Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Rūtos Latvelės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos R. S. prašymas dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kurhause“ nemokumo (bankroto) byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Šiuo atveju pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos R. S. prašymas dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo LAUB „Kurhause“ nemokumo (bankroto) byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartimi LUAB ,,Kurhause“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Litvinga“; nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtintas nemokumo administratorės neginčijamų bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp kurių: 1) antrosios eilės kreditorių G. N. ir L. N. 75 408 Eur finansinis reikalavimas (54 750 Eur skola, 17 000 Eur bauda, 3 658 Eur bylinėjimosi išlaidos): 58 408 Eur reikalavimo dalis tenkinama pirmuoju etapu, 17 000 Eur reikalavimo dalis tenkinama antruoju etapu; 2) antrosios eilės kreditorės MB ,,Tapo statyba“ 8 056 Eur finansinis reikalavimas, tenkinamas pirmuoju etapu.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėja neįrodė turinti procesinį suinteresuotumą ginčyti kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentai dėl galimos civilinės atsakomybės yra abstraktaus ir hipotetinio pobūdžio. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praėjus reikšmingam laikui po kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai ir kasacinio teismo formuojama praktika įtvirtina atvejus, kai ginčo tarp nemokaus juridinio asmens ir jo kreditoriaus baigtis (atitinkamo dydžio kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimas) gali ateityje turėti įtakos juridinio asmens vadovo teisinės atsakomybės apimčiai.

Pirma, pagal JANĮ 13 straipsnio 1 dalį juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pagal nurodytą teisės normą vadovui deliktinė civilinė atsakomybė taikoma ir už pareigos laiku inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2025 34 punktas). Kasacinio teismo praktikoje žala, atsiradusi dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, siejama su įmonės skolų apimtimi, išaugusia dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, t. y. atitinkamu laikotarpiu atsiradusiais naujais kreditorių reikalavimais ar per atitinkamą laikotarpį padidėjusia esamų kreditorių reikalavimų dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2025 54 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, pažeidus pareigą laiku inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą bankroto byloje patvirtinti naujai atsiradę (padidėję) kreditorių reikalavimai turėtų tiesioginę reikšmę nustatant juridinio asmens vadovo padarytos žalos dydį.

Antra, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama kreditoriaus teisė reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui. Žalos dydis tokiu atveju siejamas su bankroto proceso metu likusia nepatenkinta kreditoriaus reikalavimo dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-823/2025 33 punktas). Likusios nepatenkintos kreditoriaus reikalavimo dalies dydis priklauso, visų pirma, nuo to, kokio dydžio kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas, nes bankroto proceso metu tenkinami tik įstatymo nustatyta tvarka patvirtinti kreditorių reikalavimai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-823/2026 52–53 punktuose išaiškinta, kad pirmiau nurodytais atvejais juridinio asmens vadovas, kuris bankroto byloje dalyvavo trečiojo asmens statusu, byloje dėl jo civilinės atsakomybės nebegalėtų ginčyti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, kadangi būtų saistomas šio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinės galios (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 182 straipsnio 2 punktas). Juridinio asmens vadovui, kuris nebuvo įtrauktas į bankroto bylą kaip trečiasis asmuo, nutartis dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo res judicata ir prejudicinės galios neturi. Kita vertus, kitaip nei įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia, kuri taikoma tik byloje dalyvavusiems asmenims, įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas saisto visus teisės subjektus, tarp jų ir teismus, kurie, nagrinėdami bylas ir priimdami jose procesinius sprendimus, negali nepaisyti įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios ir priimti jam prieštaraujančių procesinių sprendimų. Pakartotinis kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu juridinio asmens bankroto byloje, pagrįstumo vertinimas byloje dėl šio juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo ir teisinio apibrėžtumo principų požiūriu yra nepageidautinas, nes sudaro prielaidas egzistuoti dviem tarpusavyje nesuderinamiems teismo sprendimams tuo pačiu klausimu. Atsižvelgęs į tai, kasacinis teismas konstatavo, kad bankrutuojančio juridinio asmens vadovui, pagrįstai manančiam, kad jam gali kilti teisinė atsakomybė šios nutarties 19–20 punktuose nurodytais pagrindais, turi būti sudaryta galimybė dalyvauti bankroto byloje kaip trečiajam asmeniui ir ginčyti tuos kreditorių reikalavimus, kurie, jo įsitikinimu, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjos suinteresuotumas yra hipotetinio pobūdžio, nes pareiškėja nepateikė konkrečių duomenų, kurie leistų nustatyti, kokiu būdu kreditorių reikalavimai didina jos atsakomybės apimtį, ar yra pareikšti arba realiai planuojami konkretūs reikalavimai jos atžvilgiu, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp kreditorių reikalavimų ir galimos žalos. Pagal JANĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tiek kreipimasis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek reikalavimų dėl žalos atlyginimo pareiškimas buvusiai bendrovės vadovei išlieka galimas iki LUAB ,,Kurhause“ bankroto proceso pabaigos. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, pareiškėjos argumentai dėl kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo turi būti įvertinti nemokumo byloje, nes būtent šiame procese turi būti galutinai išspręstas kreditorių reikalavimų pagrįstumo klausimas, taip užtikrinant teisinį apibrėžtumą ir išvengiant poreikio tuos pačius klausimus spręsti vėlesniuose procesuose. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie jai, kaip buvusiai bendrovės vadovei, pareikštus reikalavimus, nesudaro pagrindo paneigti jos teisės ginčyti kreditorių finansinius reikalavimus bendrovės nemokumo proceso metu. Teisėjų kolegija šiuo aspektu patikslina pirmosios instancijos teismo motyvus, pažymėdama, kad pareiškėja turi teisinį suinteresuotumą bendrovės nemokumo procese ginčyti kreditorių finansinius reikalavimus.

