- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-121-255/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13851-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Regina Bertašienė, Kristina Kakurinė
- Nuteistasis
- G. B.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį jam paskiriant bausmę – terminuotą laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatlikta bausmė pagal 2018-03-20 Plungės apylinkės teismo nuosprendį – 1 435,52 Eur bauda ir galutinė subendrinta bausmė G. B. paskirta terminuotas laisvės atėmimas dvejiems metams ir 1 435,52 Eur bauda.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo G. B. sulaikymo dienos.
Nuosprendyje nurodyta bausmės – baudos išieškojimo – vykdymą tęsti pagal 2018-03-20 Plungės apylinkės teismo nuosprendį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytos 2 dienos jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. balandžio 9 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, uždrausta G. B. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus. Uždraudimo naudotis specialia teise terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys tenkintas ir iš G. B. priteista 1 985,71 Eur (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (lėšų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) išmokėtų ligos išmokų dėl J. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. E., gim. (duomenys neskelbtini), nedarbingumo.
Nuosprendžiu nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, automobilį „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) saugomą pas nuteistąjį G. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.
Byloje saugomus du kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. B. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tai yra 2020-04-08, apie 22 val. 40 min., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,25 prom. neblaivumas), vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, važiuodamas šalutiniu keliu – (duomenys neskelbtini) gatve, įvažiuodamas į sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, nedavė kelio pagrindiniu keliu – (duomenys neskelbtini) gatve (kelias (duomenys neskelbtini) 32 km 100 m) – važiavusiam motociklui „Suzuki (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. E., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalotas motociklo „Suzuki (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. E., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais G. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 14 p. (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <…>), 154 p. (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu), reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir taikant BK 75 straipsnio nuostatas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą; nenustačius pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, sumažinti paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės terminą.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis šiuo apeliaciniu skundu nekelia kaltės klausimo ir nekvestionuoja atsakomybės, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu ir mano, kad paskirtą laisvės atėmimo bausmę teismas turėjo pagrindo atidėti pagal BK 75 straipsnio nuostatas. Neatidėdamas bausmės vykdymo teismas netinkamai pritaikė BK 41 straipsnį, BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis. Apelianto manymu, teismas baudžiamajame procese, nagrinėdamas bylą, turi būti aktyvus tiek, kad būtų pasiektos prielaidos tinkamam kaltinamajam skirtinos bausmės individualizavimui.
2.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis nusikaltimą padarė dėl neatsargumo. Nuo pat proceso pradžios G. B. kaltu prisipažino ir gailėjosi, tai buvo teismo pripažinta jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Atsakomybę sukinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Tokios pat pozicijos laikėsi ir teisiamojo posėdžio metu. Taip pat nuteistasis pripažino ir civilinį ieškinį. Teismas be pagrindo nesigilino į teisiamojo asmenybę, tai sutrukdė tinkamai individualizuoti bausmę ir, be kita ko, neįvertino toliau nurodomų aplinkybių. G. B., nors praeityje ir buvo padaręs nusikaltimą bei teisės pažeidimų, tačiau yra jauno amžiaus, turėjęs sunkią vaikystę ir vystymosi sąlygas. Būdamas mažametis, 11 metų amžiaus, neteko motinos. Jis augo be motinos meilės ir rūpesčio. Jo tėvas mirė šio baudžiamojo proceso metu prieš mėnesį iki nuosprendžio priėmimo. Su juo liko gyventi broliai E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris yra nepilnametis ir neįgalus, bei brolis E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris nors ir pilnametis, tačiau taip pat yra neįgalus. Nuteistasis rūpinosi ir dabar rūpinasi jų gyvenimo sąlygomis. Broliai yra neįgalūs, jie yra priklausomi nuo nuteistojo. Nors nuteistasis oficialiai nedirba, tačiau pragyvendavo dirbdamas atsitiktinius darbus. Šiuo metu siekia oficialiai įsidarbinti. Jau turi susiradęs darbo vietą. Beliko tik įdarbinimo formalumai. Realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas ir nuteistojo izoliavimas ilgam laikui neigiamai atsilieps nepilnamečių nuteistojo brolių gyvenimo sąlygoms ir nepadės greitesniam žalos atlyginimui. Nuteistasis, atlikdamas ilgą laisvės atėmimo bausmę, neturės galimybės užsidirbti ir mokėti priteistas sumas.
2.3. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad įvertinus išdėstytas aplinkybes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam G. B. gali būti pasiekti ne izoliavus jį, o atidedant bausmės vykdymą. Nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą. Nors jis pasielgė neatsakingai, tačiau jis gali taisytis laisvėje, prižiūrimas probacijos įstaigos, paskiriant jam įpareigojamus, įsidarbinti, padėti kartu gyvenantiems pagalbos reikalingiems broliams. Iš nuteistojo elgesio akivaizdu, kad jis yra žemesnio intelekto ir socialinės brandos asmuo, neišugdytas jo gyvenimiškas suvokimas. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis smerkiamas neva nebendravęs su nukentėjusiuoju po įvykio, tačiau jam nebuvo prieinamas jo kontaktas, tokio bendravimo niekas jam nesuorganizavo ir atsiprašyti neturėjo progos. Nuteistasis suprato, kad nukentėjusysis nenorėjo jo matyti. Nuteistasis supranta, kad nėra mielas nukentėjusiajam, tačiau nori ištransliuoti per apeliacinės instancijos teismą, kad iš tiesų nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiojo ir save be galo smerkia, yra sudepresavęs ir be galo susikrimtęs.
