Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1S-348-658/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-23
Bylos Nr.: 1S-348-658/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00190-2024-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjas: Nerijus Meilutis (pran.)
Kaltinamasis: "Goresta"
Advokatai: Vidas Adomaitis, Haroldas Juška

Kategorijos

Bylos Nr. 1S-348-658/2026 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00190-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; 2.14.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 23 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „Goresta“ gynėjo advokato Vido Adomaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria šešių mėnesių laikotarpiui pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „Goresta“ nekilnojamajam turtui.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nagrinėjamo klausimo esmė

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje UAB „Goresta“ kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 4 dalį, 219 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 3 dalį tuo, kad, būdama kontroliuojamo juridinio asmens UAB „Busteta“ pagrindiniu akcininku, tyčia veikdama savo paties naudai, vadovaujančias pareigas einančio asmens nurodymu, siekdama išvengti UAB „Busteta“ prievolės sumokėti mokesčius valstybei, panaikino turtinę teisę į UAB „Busteta“ iš UAB „Goresta“ grąžintiną 176 334,91 Eur didelės vertės skolą, ir iš jos 140 449,74 Eur galimybę išieškoti UAB „Busteta“ įsiskolinimą valstybei, padarant labai didelę žalą 140 449,74 Eur valstybės biudžetui ir 176 334,91 Eur dydžio žalą UAB „Busteta“. Atitinkamai, KAL1 šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 219 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro O. Vasiliausko 2025 m. balandžio 28 d. nutarimu kaltinamajam KAL1 skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir laikinai apribota nuosavybės teisė į jam ir sutuoktinei U. L. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 572 600 Eur (neišieškoma suma 286 300 Eur). Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2026 m. kovo 20 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į KAL1 banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Luminor AS, leidžiant atlikti neribotą įskaitymą bei tikslines išlaidas atsiskaitant su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Be to, prokuroro 2026 m. kovo 23 d. nutarimu kaltinamajam KAL1 leista parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą esantį (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad gautos lėšos bus pervestos į KAL1 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Luminor AS. Vėlesnėmis teismo nutartimis nuosavybės teisės apribojimas KAL1 turtui buvo tęsiamas.

Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro O. Vasiliausko 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas skirtas ir UAB „Goresta“ nekilnojamajam turtui, kurio vertė 321 640 Eur.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartimi, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, tiek minėtam kaltinamojo KAL1 nekilnojamajam turtui bei banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms, tiek UAB „Goresta“ priklausančiam nekilnojamajam turtui laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas šešiems mėnesiams, terminą, atitinkamai, skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 28 d. bei 2026 m. gegužės 4 d. Apygardos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju laikinam nuosavybės teisės apribojimui taikyti yra nustatyti du pagrindai, t. y. siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei civilinius ieškinius.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Kaltinamojo UAB „Goresta“ gynėjas advokatas V. Adomaitis skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties dalį, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „Goresta“ turtui; pakeisti skundžiamos nutarties dalį ir panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą KAL1 ir U. L. bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, kuris buvo apribotas Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2025 m. balandžio 28 d. nutarimu, pratęsiant šešiems mėnesiams laikiną nuosavybės teisės apribojimą skunde nurodytam nekilnojamajam turtui, kurio bendra vertė 262 000 Eur. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas UAB „Goresta“ turtui siejamas su civilinio ieškinio užtikrinimu. Tačiau vadovaujantis BPK 112 straipsnio 1 dalimi iki įrodymų tyrimo teisme pradžios civilinis ieškinys UAB „Goresta” atžvilgiu nebuvo pareikštas. Todėl, anot atstovo, procesinis pagrindas, kuriuo buvo grindžiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, faktiškai ir teisiškai išnyko.

Nors nutartyje užsimenama ir apie galimą turto konfiskavimą, tačiau toks argumentas, atstovo vertinimu, negali būti laikomas savarankišku ir pakankamu pagrindu tęsti nuosavybės teisės apribojimą. Teismas konkrečių motyvų, leidžiančių daryti išvadą apie realią turto konfiskavimo galimybę, nutartyje neišdėstė, nėra nurodyta, koks konkretus turtas galėtų būti konfiskuojamas, kokia būtų tokio turto vertė, kokiais faktiniais duomenimis remiantis daroma prielaida dėl jo galimo konfiskavimo.

