Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2022 m. liepos 13 d., apie 17.51 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – mopedą „Sonik“, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas mažiausiai 2,06 promilių neblaivumas.

A. V., apklaustas įtariamuoju, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad mopedas „Sonik“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Mopedą nusipirko maždaug prieš trejus metus, turi pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau mopedo neįregistravo nustatyta tvarka. Teisės vairuoti kelių transporto priemones neturi, šios teisės nėra įgijęs, tačiau pirkdamas mopedą, ketino važinėtis tik kaimo keliukais ir tikslo dalyvauti viešajame eisme neturėjo. 2022 m. liepos 13 d., apie 17 val., išgėrė du litrus, 6 procentų stiprumo, alaus. Paskui mopedu išvažiavo į draugui priklausančią sodybą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kurią prižiūri, nupjauti žolę. Važiavo pieva, į kelią nevažiavo, nes per pievą važiuojant yra trumpesnis kelias. Važiuodamas, pamatė keliu važiuojantį policijos tarnybinį automobilį su skiriamaisiais ženklais, tačiau, nepastebėjo, kad jį stabdytų, ar duotų kokį ženklą sustoti. Nežino, ar pareigūnai jam važiavo iš paskos, nes aplinkos nestebėjo. Tik jam įvažiavus į draugo sodybos kiemą ir einant pasiimti žolei pjauti trimerį, kieme pasirodė policijos pareigūnai, kurie jo paklausė, kas vairavo mopedą. Iš pradžių jis labai pasimetė, nes buvo vartojęs alkoholį, išsigando, nežinojo ką pasakyti, buvo susijaudinęs, tačiau pareigūnams prisipažino, kad tai jis vairavo, prisipažino, kad yra išgėręs, nurodė visas įvykio aplinkybes. Nuoširdžiai dėl to gailisi, jaučia didžiulę gėdą tiek prieš save, tiek prieš savo šeimą (b. l. 38-41).

Motyvuojamoji dalis

A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta šiais byloje surinktais įrodymais:

Liudytoja K. V. parodė, kad A. V. yra jos tėvas. Su tėvu sutaria labai gerai, jų tarpusavio santykiai yra labai artimi ir glaudūs. Tėvas alkoholiu nepiktnaudžiauja, neturi priklausomybės svaigiesiems gėrimams. Išgeria, kai yra proga ar švenčių metu. Apie tai, kad tėvas, būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį mopedą, sužinojo iš jo paties. Minėjo, jog važiavo į netoliese esančią draugo sodybą nupjauti žolę. Tikėjosi, jog niekam dėl to nesukels neigiamų pasekmių, kadangi važiavo ne keliu, bet pieva. Tėvas labai gailisi dėl savo poelgio (b. l. 62-65).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių apskrities VPK) Telšių rajono policijos komisariato (toliau – Telšių rajono PK) vyriausiojo patrulio Eimanto Alčausko tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2022 m. liepos 13 d., jam dirbant kartu su Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK tyrėju Mantu Bereniu, važiuojant tarnybiniu automobiliu, kelyje (duomenys neskelbtini), pastebėjo pievoje motorinę transporto priemonę – mopedą, kurios vairuotojas įtartinai manevravo. Įtarus, kad vairuotojas gali būti neblaivus, buvo nuspręsta patikrinti šio blaivumą. Apsisukus ir važiuojant link mopedo, vairuotojas staigiai įvažiavo į (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo kiemą. Įvažiavus į namo kiemą, pamatė prie namo pastatytą motociklą „Sonik“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei link krūmų nubėgantį asmenį, kaip vėliau nustatyta, A. V.. Bendraujant su vairuotoju, nuo šio sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Aiškinantis įvykio aplinkybes, asmuo nurodė, kad vairavo šią transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, bei nurodė, kad prieš vieną valandą vartojo alkoholinius gėrimus. Vairuotojui buvo pasiūlyta neblaivumą pasitikrinti alkotesteriu. Šiam sutikus, alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0102, patikros Nr. 1680446, 17.51 val. nustatytas 2,19 promilių girtumas, 18.10 val. nustatytas 2,06 promilių girtumas. Vairuotojas paaiškino, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) ir čia ketino pjauti žolę. Pripažino, kad transporto priemonę vairavo neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti. Motoroleris „Sonik“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 1-5).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0102 A. V. 2022 m. liepos 13 d., 17.51 val. nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, 2022 m. liepos 13 d., 18.10 val. nustatytas 2,06 promilių girtumas (b. l. 6).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių bei priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad 2022 m. liepos 13 d. 18.10 val. – 2022 m. liepos 15 d. 00.14 val. buvo atlikta mopedo „Sonik“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio kieme adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Mopedas su mopedo rakteliais priverstinai nugabentas į uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Telšiuose, Šiaurinės g. 6B (elektroninės b. l. 11, 48-50, 51-55).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad mopedas „Sonik“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas V. S. vardu (b. l. 46).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčių nustatyta, kad A. V. savanoriškai pateikė mopedo „Sonik“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 9 d. ir 2019 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurių matyti, kad 2018 m. lapkričio 9 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mopedą „Sonik“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė A. Ž., o 2019 m. balandžio 19 d. A. Ž. minėtą transporto priemonę pardavė A. V. (b. l. 56-59, 60-61).

Iš asmens duomenų matyti, kad kaltinamajam A. V. nebuvo išduotas dokumentas, patvirtinantis teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 27).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamojo A. V. padaryta nusikalstama veika visiškai įrodyta. Jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

BK 41 straipsnyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamasis A. V. anksčiau neteistas (b. l. 17-18), padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina su areštu ar laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 55 straipsnis). Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis), dirba (b. l. 23-26), administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 19-22), nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, tai, kad nusikaltimu žala nepadaryta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Baudžiamoji byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad A. V. vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti, neblaivus, tačiau vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus (BK 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalies nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje nustatyta, kad mopedas „Sonik“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kaltinamasis A. V. vairavo būdamas neblaivus, priklauso kaltinamajam A. V., todėl yra sąlygos taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti šį mopedą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 MGL dydžio (2550 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 34 MGL dydžio (1700 Eur) baudą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnį, A. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnį, A. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – mopedo „Sonik“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas A. V. palikti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuteistajam A. V. išaiškinti, kad jis privalo sumokėti baudą į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuteistasis A. V., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Nuteistajam A. V. išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.