- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-25
- Bylos Nr.
- 2S-337-585/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. P. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties, kuria ieškovo A. P. ieškinys laikytas nepaduotu ir jam grąžintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę sodininkų bendriją „Aronija“ nugriauti bendrame sodininkų bendrijos griovyje savavališkai pastatytą betoninę sienutę ir pagilinti pralaidą iki projektinio gylio, kad ieškovo sodo sklype ir rūsyje nekiltų vanduo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi konstatavo, jog ieškinys neatitinka proceso įstatymo nustatytų reikalavimų, ir nustatė ieškovui septynių dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, jog pagal pareikštą reikalavimą nėra aišku, kokiame griovyje pastatytą betoninę sienutę prašoma nugriauti, koks yra projektinis gylis, iki kurio turėtų būti pagilinta pralaida. Todėl, pasak teismo, priėmus ieškovui pagal jo pareikštą reikalavimą palankų sprendimą ir atsakovei gera valia nevykdant tokio sprendimo, būtų apsunkintas priverstinis sprendimo vykdymas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas turi aiškiai išskirti žemės sklypo dalį (ją individualizuodamas, nurodydamas jos koordinates, pažymėjimą plane), kurioje yra ieškovo nurodomas griovys ir pastatyta betoninė sienutė, be to, nurodyti projektinį gylį, iki kurio turi būti pagilinta prielaida, bei pateikti įrodymus, kuriuose būtų nustatytas aptariamas gylis, tai yra projektą.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo nustatytu terminu pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Ieškovo manymu, kilę neaiškumai turėtų būti sprendžiami ne pasitelkus trūkumų šalinimo institutą, o teismo posėdyje, iškvietus šalis ir jas išklausius. Ieškovo vertinimu, ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai yra absoliučiai neaiškus reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, kas suponuoja negalimumą pradėti teismo procesą. Pasak ieškovo, jo pateikti procesiniai dokumentai leidžia pakankamai tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi pripažino, jog ieškovas nepašalino visų ieškinio trūkumų, užfiksuotų teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartyje, ir dar kartą nustatė ieškovui septynių dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškinio dalyko nesuformulavimas bylos iškėlimo stadijoje yra esminis ieškinio trūkumas. Todėl ieškovas negali pasirinkti, kokiame etape jis šalins trūkumus, susijusius su ieškinio dalyku. Teismas papildomai pažymėjo, jog įrodymų pridėjimas ir jų įvardijimas neatleidžia ieškovo nuo pareigos ieškinyje aiškiai ir nuosekliai nurodyti faktines aplinkybes, susijusias su ieškinio dalyku. Įrodymai skirti pagrįsti reikalavimą, o ne pakeisti ieškinio elementus – dalyką ir pagrindą.
Šalies argumentai
Ieškovas dar kartą teismo nustatytu terminu pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi konstatavo, jog ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.
Ieškovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovo vertinimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir perteklinė, nes patikslintas ieškinys yra su neesminiais trūkumais, kurie gali būti ištaisyti parengiamajame teismo posėdyje. Pasak ieškovo, pirmosios instancijos teismas formaliai taikė trūkumų šalinimo institutą ir, atsisakydamas priimti ieškinį dėl jo neesminių trūkumų, apribojo ieškovo teisę į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Apeliantas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę nugriauti bendrame sodininkų bendrijos griovyje savavališkai pastatytą betoninę sienutę ir pagilinti pralaidą iki projektinio gylio. Pirmosios instancijos teismas, apeliantui nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, tai yra nesukonkretinus reiškiamo materialinio subjektinio reikalavimo, laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį apeliantui. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, teigdamas, jog jo reikalavimo netikslumai gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje.