Teisėjų kolegija, viena vertus, pažymi, kad buvusio juridinio asmens vadovo teisinis suinteresuotumas ginčyti kreditorių finansinius reikalavimus pirmiausia yra siejamas su teise skųsti procesinius sprendimus, kuriais šie reikalavimai buvo patvirtinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nėra apskundusi nutarčių, kuriomis buvo patvirtinti ginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai, taip pat neprašo atnaujinti šių nutarčių apskundimo termino. Kita vertus, pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus, juos išbraukiant iš bendrovės kreditorių sąrašo. Atsižvelgiant į pirmiau padarytą išvadą dėl pareiškėjos teisinio suinteresuotumo bendrovės nemokumo procese ginčyti kreditorių finansinius reikalavimus, teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad pareiškėja neapskundė nutarčių, kuriomis šie reikalavimai buvo patvirtinti, savaime nesudaro pagrindo atmesti jos pareikštą prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo.

Kaip matyti iš apskųstos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjos teisinio suinteresuotumo nebuvimo nurodė kaip vieną iš argumentų prašymui atmesti, tačiau kartu iš esmės įvertino ir pareiškėjos prašymo dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo argumentus. Todėl neteisingas pareiškėjos teisinio suinteresuotumo vertinimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti apskųstos nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą.

JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui bei prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

Aptarti JANĮ 41–42 straipsniai nereglamentuoja patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo procedūros juridinių asmenų bankroto procese. Tačiau bankroto proceso veiksmingumo tikslas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, jog, taikant JANĮ, kreditorių reikalavimų patikslinimas taip pat yra galimas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese nėra galima patikslinti patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti. Kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021 12 punktas).

Teismų praktikoje pasisakyta, kad teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, jog, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Tačiau kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditorių finansiniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir taikomas, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Vis dėlto reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, peržiūros forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Prievolių modifikavimą nulėmusios aplinkybės turi paaiškėti (atsirasti) po to, kai teismas nutartimi patvirtina konkretaus kreditoriaus finansinį reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-998-330/2016). Ar egzistuoja pagrindas tikslinti patvirtintą kreditoriaus finansinį reikalavimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog nemokumo byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant nemokumo bylą. Tokiu atveju nemokumą bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki nemokumo bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022 28 punktas).

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų kreditorių finansinių reikalavimų bankroto bylą nagrinėjantis teismas ne tik neprivalo, bet ir neturi teisės tikrinti. Jeigu kreditoriaus reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Teismo sprendimo res judicata galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Todėl pakartotinis kreditoriaus reikalavimo, kuris patvirtintas teismo sprendimu, tikrinimas reikštų ankstesnio teismo sprendimo res judicata galios paneigimą. Tokį kreditoriaus reikalavimą teismas turi tvirtinti automatiškai, nereikalaudamas pridėti dokumentų, patvirtinančių pirminį reikalavimo pagrindą, nes reikalavimas kyla iš teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022 29 punktas).

Pareiškėja, prašydama išbraukti iš kreditorių sąrašo G. N. ir L. N. 75 408 Eur finansinį reikalavimą, teigia, kad Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1556-377/2024 buvo panaikintas, o civilinė byla nutraukta. Nutraukus bylą, šalys negali iš naujo teisme kelti tų pačių reikalavimų tais pačiais pagrindais, todėl, pareiškėjos įsitikinimu, kreditorių finansinis reikalavimas patvirtintas nepagrįstai.

