamą maksimalų atlygį už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai būtų pagrindas priteisti didesnį, nei pagal Rekomendacijas apskaičiuotas maksimalus, bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atlygis. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2, 3 dalimis, Rekomendacijų 2, 7 punktų, 8.16 papunkčio nuostatomis bei įvertinus atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, apimtį, ginčo sudėtingumą, pareiškėjai UAB „Sveikatos kurortas“ iš apeliantės UAB „Logistikos sistemos“ priteistina 1 010,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Sveikatos kurortas“, juridinio asmens kodas 125325166, iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos sistemos“, juridinio asmens kodas 302944791, 1 010,72 Eur (vieno tūkstančio dešimties eurų 72 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.