Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-19 · Administracinė byla Nr. I-6179-821/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-19
Bylos Nr.
I-6179-821/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00811-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
R. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 1.15pavadinimo nepavyko patikrinti
vatumAdministracinė byla Nr. I-6179-821/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00811-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.; 3.21; (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-3) nurodo, kad nuo 2014-03-15 iki 2014-11-15 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 115, 119, 400. Šiose kamerose buvo laikoma 6-8 asmenų. Tokios kalinimo sąlygos prilygo kankinimui, pažeidė jo teisę į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, pažemino garbę ir orumą. Kamerose ne tik trūko vietos, bet ir buvo šalta, drėgna, trūko oro, tamsu. Dėl vietos trūkumo visą laiką buvo privestas gulėti, tarp nuteistųjų dažnai kildavo konfliktinės situacijos. Jam taip pat nebuvo užtikrintas švarus ir tinkamai įrengtas tualetas, gyvenamosios patalpos dėl pelėsio ir buitinių parazitų. Netinkamas apšvietimas pakenkė regėjimui. Rūkantys asmenys laikomi kartu su nerūkančiais. Atvykstant ir išvykstant į/iš Lukiškių TI-K krata atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, esant žemai oro temperatūrai jis verčiamas visiškai nusirengti, daiktai dedami į nešvarias dėžes. Dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų patyrė neturtinę žalą - dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, nuolat jaučia baimę, kurią vertina 5000 EUR.

Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 14-20) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014-03-26 ir periodiškai buvo laikytas iki 2014-11-11. Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju, nurodė pareiškėjo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius.

Pažymėjo, kad reikalavimas, jog vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv.m. nustatytas 2010-05-05 Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.

Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, nes tokių kamerų įrengimo teisės aktai nenumato. Lukiškių TI-K dirbantys pareigūnai, priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Skirstant asmenis į kameras atsižvelgiama į suimtojo (nuteistojo) pageidavimą būti laikomam atskirai nuo rūkančių asmenų.

Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už tvarką kamerose atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems išduodamas reikalingas inventorius. Siekdamas palaikyti švarą Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su bendrove, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiškai niokoja ir gadina kamerose esantį turtą, todėl dažnai vėl tenka daryti pakartotinį remontą. Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į tai, kiek kamerose yra miegamųjų vietų, atitinkamai įrengiamos didesnės ar mažesnės lentynos, kad visiems užtektų vietos daiktams ir higienos priemonėms susidėti. Kamerų plotas pakankamai mažas, todėl įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų nėra galimybių.

Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Atsakovės atstovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 1,50 EUR su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 98-101). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 3, 102). Į teismo posėdį šalims neatvykus, 2016-08-10 nutartimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 103).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2014-03-15 iki 2014-11-15.

Iš atsakovės atstovės pateiktų duomenų (b. l. 14-15, 55-64) nustatyta, kad pareiškėjas R. R. į Lukiškių TI-K atvyko 2014-03-26 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, kurios plotas - 7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-03-27 perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas - 40,40 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas buvo iki 2014-03-31, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 4 iki 7. 2014-04-01 pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus.

2014-04-15 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas - 7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-04-16 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

2014-04-25 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-04-26 perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas - 40,40 kv. m. (3 asmenys kameroje). Laikotarpiu nuo 2014-04-27 iki 2014-04-28 laikytas toje pačioje kameroje (7 asmenys kameroje). 2014-04-29 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2014-05-06 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, jos plotas - 7,45 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-05-07 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

2014-05-13 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, plotas -7,45 kv. m. (1 asmuo kameroje). Tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas - 40,40 kv. m. (2 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 400 pareiškėjas laikytas iki 2014-05-19, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 10. 2014-05-20 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2014-06-23 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, plotas - 7,45 kv. m. (1asmuo kameroje). 2014-06-23 perkeltas į 40,40 kv. m. ploto kamerą Nr. 400, (5 asmenys kameroje). 2014-06-25 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