Proceso įstatymo keliami reikalavimai tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką nėra savitiksliai procesiniai reikalavimai. Šie du (pagrindiniai) ieškinio elementai identifikuoja ieškinį, apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, be to, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus. Kita vertus, kaip yra nustatyta ir pačiame proceso įstatyme (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 4 dalis) bei pripažįstama kasacinio teismo jurisprudencijoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010), tam tikri ieškinio, įskaitant jo pagrindą ir / ar dalyką, netikslumai, kurie patys savaime neeliminuoja galimybės pradėti teisminį procesą, neturėtų tapti kliūtimi priimti reiškiamą ieškinį ir pradėti civilinę bylą. Svarbu, kad, pirma, būtų galima suprasti, kokių materialinių teisinių pasekmių yra siekiama reiškiamu, nors ir ne visai aiškiu / konkrečiu, ieškiniu, ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiama tokių pasekmių kilimo būtinybė. Kitaip tariant, turi būti aiškūs ieškinio dalykas ir jo faktinis pagrindas, kurie, kaip jau buvo nurodyta, apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Antra, vėlesnis (turint omenyje pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje) ieškinio netikslumų pašalinimas iš esmės ieškinio nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena priešingai ginčo šaliai, kuri parengiamojoje bylos proceso stadijoje gali būti įpareigota atsiliepti į nors ir ne visai tiksliai apibrėžtą, bet pakankamai identifikuojamą ieškinį.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apelianto reiškiamas materialinis subjektinis reikalavimas nėra tiek aiškus ir konkretus, kiek jis tokiu turėtų būti idealiuoju atveju. Pagal tokį reikalavimą, koks jis yra suformuluotas, iš ieškinio teksto nėra galimybės tiksliai apibrėžti apelianto nurodomo griovio ir kartu prašomos nugriauti sienutės buvimo vietos. Be to, nėra aišku, koks yra apelianto nurodomas projektinis gylis, iki kurio jis prašo pagilinti pralaidą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galima identifikuoti, kokia yra apelianto reiškiamo materialinio reikalavimo esmė, tai yra kokių materialinių teisinių padarinių jis siekia reiškiamu ieškiniu, ir kartu kokiu būdu jis prašo apginti jo galimai pažeistą teisę, kurios turinį jis atskleidė, formuluodamas ieškinio faktinį pagrindą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui vėlesnėje proceso stadijoje, tai yra pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, pašalinus pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio netikslumus, tarp jų – ir ieškinio dalyko netikslumus, iš esmės neturėtų kisti bylos nagrinėjimo teisme ribos. Be to, vėlesnis ieškinio netikslumų šalinimas neturėtų būti staigmena kitai bylos pusei, nes, kaip galima preliminariai spręsti pagal apelianto pateiktus įrodymus, jis ne vieną kartą reiškiamo materialinio reikalavimo klausimu kreipėsi į sodininkų bendrijos pirmininką, dėl griovio ir prašomos nugriauti sienelės buvo atliekami tyrimai, kuriuose dalyvavo suinteresuoti asmenys. Vadinasi, atsakovui yra arba turi būti žinomas ieškinio dalyko ir jo faktinio pagrindo turinys.
Be to, ieškovo reikalavimą pagrindžia jo pridėtas sklypo planas, kuriame yra nurodoma griovio ir sienelės padėtys, jų išmatavimai. Tokie su ieškiniu pateikti duomenys negali būti vertinami kitaip, kaip ieškovo pateikiami įrodymai, kuriais jis grindžia savo reikalavimą. Ar tokie įrodymai yra pakankami ieškinio reikalavimui pagrįsti, teismas privalo įvertinti ir nustatyti ištyręs pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto ieškinį ir kartu pradėti bylos procesą. Pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje. Pažymėtina, kad teismas neprivalo skirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, kai yra CPK 228str.1d. numatytos sąlygos, todėl turi galimybę skirti parengiamąjį posėdį. Parengiamajame posėdyje teismas atlieka veiksmus, numatytus CPK 230str.1d., taigi, esant būtinumui, išaiškina įrodinėjimo pareiga, taip pat turi teisę imtis veiksmų, nurodytų CPK 179str.1d. Kai šalis net ir po tokių teismo veiksmų per teismo nustatytą terminą nepateikia įrodymų, teismas bylą išnagrinėja iš esmės pagal pateiktus įrodymus ir toks įrodymų nepateikimas bendru atveju negali būti vertinama kaip kliūtis teismui išnagrinėti bylą ir įvykdyti teisingumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą nutartį ir perduoda apelianto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį ir perduoti A. P. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.