Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vaibutas“ direktoriaus V. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria nutraukta atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vaibutas“ restruktūrizavimo byla ir jai iškelta bankroto byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė prašymą nutraukti RUAB „Vaibutas“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti jai bankroto bylą, nes bendrovė nevykdo einamųjų mokėjimų. Kreditorė nurodė, kad atsakovės skola yra susidariusi už ilgesnį kaip 4 mėnesių laikotarpį (nekilnojamojo turto mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2025 m. vasario 18 d.). Atsakovės einamųjų mokesčių skola (94 477,53 Eur) yra didesnė nei VMI patvirtintas finansinis reikalavimas bendrovės restruktūrizavimo byloje (82 500,42 Eur). Iš viso atsakovė VMI skolinga 176 977,95 Eur. Bendrovės einamųjų mokesčių nemokėjimas tęsiasi nuo 2025 m. vasario mėn., o tai leidžia daryti išvadą, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio.

RUAB „Vaibutas“ nemokumo administratorė UAB „Divingas“ nurodė, kad RUAB ,,Vaibutas“ direktorius nemokumo administratorei nepateikė duomenų, kurie patvirtintų bendrovės restruktūrizavimo plano vykdymą, tarp jų ir atsiskaitymą su kreditoriais. Nemokumo administratorė prašė nutraukti RUAB „Vaibutas“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti jai bankroto bylą, nes atsakovė nevykdo restruktūrizavimo plano ir nemoka visų ar dalies einamųjų mokėjimų.

RUAB „Vaibutas“ direktorius V. Ž. prašė restruktūrizavimo bylos nenutraukti. Nurodė, kad bendrovės kreditoriai sutinka atidėti 1 530 750,20 Eur mokėjimą iki restruktūrizavimo plano pabaigos, o jeigu pavyks sėkmingai susitarti ir su A. G. autotransporto įmone, būtų atidėtas dar 2 296 806,72 Eur mokėjimas. Teigia, kad bendrovei per likusį 3 metų restruktūrizavimo laikotarpį liktų įvykdyti tik 78 861,55 Eur finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Bendrovė yra pajėgi atkurti mokumą per teismo nustatytą restruktūrizavimo laikotarpį. Nurodo, kad yra parduota dalis transporto priemonių, bet pirkėjai vėluoja atsiskaityti. Planuojamos gauti lėšos, kurios turėtų būti sumokėtos per ateinančias kelias savaites, bus skirtos atsiskaityti su VMI.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas aplinkybes dėl restruktūrizavimo plano nevykdymo vertino formaliai, neatsižvelgęs į kreditorių pasikeitimą bei jų suteiktą finansinę pagalbą. Bendrovės kreditoriai, kurie įsigijo naujus finansinius reikalavimus į bendrovę, yra suteikę finansinę pagalbą bendrovei ir atidėjo jų finansinių reikalavimų tenkinimą iki restruktūrizavimo bylos pabaigos. Šios aplinkybės turi reikšmingą įtaką bendrovės mokumo atkūrimo galimybei ir bendrovės veiklos tęstinumui.

O. K. nėra RUAB „Vaibutas“ akcininkas. Byloje yra duomenys apie RUAB „Vaibutas“ akcininką ir šie duomenys yra nepasikeitę. Teismas nepagrįstai nurodė, kad BUAB „Memel logistics“ finansinį reikalavimą perėmė su bendrove susijęs asmuo.

Teismas nepagrįstai kritiškai įvertino UAB ,,Memel land“ sudarytą susitarimą dėl finansinės pagalbos. Pažymima, kad 2024 metais buvo pasirašytas pirminis susitarimas dėl finansinės pagalbos tarp atsakovės ir UAB ,,Memel land“, atstovaujamų to paties asmens. Teismas anksčiau kreditorės UAB ,,Memel land“ finansinės pagalbos sutartį laikė pagrįsta, todėl ir papildomo susitarimo nėra pagrindo vertinti kritiškai.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad VSDFV einamųjų įmokų skolos nėra, o VMI skolai padengti vadovas pateikė aiškų įsipareigojimą atsiskaityti per 30 dienų iš gaunamų lėšų. Teismas formaliai įvertino susiklosčiusią situaciją ir nepagrįstai sureikšmino einamųjų mokesčių vėlavimo faktą. Susiklosčiusi situacija turėjo būti vertinama ir proporcingumo principo kontekste, siekiant bendresnio tikslo – bendrovės mokumo atkūrimo.