2014-07-01 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 125, jos plotas - 6,48 kv. m. (1 asmuo kameroje). Tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas - 40,40 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 400 pareiškėjas laikytas iki 2014-07-08, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 7. 2014-07-09 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

2014-09-11 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, jos plotas 7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-09-12 perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas - 40,40 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-09-13 – 2014-09-15 pareiškėjas laikytas toje pačioje kameroje, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 5 iki 7. 2014-09-16 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2014-11-04 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, jos plotas-7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-11-05 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

2014-11-07 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, plotas -7,31 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2014-11-08 perkeltas į kamerą Nr. 400, plotas - 40,40 kv. m. (7 asmenys kameroje). 2014-11-09 – 2014-11-10 buvo laikytas toje pačioje kameroje, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 8 iki 9. 2014-11-11 išvyko į Alytaus pataisos namus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikytas laikotarpiu nuo 2014-03-15 iki 2014-11-15, tačiau iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Lukiškių TI-K pirmą kartą atvyko 2014-03-26 (b. l. 55) ir periodiškai buvo laikytas iki 2014-11-11 (b. l. 64). Gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą pareiškėjas prieštaravimų dėl jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpio nereiškė, todėl teismas vadovaujasi bylos medžiagoje atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pagal kuriuos ginčo laikotarpis šioje byloje yra nuo 2014-03-26 iki 2014-11-11 (pirma pareiškėjo atvykimo ir paskutinė išvykimo data).

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).

Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (beveik aštuonis mėnesius) Lukiškių TI-K praleido 39 dienas. Didžiąją laiko dalį buvo laikytas 40,40 kv. m. ploto kameroje Nr. 400, kurioje pagal Įsakymu nustatytą vienam asmeniui tekančią minimalaus ploto normą galėtų būti laikoma iki 11 asmenų (11 x 3,6 kv. m.). Ginčui aktualiu laikotarpiu minėtoje kameroje nebuvo laikoma daugiau nei 10 asmenų, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros ploto norma nepažeista. Laikino laikymo kamerų Nr. 117, 119, 108, 111, 115, 125, 114 plotas yra 7,31 -7,45 kv. m., jose pareiškėjas buvo laikytas vienas jo atvykimo į Lukiškių TI-K dienomis, todėl minimalaus ploto norma tenkanti vienam asmeniui taip pat nebuvo pažeista.

Pareiškėjo teigimu, jo laikymo Lukiškių TI-K metu gyvenimo sąlygos neatitiko higienos reikalavimų, buvo šalta, drėgna, tamsu, trūko oro. Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt. Daugelį šių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010).

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Kamerose turi būti įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato Higienos normos HN 76:2010 26 punktas. Pagal šio punkto nuostatas, santykinė oro drėgmė šiltuoju metu laiku turėtų būti 35-65 proc., oro judėjimo greitis 0,15-0,25 proc., šaltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė neturi viršyti – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05 -0,15 proc. Kameros temperatūra šiltuoju metų laiku turėtų būti 18-28 ?C, šaltuoju metų periodu - 18-22 ?C. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta - 200 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Higienos normos HN 76:2010 56, 60 punktai įpareigoja, laisvės atėmimo įstaigas užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir kitų buitinių parazitų, ant kamerų sienų ir lubų nebūtų pelėsio. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (HN 76:2010 28, 54 punktai).

Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais) matyti, kad Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikytas pareiškėjas, langai pritaikyti natūraliam vėdinimui (b. l. 30-31, 42-43, 46-47). Apšvietimo, drėgmės, oro judėjimo greičio rodiklių pažeidimų ir pelėsių požymių kamerose nenustatyta (b. l. 23-24, 28-30, 32, 38, 42-43). Patikrinimų metu taip pat nenustatyta, kad kamerose, kuriose buvo laikytas pareiškėjas būtų graužikų ar kitų buitinių parazitų (b. l. 35-35, 42). Tačiau patikrinimų metu buvo užfiksuotas temperatūros rodiklių pažeidimas (b. l. 35 -36), keliose kamerose buvo nešvarios grindys ir unitazai (b. l. 28-29, 35-36). Grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, jog Lukiškių TI-K nustatytus pažeidimus šalina (b. l. 33-34). Duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytus aplinkybes dėl netinkamo apšvietimo, drėgmės, vėdinimo, oro judėjimo greičio, byloje nėra. Pareiškėjas dėl galimai jam nepriimtų laikymo sąlygų į Lukiškių TI-K nesikreipė. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos ne visada atitiko Higienos normos HN 76:2010 26 ir 54 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo užtikrinta teisė naudotis tinkamai įrengtu tualetu. Kamerų įrengimą reglamentuojančių Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės),16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 -metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsakovės atstovo teigimu (b. l. 15), tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Tačiau dalinis tualeto atskyrimas, kai pareiškėjas toje pačioje kameroje buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, teismo vertinimu, pažeidė jo teisę į privatumą. Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) prakitiką, nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktai, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13). Pareiškėjas daugiau nei pusę ginčo laikotarpio (28 dienas iš 39 dienų) buvo laikomas kartu su kitais suimtaisiais (nuteistaisiais), todėl konstatuotina, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus privatumas naudojantis tualetu. Naudojimasis tualetu kitų nuteistųjų (suimtųjų) neabejotinai pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą, žemino orumą, kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad asmens apžiūros (kratos) daromos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir pan.), kratos metu buvo verčiamas visiškai nusirengti. Kartos atlikimo tvarką iki 2014-09-13 reglamentavo Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija), patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130. 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta nauja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Nauja Instrukcija), galiojanti nuo 2014-09-13. Ginčui aktualios tiek Instrukcijos, galiojusios iki 2014-09-13, tiek Nauja instrukcijos nuostatos.

Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama (Instrukcijos 143 punktas, Naujos instrukcijos 151 punktas). Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo (Instrukcijos 144 punktas, Naujos Instrukcijos 152 punktas). Suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos (Instrukcijos 145.1 punktas, Naujos instrukcijos 153.1 punktas). Visa asmens krata atliekama specialioje patalpoje. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjui atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K pareigūnai privalėjo atlikti visą (išrengiant) kratą. Asmens ir daiktų patikrinimo metu pareiškėjas R. R. jokių pretenzijų nereiškė. Šią aplinkybę patvirtina Lukiškių TI-K kaltinamojo (nuteistojo) kratų, atliktų pareiškėjui ginčo laikotarpiu, protokolai (b. l. 72, 72-80, 82, 84-88, 90, 92-93). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad krata buvo atliekama pažeidžiant Instrukcijoje nustatytą tvarką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus pareiškėjo argumentai dėl netinkamo kartų atlikimo atmestini kaip nepagrįsti.

Neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus pareiškėjas sieja ir su tuo, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Ginčo metu galiojusi Higienos normos HN:76:2010 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas pageidavo būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis (b. l. 71, 83, 89, 91). Esant tokiam pareiškėjo pasirinkimui nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamo apšvietimo Lukiškių TI-K pablogėjo regėjimas, tačiau tokių duomenų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra (b. l. 9-12).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais buvo nustatyti HN 76:2010 26 ir 54 punktų pažeidimai, neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas būdamas kameroje su kitais asmenimis turėjo naudotis iš dalies atskirtu tualetu, yra pakankama, jog sukeltų diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad priimtinų sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Atsižvelgiant į visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, įvertinus pažeidimo trukmę, nustatytų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus, atsižvelgus į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-575-1046/2014), Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 5000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatytų pažeidimų atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į laikymą nepriimtinomis sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 100 EUR.

Atsakovės atstovas prašo priteisti iš pareiškėjo 1,50 EUR dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Prašymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurią sudaro 24 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, už vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimą nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt). Lukiškių TI-K realiai patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 1,50 EUR (24 x 0,06).

Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši Tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2016-03-05 nutartį (b. l. 5), kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje (redakcija iki 2016-07-01).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovės atstovo prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo R. R. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 100 EUR (šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Iveta Pelienė