Šalies argumentai

Vadovaudamasis BK 72 straipsnio nuostatomis, gynėjas pažymi, kad UAB „Goresta“ nekilnojamasis turtas, kuriam taikomas apribojimas, buvo įgytas 2021 metais pagal teisėtai sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis. Tuo tarpu tariamų nusikalstamų veikų pradžia siejama tik su 2023 m. gruodžio 18 d. priimtais sprendimais. Todėl atstovas daro išvadą, jog jokie duomenys nepatvirtina, kad nekilnojamasis turtas, kuriam buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, būtų nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje nėra ir duomenų, kad šis turtas atitiktų ir BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, leidžiančias konfiskuoti juridiniam asmeniui priklausantį turtą.

Gynėjas pažymi ir tai, kad žemesnysis teismas nesilaikė ir proporcingumo principo. Bylos duomenimis, civilinio ieškovo pareikšto ieškinio, kurio suma – 138 801,96 Eur, užtikrinimui jau yra areštuotas kitam kaltinamajam KAL1 bei jo sutuoktinei priklausantis nekilnojamasis turtas bendrai 537 200 Eur sumai, neišieškoma suma – 286 000 Eur. Be to, papildomai yra areštuotas ir UAB „Goresta“ turtas, kurio vertė, net nevertinant tikrosios turto rinkos vertės, yra 321 640 Eur. Taigi, yra areštuota turto viso už 607 640 Eur. Civilinio ieškinio užtikrinimui pakaktų dalies KAL1 priklausančio ir areštuoto turto, kuris, kaip būsimo ieškinio įsipareigojimų įvykdymui, buvo nurodytas teismui pateiktuose dokumentuose prieš 2026 m. gegužės 15 d. teismo posėdį.

UAB „Goresta“ gynėjas akcentuoja ir tai, kad vertinant laikino nuosavybės teisės apribojimo proporcingumą būtina įvertinti ir žalą bei jos padarymo mastą. UAB „Goresta“ turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra įkeistas užtikrinant UAB „Goresta“ prievolių įvykdymą kreditoriui UAB „C.“, kuris jau yra atsiuntęs pranešimą dėl paskolos sutarties nutraukimo, kadangi dėl negalėjimo vykdyti turto pardavimus, vystyti statybą, UAB „Goresta“ negali nustatytais terminais vykdyti iš paskolos santykių atsirandančias prievoles. Be to, už tinkamą UAB „Goresta“ prievolių vykdymą asmeniškai yra laidavę ir KAL1 bei jo sutuoktinė U. L.. Pastarosios įmonė MB LSG7 dėl taikomų apribojimų UAB „Goresta“ atžvilgiu, taip pat negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriui, todėl kreditorius UAB „C.“ nutraukė finansavimą tiek UAB „Goresta“, tiek MB (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju taikomas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas yra visiškai neproporcingas, varžantis tiek kaltinamojo, tiek nedalyvaujančių byloje asmenų teises labiau nei to reikia.

Kaip jau minėta pirmiau skunde, Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2025 m. balandžio 28 d. nutarimu buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir KAL1 bei U. L. priklausančiam turtui. Tačiau byloje ne kartą buvo teikiami duomenys apie tai, kad turto arešto mastas iš esmės viršija civilinio ieškinio sumą. Todėl 2026 m. gegužės 15 d. į bylą buvo pateiktas KAL1 prašymas dėl arešto nukreipimo į konkretų 452 000 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, kurio pakaktų civilinio ieškinio užtikrinimui.