Iš nemokumo administratorės kartu su prašymu patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus pateiktų duomenų nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1556-377/2024 priteisė iš atsakovės LUAB ,,Kurhause“ ieškovams L. N. ir G. N. 54 750 Eur avanso, 33 750 Eur baudos, 5 proc. metines palūkanas ir 2 181,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtinta ieškovų G. N., L. N. bei atsakovės UAB „Kurhause“ taikos sutartis, 2024 m. vasario 20 d. preliminarus sprendimas panaikintas ir civilinė byla Nr. e2-1556-377/2024 nutraukta.

Taikos sutartimi, be kita ko, bendrovė įsipareigojo ieškovams 2024 m. gruodžio mėn. pradėti bei 2025 m. birželio 1 d. užbaigti 100 kv. m gyvenamojo namo statybą už 2021 m. rugpjūčio 21 d. preliminariojoje sutartyje numatytą 135 000 Eur kainą (1 punktas). Šalys sutarė, kad ieškovai už taikos sutarties 1 punkte nurodyto gyvenamojo namo jiems pastatymą atsakovei yra sumokėję 54 750 Eur (4 punktas). Atsakovei pažeidus šios taikos sutarties 1 punkte nurodytą gyvenamojo namo statybos darbų pradžios terminą ar visų darbų rezultato galutinį terminą, ji įsipareigojo sumokėti ieškovams po 500 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną, kuri išskaičiuojama iš tų sumų, kurias ieškovai įsipareigoja sumokėti atsakovei. Atsakovei nevykdant taikos sutarties 1 punkte numatytų įsipareigojimų, ieškovų susitarimas su atsakove dėl šios taikos sutarties 1 punkte nurodyto gyvenamojo namo statybos darbų yra laikomas nutrauktu, ieškovai įgyja teisę į visų iki tol jų atsakovui sumokėtų sumų, tačiau ne mažiau kaip 54 750 Eur, susigrąžinimą, taip pat iki šio susitarimo nutraukimo apskaičiuotos baudos išieškojimą. Atsakovė taip pat įsipareigojo ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, priėmimo atlyginti ieškovams jų šioje byloje patirtas visas bylinėjimosi išlaidas, t. y. jų sumokėtą žyminį mokestį, antstolių išlaidas ir visas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (5 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos argumentus ir bendrovės bankroto bylos duomenis, nesutinka su pareiškėja, kad Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis ir civilinės bylos nutraukimas paneigia kreditorių G. N. ir L. N. finansinio reikalavimo pagrįstumą. Preliminarus sprendimas panaikintas ir byla nutraukta ne dėl to, kad ieškovų reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais, bet dėl to, jog ginčo šalys sudarė taikos sutartį, patvirtintą teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi, kuria susitarė dėl taikaus ginčo išsprendimo ir tarpusavio teisių bei pareigų. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pareiškėja nepateikė duomenų, kad teismo patvirtinta taikos sutartis būtų pakeista, panaikinta, pripažinta negaliojančia ar kitaip netekusi teisinės galios, taip pat nepateikė duomenų apie taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą ar kitokį prievolės pasibaigimą įstatyme nustatytais pagrindais, kurie sudarytų pagrindą abejoti teismo patvirtinto kreditorių finansinio reikalavimo pagrįstumu ar sudarytų pagrindą jį tikslinti.

Pareiškėja teigia, kad ir kreditorės MB ,,Tapo statyba“ finansinis reikalavimas turi būti išbrauktas iš kreditorių sąrašo, nes Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-244-669/2025 nutraukta.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-244-669/2025 pagal ieškovės MB ,,Tapo statyba“ ieškinį atsakovei LUAB ,,Kurhause“ dėl skolos priteisimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 8 056 Eur skolos, 441,02 Eur palūkanų, 12 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad skola susidarė atsakovei neatsiskaičius su ieškove už atliktus statybos rangos darbus pagal 2022 m. birželio 20 d. statybos rangos sutartį Nr. 2022-002 ir jos pagrindu išrašytas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras: 2023 m. liepos 27 d. Nr.00116, 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nr.00122 bei 2023 m. rugpjūčio 17 d. Nr.00123. MB ,,Tapo statyba“ byloje pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, nurodė, kad su atsakove siekia ginčą išspręsti taikiai. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi patenkino ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ir bylą nutraukė. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartimi ištaisyta Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartyje padaryta rašymo klaida, pašalinant iš nutarties rezoliucinės dalies sakinį, jog civilinė byla nutraukiama, ir nurodant, jog ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad civilinė byla Nr. e2-244-669/2025, priešingai nei teigia pareiškėja, nebuvo nutraukta. Ieškovei atsiėmus ieškinį, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio atsiėmimas, kaip procesinis veiksmas, nereiškia materialiosios prievolės pasibaigimo, o tik patvirtina, kad ginčas nebuvo išspręstas teismo sprendimu iš esmės. Atsiėmus ieškinį ir jį palikus nenagrinėtą, neužkertamas kelias vėliau kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu (CPK 297 straipsnis). Pareiškėja taip pat nenurodo jokių kitų naujų aplinkybių ar įrodymų, kurie leistų abejoti teismo patvirtinto MB ,,Tapo statyba“ finansinio reikalavimo pagrįstumu ar sudarytų pagrindą jį tikslinti.

Pareiškėja nurodo, kad civilinė byla dėl K. E. ir Ž. E. nebuvo pradėta nagrinėti. Nors nemokumo administratorei buvo pateiktas prašymas dėl K. E. ir Ž. E. finansinių reikalavimų patvirtinimo, kartu nebuvo pateikti dokumentai (ieškinys, nutartis, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo), kurie patvirtintų, jog civilinė byla Klaipėdos apygardos teisme Nr. e2-606-613/2025 buvo pradėta.

Teisėjų kolegija nustatė, kad LUAB ,,Kurhause“ iškėlus nemokumo (bankroto bylą), Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi sustabdyta civilinė byla Nr. e2-3307-1178/2025 pagal ieškovų K. E. ir Ž. E. ieškinį atsakovei LUAB „Kurhause“ dėl 24 000 Eur avanso, 5 218,50 Eur skolos, 24 000 Eur baudos ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo; byla pagal teismingumą perduota LUAB „Kurhause“ nemokumo (bankroto) bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teisme civilinei bylai suteiktas Nr. e2-606-613/2025. Bendrovės nemokumo administratorė pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė patvirtinti kreditorių finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. liepos 29 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje patvirtino antrosios eilės kreditorių K. E. bei Ž. E. 53 218,50 Eur finansinį reikalavimą. Klaipėdos apygardos teismas, atsižvelgęs į kreditorių finansinio reikalavimo patvirtinimą bendrovės bankroto byloje, 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2 606-613/2025 nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Civilinė byla Nr. e2-606-613/2025, priešingai nei teigia pareiškėja, Klaipėdos apygardos teisme buvo pradėta, ją pagal teismingumą persiuntus Tauragės apylinkės teismui. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad nemokumo administratorė, prašydama patvirtinti kreditorių finansinį reikalavimą bendrovės nemokumo byloje, reikalavimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė, nes pateikė nuorodas į civilinėje byloje Nr. e2-606-613/2025 pateiktus šalių procesinius dokumentus. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. liepos 29 d. nutartimi patikslino bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą ir, be kita ko, patvirtino antrosios eilės kreditorių K. E. bei Ž. E. 53 218,50 Eur finansinį reikalavimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad priimta teismo nutartis dėl kreditorių finansinio reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditorių materialųjį teisinį reikalavimą. Civilinė byla Nr. e2-606-613/2025 buvo nutraukta būtent dėl to, kad kreditorių reikalavimas jau buvo patvirtintas bendrovės nemokumo byloje. Pareiškėja nenurodo jokių naujų aplinkybių ar nepateikia įrodymų, kurie leistų abejoti teismo patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumu ar sudarytų pagrindą jį tikslinti.

Visos pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kuriomis ji grindžia prašymą tikslinti kreditorių finansinius reikalavimus, buvo žinomos ir įvertintos Klaipėdos apygardos teismui sprendžiant šių reikalavimų tvirtinimo klausimą bendrovės nemokumo (bankroto) byloje. Pareiškėja nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių ir (ar) nepateikia naujų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti teismo įsiteisėjusiomis nutartimis patvirtintų finansinių reikalavimų pagrįstumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad finansinių reikalavimų patikslinimo procedūra nėra skirta iš naujo vertinti ir peržiūrėti teismo jau patvirtintus kreditorių reikalavimus iš esmės, nesant naujų reikšmingų aplinkybių, galinčių turėti įtakos šių reikalavimų dydžiui ar egzistavimui.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nutarė dėl pareiškėjos teisinio suinteresuotumo ginčyti kreditorių finansinius reikalavimus LUAB ,,Kurhause“ bankroto byloje nebuvimo. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą nutartį, nes pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, teisingai nustatė byloje esančias faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias finansinių reikalavimų bankroto byloje patikslinimą, bei priėjo pagrįstos išvados, jog pareiškėjos R. S. prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo patikslinti (išbraukti iš kreditorių sąrašo) įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtintų kreditorių G. N. ir L. N., MB „Tapo statyba“ bei K. E. ir Ž. E. finansinių reikalavimų LUAB ,,Kurhause“ bankroto byloje. Atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.