Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, teistas:

1) 2010 m. kovo 5 d. Anykščių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 8 MGL (1 000 Lt) dydžio bauda;

2) 2024 m. gegužės 2 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

G. S., vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, dėl ko įvykus eismo įvykiui buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2024 m. gegužės 2 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - dviem metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, jos nevykdė, nes 2026 m. kovo 21 d., apie 15 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, vairuodamas pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punkto reikalavimus, nes nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio atsižvelgus į vietovės reljefą ir kelio sąlygas, dėl ko nesuvaldęs automobilio vertėsi ir automobilio keleiviui R. C. buvo padarytas kairiojo IX šonkaulio nugarinės dalies lūžimas be poslinkio, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis G. S. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi, nes prieš kelis metus vairavo automobilį neblaivus ir jam buvo atimta teisė vairuoti. 2026 m. vasario 13 d. nusipirko automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jo neįregistravo nustatyta tvarka. 2026 m. kovo 21 d. su pažįstamu R. C. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 15 val. 30 min., pasiūlė jam važiuoti iki netoliese esančio (duomenys neskelbtini), todėl abu sėdo į automobilį. Jis sėdo už vairo, o R. C. į priekinę keleivio sėdinę. Važiuojant žvyrkeliu sumėtė automobilį ir jis vertėsi. Abu patys išlipo iš automobilio, tačiau labai greitai atvyko policija bei greitoji medicinos pagalba, kuri abu nuvežė į Utenos ligoninę. Po įvykio su R. C. nebendravo, nežino, kokius sužalojimus jis patyrė. Dėl savo poelgio gailisi, vertina jį blogai (b. l. 64, 87-89).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodytos ir kitais duomenimis, kurie BPK 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje, ir pripažinti tinkamais įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Nukentėjusysis R. C. parodė, kad 2026 m. kovo 21 d. su G. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Tada abu sugalvojo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), todėl G. S. sėdo už savo automobilio vairo, o jis keleivio sėdynėje. Pamena, kad važiavo greitai, nes prašė jo sulėtinti greitį. G. S. aiškino, kad moka gerai vairuoti, tačiau nesuvaldęs automobilio kelyje apsivertė. Eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, tačiau G. S. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 45-46).

2026 m. kovo 21 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2026 m. kovo 21 d. 15 val. 35 min. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Įvykio vietoje rado apvirtusį automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jo vairuotojui G. S. 15 val. 53 min. buvo nustatytas 2,12 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 16 val. 20 min. – 2,25 prom. neblaivumas (b. l. 1).

2026 m. kovo 21 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2026 m. kovo 21 d. 15 val. 53 min. G. S. nustatytas 2,12 prom. neblaivumas, 16 val. 20 min. – 2,25 prom. neblaivumas (b. l. 8).

2026 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) bei automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6-7).

2026 m. balandžio 10 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodoma, kad R. C. buvo nustatytas kairiojo IX šonkaulio nugarinės dalies lūžimas be poslinkio, paveikus kietu buku daiktu, kas galėjo gautis nurodyto eismo įvykio metu atsitrenkiant į automobilio salono dalis, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 40).

2024 m. gegužės 2 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-299-373/2024 už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2024 m. birželio 19 d.) (b. l. 19-20).

2025 m. vasario 19 d. Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus pažymoje nurodyta, kad 2025 m. vasario 19 d. G. S. buvo informuotas apie teismo sprendimą ir teisines jo nevykdymo pasekmes (b. l. 28).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas pripažįsta visiškai įrodyta, kad G. S. 2024 m. gegužės 2 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - dviem metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, jos nevykdė, nes 2026 m. kovo 21 d., apie 15 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, vairuodamas pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punkto reikalavimus, nes nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio atsižvelgus į vietovės reljefą ir kelio sąlygas, dėl ko nesuvaldęs automobilio vertėsi ir automobilio keleiviui R. C. buvo padarytas kairiojo IX šonkaulio nugarinės dalies lūžimas be poslinkio, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šią išvadą teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. G. S. savo kaltę pripažino visiškai, detaliai nurodė įvykio aplinkybes. Jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais – nukentėjusiojo R. C. parodymai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole, medicininių dokumentų apžiūros protokole, neblaivumo nustatymo akte bei Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus pažymoje užfiksuoti duomenys. Aukščiau nuosprendyje nurodyti įrodymai atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama G. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Įstatyme nepateiktas idealiosios nusikalstamų veikų sutapties apibrėžimas. Pagal teismų praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-697/2020). Nagrinėjamu atveju G. S. viena veika (veikimu) tuo pačiu laiku padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, todėl jo veiksmai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