Skunde akcentuojama ir tai, kad Kauno apygardos teisme yra BUAB „Busteta“ bankroto byla, kurioje iš viso yra patvirtinta bendra kreditorinių reikalavimų suma, lygi vos 153 631,49 Eur, tarp kurių jau yra ir kreditoriaus VMI reikalavimas. Be to, šioje byloje BUAB „Busteta“ jau yra išieškojusi 17 000 Eur, kurie bus skirti kreditorinių reikalavimų dengimui. Tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamoje nutartyje akcentuojama padaryta 176 334,91 Eur dydžio žala BUAB „Busteta“ bei 140 449,74 Eur dydžio žala padaryta valstybės biudžetui. Tačiau UAB „Goresta“ atstovas atkreipia dėmesį, kad jei būtų pareikštas bei tenkintas civilinis ieškinys KAL1 atžvilgiu 176 334,91 Eur sumai, tai sumokėjus BUAB „Busteta“ 176 334,91 Eur, kaip skolą, kurią turėjo grąžinti UAB „Goresta“ kreditoriui UAB „Busteta“, šios sumos dalis, t. y. 140 449,74 Eur, kaip mokestinė nepriemoka, būtų iš BUAB „Busteta“ pervesta valstybės biudžetui, o BUAB „Busteta“ netgi liktų apie 36 000 Eur. Taigi, 140 449,74 Eur nėra žala arba ji patenka į 176 334,91 Eur sumą ir 140 449,74 Eur suma turėtų būti sumažintas turto arešto mastas. Kita vertus, kaip jau minėta, civilinis ieškinys byloje yra pareikštas tik 138 801,96 Eur sumai, pagrindų turto konfiskavimui dėl jau aukščiau nurodytų priežasčių nėra, todėl civilinio ieškinio užtikrinimui pakanka KAL1 pasiūlytų areštuoti trijų turtinių objektų, kurių vertė (priklausanti KAL1) sudaro daugiau nei 175 000 Eur. Tokiu būdu nėra būtina toliau taikyti apribojimus likusiam KAL1 ir UAB „Goresta“ turtui.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo UAB „Goresta“ gynėjo advokato V. Adomaičio skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo UAB „Goresta“ gynėjo V. Adomaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties, konstatuoja, kad teismo sprendimas šešių mėnesių laikotarpiui pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „Goresta“ nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, yra teisėtas ir pagrįstas. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – termino pratęsimo klausimą, įvertino šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 11 straipsnio, BPK 151 straipsnio reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikomas esant pakankamai duomenų, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant procesinę prievartos priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų liudytojų apklausų protokoluose, specialistų išvadose, apžiūros protokoluose ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamoji UAB „Goresta“ galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės, civilinių ieškinių pagrįstumo ir galimo turto konfiskavimo taikymo klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti pareikštas ar jau yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan.