Teismas privalėjo individualiai įvertinti debitorinių skolų realumą. Kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad gautinos lėšos didžiąja dalimi yra planuojamos gauti iš kreditorių, kurie yra suteikę finansinę pagalbą bendrovei. Šių bendrovės pirkėjų mokumo galimybės nekelia abejonių.

UAB ,,Memel land“ priklauso 51 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų dalis. Kreditorė sutinka atidėti skolos mokėjimą iki restruktūrizavimo proceso pabaigos. UAB ,,Memel land“ tiki bendrovės veiklos atkūrimo perspektyvomis ir prašo leisti tęsti restruktūrizavimo procesą.

Atsakovė beveik įvykdė pirmųjų restruktūrizavimo metų planą ir mokėjo beveik visus einamuosius mokėjimus, išskyrus VMI. Bendrovė yra gyvybinga, todėl prioritetas turi būti teikiamas restruktūrizavimo procesui. Mokėjimų vėlavimas bus likviduotas.

Atsakovės mokestinė nepriemoka nuo VMI prašymo nutraukti restruktūrizavimo bylą pateikimo dienos padidėjo 20 198,44 Eur. Atsakovės skola VMI tęsiasi du metus ir didėja. Einamųjų mokesčių nemokėjimas nėra tik formalus restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindas. Restruktūrizavimo procesas, atsakovei nemokant einamųjų mokėjimų, negalimas, todėl teismas pagrįstai nutraukė restruktūrizavimo bylą.

Kartu su atskiruoju skundu pateiktas atsakovės sandėlio likučių sąrašas savaime nepatvirtina, kad bendrovei šis turtas realiai priklauso ar kad turtas būtų realizuotas už nurodytas vertes. Be to, net ir nurodyto turto vertės nepakanka bendrovės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

Atskirajame skunde ir kartu su juo nenurodyta bei nepateikta duomenų apie bendrovės veiklos galimybes, vykdytinas sutartis, realiai prognozuojamas gauti pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria teismas nutraukė atsakovės RUAB ,,Vaibutas“ restruktūrizavimo bylą JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pagrindu bei iškėlė jai bankroto bylą pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo: 1) RUAB „Vaibutas“ pirkėjų įsiskolinimo žiniaraštį; 2) RUAB „Vaibutas“ sandėlio likučių sąrašą; 3) išrašą apie RUAB „Vaibutas“ dalyvius.

Kreditorė VMI kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2026 m. birželio 8 d. RUAB ,,Vaibutas“ skolos VMI likučio derinimo ataskaitą.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi šios taisyklės išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktai).

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, pateiktų įrodymų turinį ir sąsają su nagrinėjamu klausimu, atsižvelgęs į byloje esantį viešąjį interesą, teismas priima ir vertina apelianto kartu su atskiruoju skundu bei kreditorės VMI kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus. Su atskiruoju skundu pateiktais naujais įrodymais nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti. Pažymima, kad VMI teikiamo naujo įrodymo (atsakovės skolos likučio derinimo ataskaitos) turinys apeliantui, kaip atsakovės vadovui, turi būti žinomas. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad naujų įrodymų priėmimas ne tik neužvilkins bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeidžia šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo bei rungimosi principų (CPK 314 straipsnis).