2.4. Apelianto įsitikinimu, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą dėl bausmės atidėjimo galimybės, į nurodomas aplinkybes, į nuteistojo asmenybę, jo gyvenimo sąlygas, pasiuntimas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės neatitiktų proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, tai būtų neproporcingas prievartos priemonių taikymas demokratinėje visuomenėje. Tuo tarpu probuojant nuteistąjį, jį auklėjant, šviečiant, įgyvendinant su juo auklėjamojo ir šviečiamojo pobūdžio programas, galima pasiekti didesnių rezultatų, skatinančių nenusikalsti. Jo pasiuntimas į pataisos namus gali jį nuvesti degradacijos keliu. Tai niekaip nepasitarnautų nuteistojo G. B. integracijai į visuomenę, jo resocializacijai ir neatitiktų Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.
2.5. G. B. skunde prašo suteikti jam galimybę taisytis neizoliuotam, tačiau probuojamam. Neradus pagrindo bausmės atidėti, apeliacinės instancijos teismo prašoma sumažinti paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės terminą, kadangi nepagrįstai paskirtas vidurkį atitinkantis laisvės atėmimo terminas, nors byloje nustatyta atsakomybę švelninanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o be to, pateikus reikšmingas nuteistojo asmenybės ir gyvenimo aplinkybes, egzistuoja pagrindas sutrumpinti bausmės terminą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Darius Alekna prašo nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. vasario 23 d. nuosprendį.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo J. E. atstovas advokato padėjėjas V. M. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija savo kaltės ar nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme, mano, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
7. BK 281 straipsnio 3 dalis numato, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas G. B. paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, pritaikė BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir šią bausmę sumažino 1/3, paskiriant terminuotą laisvės atėmimą dvejiems metams. Taip pat vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės teismas pridėjo neatliktą bausmę pagal 2018-03-20 Plungės apylinkės teismo nuosprendį – 1 435,52 Eur baudą – ir G. B. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą dvejiems metams ir 1 435,52 Eur baudą.
8. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad neatidėdamas bausmės vykdymo teismas netinkamai pritaikė BK 41 straipsnį, BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis. Sutikti su tokia apelianto pozicija skundą nagrinėjanti kolegija neturi jokio pagrindo.
9. Įstatymas numato, kad teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus (bausmės skyrimas) reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nagrinėjamoje byloje laikėsi tinkamai.
10. Kaip jau minėta, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, įstatymas numato tik laisvės atėmimo iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinamasis padarė nors ir neatsargų nusikaltimą, tačiau vieną iš pavojingiausių nusikaltimų visuomenės atžvilgiu, sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui su sunkiomis pasekmėmis. Taip pat teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir vertino kaltinamojo asmenybę. Nuosprendyje teismas nurodė, kad G. B. nusikalto ne pirmą kartą, neatlikęs bausmės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, ne kartą yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės ir alkoholio vartojimą viešoje vietoje, tai rodo, kad išvadų iš savo netinkamo elgesio nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.
11. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaltininko asmenybė – viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. B. 2018-04-10 teismo nuosprendžiu buvo nuteistas 40 MGL bauda už veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams. Priimtas nuosprendis G. B. jokio poveikio nepadarė: neatlikęs jam paskirtos bausmės, nesumokėjęs nė dalies baudos, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, 2020-04-08, apie 22.40 val., jis vėl vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,25 prom. neblaivumo), elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir pareigos nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam motociklui ir su juo susidūrė. Eismo įvykis sukėlė sunkias pasekmes – motociklo vairuotojui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
12. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad bausmės tikslai nuteistajam G. B. gali būti pasiekti ne izoliavus jį, o atidedant bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Šiuo atveju teismas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti paskirti atidėjus bausmės vykdymą kaltinamajam. Tokį manymą sąlygoja ne tik ankstesnis teistumas ir analogiška nusikalstama veika, neišnykus teistumui, bet ir kiti byloje esantys duomenys. 2019-10-26 G. B. baustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje. 2018-01-16 baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 d., 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti, neapdraustą civilinės atsakomybės draudimu (t. 2, b. l. 3–4). Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis piktnaudžiauja alkoholiu, visiškai ignoruoja Kelių eismo taisykles, o jo neatsakingi veiksmai kelia pavojų aplinkiniams.
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis siekia įsidarbinti, nori atlyginti žalą. Tokius pažadus teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus. Iš SODROS duomenų matyti, kad jaunas, sveikas ir darbingas G. B. realiai yra dirbęs apie du mėnesius (t. 2, b. l. 8). Eismo įvykis įvyko daugiau kaip prieš metus laiko, tačiau kaltinamasis neįsidarbino, neatlygino nė dalies padarytos žalos, nesumokėjo nė dalies ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos. Toks jo elgesys rodo, kad jo tikrasis siekis yra ne atlyginti padarytą žalą, o išvengti paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
14. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į nuteistojo šeimos padėtį, nurodoma, kad G. B. rūpinasi nepilnamečiu broliu, likusiu be tėvo globos, ir neįgaliu broliu, tačiau jokių duomenų apie tai, kad jis būtų paskirtas brolių globėju ar rūpintoju, ar duomenų, kad broliams yra reikalinga jo pagalba, ar tokią pagalbą nuteistasis teikia, į bylą nepateikta. Net ir tokiu atveju, jei šeimai yra reikalinga G. B. pagalba ar parama, tik nuteistojo ar jo šeimos poreikius tenkinanti bausmė prarastų savo esmines nubaudimo ir prevencines paskirtis.
15. G. B. padaryta nusikalstama veika – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ir eismo įvykio sukėlimas – kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę, kurią tinkamai pritaikė baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo G. B. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 23 d. nuosprendį, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.