Visų pirmiausia, savo skunde UAB „Goresta“ gynėjas V. Adomaitis akcentuoja tai, kad žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodo, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas siejamas tik su civilinio ieškinio užtikrinimu. Tačiau aukštesnysis teismas su šiuo argumentu neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje žemesnysis teismas iš tiesų nurodo, kad joje įvardintų UAB „Goresta“ nekilnojamojo turto objektų apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimas. Tačiau pažymėtina, kad teismo nutartis yra vientisas procesinis dokumentas, kurio aprašomoji ir rezoliucinė dalys sudaro logišką bei vieningą visumą. Todėl teismo procesinio dokumento prasmė ir iš jo kylančios teisinės pasekmės turi būti nustatomos analizuojant ne atskiras jo sudėties dalis, o sistemiškai visą dokumento turinį. Skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje dėstant laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo motyvus aiškiai nurodyta, kad ši procesinė prievartos priemonė UAB „Goresta“ turtui taikoma ne tik civilinių ieškinių, bet ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti. Be to, iš baudžiamojoje byloje esančio Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro O. Vasiliausko 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimo turinio taip pat matyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „Goresta“ turtui buvo skirtas tiek siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, tiek ir galimą turto konfiskavimą (t. 5, b. l. 11–14).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas vienas civilinis ieškinys: ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo išieškoti 138 801,96 Eur iš atsakingų asmenų, kurių veiksmais padaryta žala valstybės biudžetui (t. 1, b. l. 102–105). Civiliniame ieškinyje nėra detalizuota, iš kurių konkrečiai fizinių ir (ar) juridinių asmenų bei kokią civilinės atsakomybės rūšį – solidariąją ar subsidiariąją – taikant siekiama prisiteisti valstybės galimai patirtą žalą. Iš juridiniam asmeniui UAB „Goresta“ suformuluotų kaltinimų matyti, kad civiliame ieškinyje nurodyta turtinė žala valstybei atsirado dėl UAB „Busteta“ tinkamai ir laiku neįvykdytos savo mokestinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti apskaičiuotus mokesčius. Taigi, VMI kreditorė bendrąja prasme buvo UAB „Busteta“. Tačiau pagal reiškiamus kaltinimus tyčiniais KAL1 ir UAB „Goresta“ veiksmais buvo panaikinta UAB „Busteta“ galimybė atgauti 176 334,91 Eur dydžio skolą iš UAB „Goresta“, ko pasėkoje UAB „Busteta“ neteko turto, iš kurio būtų galėjusi atsiskaityti su savo kreditore VMI. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. spalio 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-134-511/2023 yra išaiškinusi, kad pagal juridinio asmens teisinio savarankiškumo principą už savo prievoles pirmiausia atsako pats juridinis asmuo jam priklausančiu turtu, o juridinio asmens vadovo, darbuotojo ar dalyvio atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio ir galima tik įstatyme bei teismų praktikoje nustatytomis išimtinėmis sąlygomis. Viena iš tokių būtinųjų subsidiariosios atsakomybės sąlygų pagal formuojamą teismų praktiką yra juridinio asmens faktinis nemokumas. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad UAB „Busteta“ šiuo metu iškelta bankroto byla, o baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tiek KAL1, kuris tam tikrais laikotarpiais buvo abiejų įmonių akcininkas bei ėjo jose vadovaujančias pareigas, tiek ir UAB „Busteta“ akcijas vėliau įgijęs juridinis asmuo UAB „Goresta“. Taigi iš to seka, kad nagrinėjant bylą iš esmės, be kita ko, turės būti nustatyta, ar kaltinamiesiems inkriminuojamos veikos buvo padarytos, ar valstybė iš tiesų patyrė pareikštame ieškinyje nurodyto dydžio žalą, ar tarp kaltinime nurodytų veiksmų ir VMI nurodomos turtinės žalos dėl UAB „Busteta“ nesumokėtų mokesčių valstybei egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, kurie asmenys pripažįstami atsakingais už tokios žalos atsiradimą bei kokia civilinės atsakomybės rūšis tokiu atveju turėtų būti taikoma ir pan. Tačiau šioje proceso stadijoje, vertinant laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo kaip pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimo pagrindą, šie klausimai nesprendžiami ir nevertinami. Taigi, išlieka tikimybė, kad išnagrinėjus bylą kaltinamoji UAB „Goresta“ galėtų būti pripažinta atsakinga už valstybės patirtą žalą. Todėl įvertinus tiek pareikštų kaltinimų pobūdį, tiek prašomą priteisti žalos dydį, aukštesnės instancijos teismas sutinka, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas – siekis užtikrinti civilinį ieškinį, šioje baudžiamojoje byloje nustatytas pagrįstai.