Dėl apelianto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą

Apeliantas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą 20 dienų, per kurias garantinį raštą išdavusi RUAB ,,Vaibutas“ kreditorė MB ,,Litlog“ įvykdys rašte nurodytus įsipareigojimus. Kartu su prašymu apeliantas pateikė 2026 m. birželio 23 d. kreditorės MB ,,Litlog“ 2026 m. birželio 23 d. neatšaukiamą garantinį raštą, kuriuo kreditorė garantavo, jog ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo garantinio rašto pasirašymo dienos sudarys reikalavimo perleidimo sutartį su A. G. transporto įmone ir perims šios įmonės turimą reikalavimo teisę į RUAB „Vaibutas“. Kreditorė įsipareigojo, kad po reikalavimo teisės perėmimo atidės skolos mokėjimą iki RUAB ,,Vaibutas“ restruktūrizavimo proceso pabaigos. Kreditorė taip pat įsipareigojo ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo šio garantinio rašto pasirašymo dienos tiesiogiai sumokėti VMI visas RUAB ,,Vaibutas“ susikaupusias einamąsias mokestines prievoles; šį mokėjimą kreditorė laiko bendrovei suteikta finansine pagalba ir įsipareigoja nereikalauti jų grąžinimo iki bendrovės restruktūrizavimo proceso pabaigos.

CPK 162² straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, jog neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių (CPK 302 straipsnis, 338 straipsnis).

CPK 162² straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant, teismas turi teisę atidėti teismo posėdį. Šis pagrindų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Šiame kontekste pažymima, kad pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį teismas imasi CPK nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat jog įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Nurodytos CPK nuostatos reiškia, kad teismas privalo siekti bylą išnagrinėti operatyviai, o bylos nagrinėjimas atidedamas tik esant svarbioms aplinkybėms, dėl kurių byla negali būti tinkamai išnagrinėjama. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Įvertinęs nagrinėjamo ginčo faktines aplinkybes, apelianto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą turinį ir kartu su juo pateiktą garantinį raštą, byloje esančių įrodymų visumą ir pirmiau aptartus civilinio proceso principus, apeliacinės instancijos teismas nenustato teisinio pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą. Apelianto prašymas grindžiamas kartu su juo pateiktu garantiniu raštu, kuris pats savaime nepatvirtina, kad jame nurodyti veiksmai realiai bus atlikti. Kartu su prašymu nepateikta duomenų apie MB „Litlog“ finansinę padėtį, turimą turtą, lėšas ar kitus duomenis, leidžiančius spręsti, kad ji objektyviai pajėgi įsigyti reikalavimo teisę iš A. G. transporto įmonės ir padengti RUAB ,,Vaibutas“ mokestines prievoles VMI. Kartu su prašymu taip pat nepateikta jokių duomenų apie derybas su A. G. transporto įmone dėl reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo (ketinimų protokolo, derybų susirašinėjimo, sutarties projekto ir pan.).

Taigi apelianto prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iš esmės grindžiamas prielaidomis dėl galimų (būsimų) aplinkybių (reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir skolos sumokėjimo VMI). Šiuo aspektu pažymima, kad prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negali būti grindžiamas vien tik tikėtinomis būsimomis aplinkybėmis ir (ar) siekiu sudaryti sąlygas šaliai ateityje surinkti papildomus jos procesinę poziciją pagrindžiančius įrodymus. Teismas procesinį sprendimą priima remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis ir egzistuojančiomis bei byloje esančiais įrodymais patvirtintomis aplinkybėmis. Kadangi nagrinėjamu atveju nepateikta pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad garantiniame rašte nurodyti įsipareigojimai bus realiai įvykdyti, apelianto prašymas atidėti bylos nagrinėjimą atmetamas.

Dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo

JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; 2) teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano; 3) nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 4) juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių; 5) nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita; 6) vykdomi JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir 7 punktuose nustatyti veiksmai. Teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu šiuose punktuose nurodytos aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip 4 mėnesius (JANĮ 114 straipsnio 2 dalis).

RUAB ,,Vaibutas“ restruktūrizavimo byla apskųsta nutartimi nutraukta JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pagrindu, t. y. teismui nustačius, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas bei juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių ir tai tęsiasi ne trumpiau kaip 4 mėnesius (JANĮ 114 straipsnio 2 dalis).