IV. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir du nesunkius nusikaltimus. Kaltinamasis, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, dėl neblaivumo elgėsi itin pavojingai, dėl ko nesuvaldė automobilio ir apvirto. Be gana didelio apsvaigimo laipsnio (pirmu tikrinimu nustatytas 2,12 prom. neblaivumas) nustatymo, kaltinamojo neblaivumas po įvykio didėjo, t. y. kaltinamasis girtėjo, vadinasi alkoholį vartojo prieš pat sėsdamas už vairo. Nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad G. S., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, važiavo ne vienas – su keleiviu, ir sukėlė eismo įvykį. Veikiausiai tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti itin skaudžių pasekmių tiek paties kaltinamojo, tiek keleivio, tiek aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe už visas nusikalstamas veikas pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Prokuroras pareiškime nurodė, kad už visas nusikalstamas veikas kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes anksčiau yra teistas už tyčinį nusikaltimą.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-511/2026).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, kaltinamasis pripažintinas recidyvistu, tačiau šioje byloje tai nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamasis teisiamas trečią kartą. Antrą kartą jis padaro analogišką, itin pavojingą nusikaltimą – vairuoja transporto priemonę neblaivus (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) (b. l. 13-14), paskirtos baudos nesumokėjo. Šį kartą kaltinamasis teisiamas už tris nusikalstamas veikas, jo nusikalstami veiksmai sunkėja. Baustas administracine tvarka, sumokėjęs ne visas paskirtas baudas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 16-18), nedirba (b. l. 15), Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (b. l. 23). Tokie duomenys kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai.

Teismas, įvertinęs visas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad G. S. jokių teigiamų išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, jam teismo skirta baudos bausmė neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam už visas nusikalstamas veikas griežtesnes įstatymo numatytas bausmes – areštą, nustatant maksimalų jo terminą.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų aplinkybių visumą, nemato pagrindo svarstyti kaltinamajam skirtinų bausmių vykdymo atidėjimo klausimo. Teismo vertinimu, tokios bausmės yra adekvačios ir pakankamos nubausti bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, laikinai atims kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirtinos bausmės už nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, skirtinai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, apimant švelnesnes bausmes, skirtinas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2024 m. gegužės 2 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, kuri vykdytina atskirai pagal minėtą baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nustatytą neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamajam jau buvo paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, tačiau toks draudimas kaltinamojo nesulaikė nuo analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, jam nustatytinas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – penkeri metai (BK 68 straipsnio 3 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su areštu, taikomas visą arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po arešto atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis). Kaltinamajam skirtina arešto bausmė, todėl 5 metų specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo arešto bausmės atlikimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

G. S. nusikalstamas veikas padarė naudodamasi transporto priemone – automobiliu Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis registruotas R. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, tačiau faktiškai priklauso kaltinamajam (b. l. 80), todėl konfiskuotinas.

V. Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta ir priimant nuosprendį neskirtina. Automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas R. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, saugomas R. K. IĮ saugojimo aikštelėje ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 9), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiam subjektui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti G. S. subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. S. sumažintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. gegužės 2 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda ir paskirti G. S. galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Baudos bausmę vykdyti atskirai pagal 2024 m. gegužės 2 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę – automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą R. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.

Automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Pripažinti G. S. recidyvistu.

Išaiškinti G. S., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo nuosprendžio įsakymo įsiteisėjimo dienos (teismo nuosprendis įsiteisės po 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, jei nebus paduotas apeliacinis skundas) privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu, atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, esantį adresu: Kaišiadorių r., Pravieniškių g. 10, tel. Nr. +370 34656442. Nuteistasis privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.