Sutiktina, kad žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje lakoniškai nurodė, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas ir galimam turto konfiskavimui bei nepasisakė, kokie duomenys patvirtina šio pagrindo buvimą ir kokia galima konfiskuotino turto vertė. Šioje baudžiamojoje byloje UAB „Goresta“ yra kaltinama tuo, kad įmonės vadovas ir akcininkas KAL1, būdamas tiek UAB „Goresta“, tiek UAB „Busteta“ vadovu, žinodamas, kad UAB „Busteta“ turi 140 449,74 Eur dydžio įsiskolinimą dėl valstybei nesumokėtų mokesčių, priimdamas sprendimus dėl 126 334,91 Eur dividendų išmokėjimo ir fiktyviai sumažindamas skolą tariamomis 50 000 Eur dydžio investicijomis į vertybinius popierius, panaikino UAB „Busteta“ teisę susigrąžinti iš UAB „Goresta“ 176 334,91 Eur skolą. Taigi, UAB „Goresta“ inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad kaltinamųjų veiksmais galimai buvo padaryta žala ne tik valstybei, bet ir UAB „Busteta“. UAB „Goresta“ gynėjas teisus teigdamas, kad UAB „Busteta“ civilinio ieškinio dėl 176 334,91 Eur jai galimai padarytos turtinės žalos atlyginimo įmonei „Goresta“ iki įrodymų tyrimo teisme pradžios nepareiškė, toks ieškinys bankroto administratoriaus yra pareikštas dar neišnagrinėtoje civilinėje byloje. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad nepaisant to, UAB „Goresta“ pareikštų kaltinimų pobūdis leidžia svarstyti apie galimą 176 334,91 Eur dydžio vertės turto konfiskavimo taikymą (BK 72 straipsnis).

Be to, nėra pagrindo pritarti kaltinamojo UAB „Goresta“ gynėjo teiginiams, kad UAB „Goresta“ priklausantis turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, buvo įgytas teisėtai prieš byloje nagrinėjamus įvykius, todėl jis neatitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytų konfiskuotino turto požymių. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pažymėtina, jog nusikalstama turtinė nauda (nusikalstamos veikos rezultatas) gali būti ne tik bet kokio pavidalo turto įgijimas, bet ir turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas (pvz., apgaule išvengiama į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių, valstybės tarnautojui kaip kyšis nemokamai suteikiamos turtinės paslaugos). Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-693/2016). Taigi, juridiniam asmeniui priklausantis turtas, nepaisant to, kaip jis yra įgytas, taip pat gali būti skirtas BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimo užtikrinimui.

Kaltinamojo UAB „Goresta“ gynėjas skunde teigia, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas tiek jo ginamojo, tiek kito kaltinamojo KAL1 atžvilgiu yra taikomas neproporcinga apimtimi – skundžiama nutartimi nebuvo gilintasi, ar šioje byloje nuosavybės teisės ribojimas yra proporcingas ir atitinka kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų turinį, be to, anot gynėjo, taikoma procesinė priemonė trukdo normaliai UAB „Goresta“ ūkinei komercinei veiklai. Tačiau ir su šiais gynėjo argumentais nėra pagrindo sutikti.

UAB „Goresta“ gynėjas skunde, be kita ko, teigia, kad VMI pareikšto civilinio ieškinio suma – 138 801,91 Eur žala yra sudėtinė kaltinime nurodomos galimai UAB „Busteta“ padarytos 176 334,91 Eur dydžio žalos dalis ir todėl neturėtų būti papildomai vertinama nustatant turto arešto mastą. Tačiau atsakant į šį gynėjo argumentą aukštesnysis teismas pažymi, kad VMI civilinis ieškinys yra pareikštas ne dėl nesumokėtos UAB „Goresta“ skolos UAB „Busteta“, bet dėl nusikalstama veika galimai padarytos žalos valstybei nesumokėjus mokesčių. Todėl ar ši žala sutampa su UAB „Busteta“ galimai padaryta žala iššvaisčius jos turtą, ar yra jos dalis, ar tai du atskiri savarankiški reikalavimai, gali (o ir turi) būti nustatyta tik įvertinus byloje esančius įrodymus ir išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne sprendžiant laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Pagal inkriminuotų kaltinimų pobūdį VMI civiliniame ieškinyje prašoma priteisti žala ir galimai konfiskuotinas turtas galėtų sudaryti 315 136,87 Eur sumą (138 801,96 Eur + 176 334,91 Eur), laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiuo atveju pratęstas 321 640 Eur vertės UAB „Goresta“ nekilnojamajam turtui. Skunde UAB „Goresta“ gynėjas nurodo, kad bendrovei priklausančio turto vertės pagal pateiktas šio turto individualaus vertinimo ataskaitas yra kur kas didesnės nei nustatytos VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės, kurios nurodytos ir skundžiamoje nutartyje. Tačiau aukštesnysis teismas, pareikalavęs ir susipažinęs su prie skundo pateiktomis UAB „Goresta“ turto vertinimo ataskaitomis, neturi pagrindo su tuo sutikti.