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, neatsižvelgė į kreditorių pasikeitimą bei jų suteiktą finansinę pagalbą. Kreditorių finansinė pagalba, apelianto vertinimu, turi reikšmingą įtaką bendrovės mokumo atkūrimo galimybei ir bendrovės veiklos tęstinumui.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtino RUAB ,,Vaibutas“ kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma – 2 414 693,31 Eur. Pagal Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtintą RUAB ,,Vaibutas“ restruktūrizavimo planą per pirmuosius restruktūrizavimo metus (iki 2026 m. balandžio 3 d.) RUAB ,,Vaibutas“ iš viso planavo gauti 560 400 Eur pajamų, patirti 244 644 Eur ūkinės komercinės veiklos vykdymui būtinų išlaidų ir padengti 315 756 Eur kreditorių finansinių įsipareigojimų. Pažymima, kad RUAB ,,Vaibutas nemokumo administratorei nepateikė duomenų apie RUAB „Vaibutas“ restruktūrizavimo plano vykdymą, tarp jų ir atsiskaitymą su kreditoriais.

Pirmosios instancijos teisme, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, apeliantas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad RUAB ,,Vaibutas“ pirmaisiais restruktūrizavimo metais įvykdė 38 922,90 Eur finansinių įsipareigojimų kreditoriams (VSDFV – 17 458,00 Eur; VMI – 18 192,58 Eur; UAB „VMG Property“ (buvęs pavadinimas UAB „Klaipėdos aerouostas“) – 1 333,31 Eur; akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ – 10,36 Eur; Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui – 1 767,37 Eur; UAB „WURTH LIETUVA“ – 161,28 Eur.). Duomenų apie visas gautas pajamas ir patirtas išlaidas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad RUAB ,,Vaibutas“ restruktūrizavimo planas vykdomas netinkamai. Pagal restruktūrizavimo planą per pirmuosius restruktūrizavimo metus bendrovė turėjo padengti 315 756 Eur kreditorių finansinių reikalavimų, tačiau faktiškai padengė tik 38 922,90 Eur, t. y. apie 12 proc. plane numatytos sumos. Be to, bendrovė nepateikė duomenų apie visas restruktūrizavimo laikotarpiu gautas pajamas ir patirtas išlaidas, todėl nėra galimybės visapusiškai įvertinti restruktūrizavimo plano netinkamo vykdymo priežasčių, bendrovės finansinės būklės bei realių galimybių ateityje vykdyti restruktūrizavimo plane prisiimtus įsipareigojimus.

Byloje yra pateikta 2026 m. vasario 3 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis, kuria BUAB „Memel logistics“ perleido 294 877 Eur finansinį reikalavimą O. K.; MB ,,Litlog“ ir RUAB ,,Vaibutas“ 2026 m. gegužės 4 d. sutartis dėl finansinės pagalbos, kurios pagrindu kreditorė sutiko iki restruktūrizavimo pabaigos atidėti 294 877 Eur skolos mokėjimą; UAB ,,Memel land“ ir RUAB „Vaibutas“ 2026 m. gegužės 4 d. papildomas susitarimas prie sutarties dėl finansinės pagalbos, kuriuo kreditorė sutiko restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu atidėti 1 235 873 20 Eur skolos mokėjimą. Pasisakydamas dėl šių duomenų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, nurodęs, jog O. K., 2026 m. vasario 3 d. sutarties pagrindu perėmęs BUAB ,,Memel logistics“ reikalavimą, yra RUAB ,,Vaibutas“ akcininkas – byloje pateiktas išrašas iš Juridinių asmenų registro patvirtina, kad RUAB ,,Vaibutas“ 100 proc. akcijų priklauso K. K. (K. K.). Visgi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog vien šių susitarimų nepakanka restruktūrizavimo proceso tęstinumui pagrįsti. Restruktūrizavimo proceso sėkmė vertinama ne pagal kreditorių deklaruojamą palaikymą, bet pagal faktinį restruktūrizavimo plano vykdymą ir realų mokumo atkūrimą. Kreditorių deklaruojamas sutikimas toleruoti ankstesnį plano nevykdymą ar suteikti papildomą laiką įsipareigojimams vykdyti negali būti laikomas pakankamu pagrindu tęsti restruktūrizavimo procesą, kai objektyvūs bylos duomenys patvirtina esminį restruktūrizavimo plano nevykdymą, o bendrovė nepateikia patikimų duomenų, pagrindžiančių jos gebėjimą planą vykdyti ateityje. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo paskirtis – atkurti juridinio asmens mokumą vykdant teismo patvirtintame plane nustatytas priemones ir terminus. Kai plano rodikliai nevykdomi, o realios mokumo atkūrimo perspektyvos neįrodytos, restruktūrizavimo proceso tęsimas neatitinka šio proceso tikslo.

Apeliantas atskirajame skunde daug dėmesio skiria teismų praktikos, kurioje akcentuojami restruktūrizavimo tikslai, restruktūrizavimo proceso prioritetas prieš bankrotą, citavimui, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino einamųjų mokesčių vėlavimo faktą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad einamųjų mokesčių nemokėjimas nėra tik formalus restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindas. Mokesčiai yra pagrindinis valstybės biudžeto pajamų šaltinis, užtikrinantis viešųjų paslaugų teikimą (sveikatos apsaugą, švietimą, socialinę apsaugą, infrastruktūrą ir kt.). Leisti juridiniam asmeniui nevykdyti einamųjų mokestinių prievolių restruktūrizavimo metu reikštų, kad valstybė subsidijuoja šį juridinį asmenį kitų mokesčių mokėtojų sąskaita. Tai būtų ne tik neteisinga kitų sąžiningų mokesčių mokėtojų atžvilgiu (būtų sukuriamas nesąžiningas konkurencinis pranašumas prieš kitas įmones), bet ir kenktų valstybės finansiniam stabilumui, todėl įstatymų leidėjas šios aplinkybės kaip restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindo įvirtinimu siekė užtikrinti, kad restruktūrizavimo procesu nebūtų piktnaudžiaujama kaip priemone siekiant išvengti mokesčių mokėjimo ar atitolinti neišvengiamą juridinio asmens bankrotą. Be to, restruktūrizavimo procesas turėtų padėti stabilizuoti juridinio asmens veiklą, o ne dar labiau didinti jo įsipareigojimus kreditoriams. Jeigu juridinis asmuo nesugeba mokėti einamųjų mokesčių, tai rodo, kad jis nėra gyvybingas, o restruktūrizavimo planas visgi nėra realiai įgyvendinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-881-910/2024).

Taigi įstatymų leidėjas mokestinių prievolių vykdymo laiku aplinkybei suteikė ypatingą svarbą, nes mokesčių nesumokėjimas laiku yra vienas pagrindinių rodiklių, signalizuojančių, kad juridinio asmens vykdoma veikla ir iš jos gaunamos pajamos nėra pakankamos įsipareigojimų kreditoriams, tarp kurių ir valstybė, padengti, o tuo pačiu ir tai, jog restruktūrizavimo plano įvykdymo galimybės abejotinos, o restruktūrizavimo plano palankumas kreditoriams (lyginant su bankroto scenarijumi) tik teorinis.

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtintas 82 500,42 Eur VMI finansinis reikalavimas RUAB ,,Vaibutas“ restruktūrizavimo byloje. VMI prašymo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pateikimo metu (2026 m. vasario 17 d.) RUAB ,,Vaibutas“ VMI buvo skolinga 90 707,63 Eur pagrindinės skolos (nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčiai) ir 3 769,90 Eur delspinigių. Iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad skola susidariusi nuo 2025 m. vasario mėn. Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu RUAB ,,Vaibutas“ skola VMI sudarė 113 767,89 Eur. Iš apeliacinės instancijos teismui viešai prieinamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad atsakovė 2026 m. birželio 23 d. duomenimis turi 122 464,54 Eur mokesčių nepriemoką VMI (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys%20mokestine-nepriemoka).

Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą nesutikti su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad einamųjų mokesčių VMI nemokėjimas yra laikino pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad RUAB ,,Vaibutas“ direktorius, atsiliepdamas į VMI 2025 m. liepos 1 d. prašymą dėl RUAB ,,Vaibutas“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo (procesinio dokumento Nr. DOK-8417), kuris buvo atmestas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartimi, 2025 m. rugsėjo 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose (procesinio dokumento Nr. 10781) nurodė, jog laikinai susiklosčiusi situacija dėl VMI įmokų mokėjimo pasikeis, bendrovė vėluojamus atlikti mokėjimus planavo padengti 2025 m. rugsėjo mėn. VMI pateiktais duomenimis bendrovės vardu VMI 2025 m. rugsėjo 16 d. atliktas 63,96 Eur mokėjimas ir 2025 m. spalio 21 d. 54,73 Eur mokėjimas, tačiau visas įskolinimas taip ir nepadengtas, be to, jis didėja.

VSDFV pateiktų duomenų pagrindu nustatyta, kad po nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos buvo susidariusi 1 796,06 Eur atsakovės mokestinė nepriemoka, iš jos 664,92 Eur už 2025 m. spalio mėn., 664,92 Eur už 2025 m. lapkričio mėn., 420,17 Eur už 2025 m. gruodžio mėn. ir 46,05 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius pervedimą laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 15 d. iki 2026 m. sausio 15 d. VSDFV 2026 m. gegužės 8 d. pateikė duomenis, kad RUAB „Vaibutas“ skolą padengė ir einamųjų įmokų įsiskolinimo VSDFV neturi.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl resuktrūrizavimo bylos nutraukimo, neatsižvelgė į tai, kad VSDFV einamųjų įmokų skolos nėra. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymuose ir teismų praktikoje akcentuojama ne tik juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo (restruktūrizavimo) byla, pareiga mokėti mokesčius, bet ir pareiga mokėti juos tinkamai ir laiku. Aplinkybė, kad dalį mokesčių pavėluotai sumokėjo, nepaneigia to, jog bendrovė laiku nevykdo mokestinių prievolių, kurių tinkamas vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl bendrovės restruktūrizavimo proceso tikslingumo, jos mokumo, gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-662-933/2024 39 punktas). Pažymima ir tai, kad viešais duomenimis 2026 m. birželio 23 d. atsakovės mokestinė nepriemoka VSDFV sudarė 1 914,57 Eur (iš jų atidėta skolos suma – 727,71 Eur) (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/;jsessionid=66A45E20EF7A12C094E28D23427C1989).

Remdamasis bylos duomenų visumos analize, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad bendrovė pirmaisiais restruktūrizavimo plano vykdymo metais jį vykdė netinkamai, neatsiskaitė su kreditoriais restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka, nemokėjo dalies mokesčių, dalį mokesčių sumokėjo pavėluotai ir tai tęsėsi ilgiau kaip 4 mėnesius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bendrovės restruktūrizavimo bylą. Atskirojo skundo argumentai, kad bendrovė nėra nutraukusi veiklos, ar apelianto subjektyvus vertinimas, jog bendrovė turi realią galimybę per likusį restruktūrizavimo plano laikotarpį stabilizuoti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais plane numatyta apimtimi, nepaneigia restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindo.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį teismas turi pareigą, nutraukdamas restruktūrizavimo bylą, spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia pareiga teismui kyla dėl to, kad nesant jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, jog restruktūrizavimo procesu siekiami tikslai bus pasiekti ateityje, t. y. nutraukus restruktūrizavimo bylą, operatyviai turi būti pereinama prie kitos galimos priemonės – bankroto bylos iškėlimo svarstymo, nes, laiku nepašalinus nemokaus rinkos dalyvio iš rinkos, bus daroma žala kreditoriams ir bendrovei bei didinami jos įsiskolinimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-251-450/2022).

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 2 straipsnio 5 dalį juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės didžiąją turto dalį sudaro debitorių įsiskolinimai, atsargos bei kitas finansinis turtas, kurio realus likvidumas byloje nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, disponuojamų piniginių lėšų atsakovė faktiškai neturi, byloje nustatytas einamųjų mokestinių prievolių nevykdymas, padarė išvadą, jog atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

RUAB ,,Vaibutas“ 2026 m. balandžio 10 d. sudarytame preliminariame balanse nurodoma, kad bendrovė turi turto iš viso už 3 397 816 Eur (iš jo – 1 297 723 Eur yra ilgalaikis turtas, 2 100 093 Eur – trumpalaikis turtas (1 031 292 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 1 068 766 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 35 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 280 278 Eur.

Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bendrovės finansinę būklę, nes nepagrįstai iš turto eliminavo debitorinius įsiskolinimus. Apeliantas nurodo, kad gautinos lėšos didžiąja dalimi yra planuojamos gauti iš kreditorių, kurie yra suteikę finansinę pagalbą bendrovei, o šių bendrovės pirkėjų mokumo galimybės nekelia abejonių.

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė RUAB „Vaibutas“ pirkėjų įsiskolinimo žiniaraštį, kuriame nurodyti debitorių skolų likučiai: MB ,,Litlog“ – 930 000,40 Eur, BUAB ,,Memel logistics“ – 49 220,14 Eur, UAB ,,Memel land“ – 89 472,86 Eur, UAB ,,Transromas“ – 72,60 Eur. Pažymima, kad apelianto akcentuojama aplinkybė, jog bendrovės debitoriai, kurių dalis yra ir bendrovės kreditoriais, suteikusiais bendrovei finansinę pagalbą, savaime nepatvirtina realaus debitorinių skolų atgavimo realumo. Byloje nepateikta duomenų apie minėtų debitorių finansinę būklę, jų galimybes atsiskaityti, numatomus skolų grąžinimo terminus ar kitus objektyvius duomenis, leidžiančius spręsti, kad šios gautinos sumos realiai bus gautos ir galės būti panaudotos bendrovės prievolėms vykdyti. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti juridiniam asmeniui aspektais. Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Į bendrą turto masę neįtraukiant per vienerius metus gautinų sumų, bendrovės turimo turto vertė (2 329 050 Eur) nežymiai viršija mokėtinas sumas ir įsipareigojimus (2 280 278 Eur).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad didelę bendrovės turto dalį sudaro atsargos bei kitas finansinis turtas, kurio realus likvidumas byloje nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė sandėlio likučių žiniaraštį, pagal kurį bendra atsargų suma – 382 529,97 Eur (preliminariame balanse nurodyta suma – 381 979 Eur). Pažymima, kad vien šio dokumento pateikimas savaime nepatvirtina realios turto savikainos, jo likvidumo ar galimybės šį turtą per protingą terminą panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais, todėl atsakovės atsargų likvidumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra abejotinas ir neįrodytas. Be to, apeliantas nepateikė jokių duomenų apie kitą balanse apskaitytą finansinį turtą, jo sudėtį, vertę, likvidumą ar realias galimybes jį panaudoti bendrovės įsipareigojimams vykdyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro tik 35 Eur, todėl tai patvirtina atsakovės ribotas galimybes laiku vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė nemoka mokesčių valstybei, atsakovės skola VMI nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo išaugo. Bendrovė netinkamai vykdo restruktūrizavimo planą – per pirmuosius restruktūrizavimo metus ji padengė tik apie 12 proc. planuotų padengti kreditorių finansinių reikalavimų. Pažymima ir tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie bendrovės veiklos galimybes, vykdytinas sutartis, realiai prognozuojamas gauti pajamas. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini, ir pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl atsakovės nemokumo, nes ji negali laiku įvykdyti turtinių prievolių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nutraukęs atsakovės restruktūrizavimo bylą, iškėlė jai bankroto bylą.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens restruktūrizavimo bylos nutraukimo bei bankroto bylos iškėlimo pagrindus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.