Iš pateiktos UAB „Inreal“ 2024 m. sausio 29 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 24-0244 matyti, kad:

UAB „Goresta“ priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (skundžiamoje nutartyje pažymėtas Nr. 7), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (skundžiamoje nutartyje pažymėtas Nr. 8) ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (skundžiamoje nutartyje pažymėtas Nr. 9), yra įvertinti po 27 700 Eur (bendra šių žemės sklypų vertė – 83 100 Eur);

žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (skundžiamoje nutartyje pažymėtas Nr. 11), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (skundžiamoje nutartyje pažymėtas Nr. 12), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (skundžiamoje nutartyje pažymėtas Nr. 13), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (skundžiamoje nutartyje pažymėtas Nr. 14) ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (skundžiamoje nutartyje pažymėtas Nr. 15), yra įvertinti po 28 700 Eur (bendra vertė – 143 500 Eur).

Iš 2024 m. liepos 15 d. UAB „Lituka ir Ko“ vertinimo ataskaitų Nr. KD0-40765/9 ir Nr. KD0-40765/10 matyti, kad UAB „Goresta“ priklausantis žemės sklypas, kurio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (skundžiamoje nutartyje pažymėtas Nr. 2), yra įvertinta bendra 27 000 Eur suma.

Iš 2024 m. liepos 15 d. UAB „Lituka ir Ko“ vertinimo ataskaitos Nr. KD0-40765/12 matyti, kad UAB „Goresta“ priklauso 553/1090 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (skundžiamoje nutartyje pažymėtas Nr. 1), ir ši dalis yra įvertinta 5 000 Eur.

Iš 2024 m. liepos 15 d. UAB „Lituka ir Ko“ vertinimo ataskaitos Nr. KD0-40765/8 matyti, kad UAB „Goresta“ priklauso 61/344 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (skundžiamoje nutartyje pažymėtas Nr. 3), ir ši dalis yra įvertinta 5 000 Eur.

Iš 2024 m. liepos 15 d. UAB „Lituka ir Ko“ vertinimo ataskaitų Nr. KD0-40765/4 ir Nr. KD0-40765/5 matyti, kad UAB „Goresta“ priklauso 522/1032 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (skundžiamoje nutartyje pažymėtas Nr. 4), ir ši dalis yra įvertinta bendra 13 000 Eur suma.

Iš 2024 m. liepos 15 d. UAB „Lituka ir Ko“ vertinimo ataskaitų Nr. KD0-40765/2 ir Nr. KD0-40765/3 matyti, kad UAB „Goresta“ priklauso 379/1032 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (skundžiamoje nutartyje pažymėtas Nr. 5), ir ši dalis yra įvertinta bendra 10 000 Eur suma.

Iš 2024 m. liepos 15 d. UAB „Lituka ir Ko“ vertinimo ataskaitų Nr. KD0-40765/6 ir Nr. KD0-40765/7 matyti, kad UAB „Goresta“ priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (skundžiamoje nutartyje pažymėtas Nr. 16), yra įvertinta bendra 30 000 Eur suma.

Individualaus vertinimo ataskaitų apie žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis – 27 800 Eur (skundžiamoje nutartyje pažymėtas Nr. 6), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 2240 Eur (skundžiamoje nutartyje pažymėtas Nr. 10) ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 19 300 Eur (skundžiamoje nutartyje pažymėtas Nr. 17), UAB „Goresta“ nepateikė.

Taigi, pagal aptartus duomenis laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas 365 940 Eur (83 100 + 143 500 + 27 000 + 5 000 + 5 000 + 13 000 + 10 000 + 30 000 + 27 800 + 2 240 + 19 300) vertės UAB „Goresta“ nekilnojamajam turtui, t. y. 50 803,13 Eur daugiau nei bendra civiliniu ieškiniu prašoma priteisti žala ir galimai konfiskuotina turto vertė (365 940 – 315 136,87). Tačiau iš paminėtų UAB „Goresta“ pateiktų turto vertinimo ataskaitų matyti ir tai, kad visiems žemės sklypams yra registruota sutartinė hipoteka, duomenų apie hipoteka užtikrintų įsipareigojimų likutį, neįvykdytos prievolės dydį ar kitus duomenis, leidžiančius nustatyti realią įkeisto turto vertės dalį, tenkančią hipotekos kreditoriaus reikalavimams tenkinti, byloje nėra. Todėl nesant tokių duomenų, aukštesnysis teismas neturi galimybės objektyviai įvertinti tikrosios turto vertės, kuri liktų po hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo, ir atitinkamai spręsti, kad taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „Goresta“ turtui viršija siekiamą užtikrinti sumą. Todėl šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas akivaizdžiai neproporcinga apimtimi.

Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti ir su kaltinamojo UAB „Goresta“ gynėjo skundo argumentais, kad pažeidžiant proporcingumo principą yra daroma žala tiek pačiai įmonei „Goresta“, tiek kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nors UAB „Goresta“ gynėjo pateikti duomenys leidžia spręsti, kad taikomos procesinės prievartos priemonės sukelia neigiamų suvaržymų UAB „Goresta“ komercinei veiklai, apsunkina jos santykius su kreditoriumi UAB „C.“ bei daro netiesioginę įtaką laiduotojų KAL1, U. L. ir jos vadovaujamos MB (duomenys neskelbtini) veiklai, tačiau šios aplinkybės pačios savaime nepaneigia laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo baudžiamojoje byloje. Kaip jau aptarta pirmiau, byloje nėra duomenų, jog apriboto turto vertė būtų akivaizdžiai neproporcinga siekiamiems procesiniams tikslams ar pareikštų reikalavimų apimčiai, todėl skundo argumentas dėl taikomų priemonių neproporcingumo ir nedalyvaujančių byloje asmenų teisių pažeidimo atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, pažymėtina ir tai, kad iš gynėjo pateiktų turto vertinimo ataskaitų matyti, jog ant dalies žemės sklypų, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra pastatyti daugiabučiai namai ir dalis butų nuosavybės teise taip pat priklauso UAB „Goresta“. Šiam turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas nėra taikomas. Todėl siekdama sumažinti galimus neigiamus taikomos procesinės prievartos priemonės padarinius, UAB „Goresta“ turi teisę kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu leisti sudaryti konkrečių objektų pardavimo sandorius, už kuriuos gautos lėšos galėtų būti laikinai apribotos, siekiant užtikrinti civilinio ieškinį bei galimą turto konfiskavimą.

Taigi, priešingai nei teigiama skunde, nagrinėjamu atveju egzistuoja aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos. Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „Goresta“ nekilnojamąjį turtą, proporcingumo principas nėra pažeistas, todėl šios procesinės prievartos priemonės taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas (BPK 151 straipsnio 1, 7 dalys).

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad šioje nutartyje nevertinama ir nepasisakoma dėl skundo dalies, susijusios su kito kaltinamojo KAL1 turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo proporcingumu, kadangi juridinio asmens gynėjas, prašydamas pakeisti skundžiamos nutarties dalį dėl KAL1 taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo masto, viršija savo atstovavimo ribas. Pagal byloje pateiktą advokato V. Adomaičio 2026 m. gegužės 15 d. advokato orderį jis pagal susitarimą Kauno apygardos teisme gina kaltinamojo UAB „Goresta“, o ne jos akcininko ir vadovo KAL1 interesus (t. 5, b. l. 69), atitinkamai, pastarąjį byloje gina advokatas Haroldas Juška (t. 5, b. l. 70). Kadangi UAB „Goresta“ ir KAL1 yra atskiri, savarankiški nagrinėjamos baudžiamosios bylos proceso dalyviai, todėl ir skundus bei prašymus dėl KAL1 turtui taikomų apribojimų gali teikti tik pats fizinis asmuo arba jo gynėjas.

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo UAB „Goresta“ gynėjo skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „Goresta“ gynėjo advokato Vido Adomaičio skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis