Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

gynėjams advokatams Ričardui Girdziušui, Linui Stanislovui Bagdonui, Evaldui Liutkevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės, nuteistojo G. M. ir nuteistosios I. N. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

I. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-03-20) laisvės atėmimu trejiems metams aštuoniems mėnesiams, BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-03-21) laisvės atėmimu trejiems metams dešimt mėnesių, BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-03-27) laisvės atėmimu ketveriems metams, BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-04-07) laisvės atėmimu ketveriems metams, BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-04-09) laisvės atėmimu ketveriems metams dviem mėnesiams, BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta bendrai su G. M. 2008-04-15) laisvės atėmimu ketveriems metams penkiems mėnesiams, BK 260 straipsnio1 dalį (veika, padaryta 2008-04-15) laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir I. N. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

G. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

T. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-03-20), BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-03-21 ), BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-03-27), BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-04-07), BK 260 straipsnio1 dalį (veika, padaryta 2008-04-09), BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-04-15), BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Iš I. N. priteista 300 Lt valstybei proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. N. nuteista už tai, kad tiksliai nenustatytu laikotarpiu iki 2008 m. kovo 20 d. iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, turėdama tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 0,147 g šviesiai rudos spalvos miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,070 g narkotinės medžiagos heroino, ją laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir po to 2008 m. kovo 20 d., apie 15.30 val., to paties namo laiptinėje šią narkotinę medžiagą neteisėtai už 50 Lt pardavė liudytojui Nr.1, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Taip pat I. N. nuteista už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, laikotarpiu iki 2008 m. kovo 21 d. iš nenustatyto asmens, turėdama tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 0,140 g šviesiai rudos spalvos miltelių savo sudėtyje turinčių 0,069 g narkotinės medžiagos heroino, ją savo automobiliu 2008 m. kovo 21 d. neteisėtai gabeno nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur apie 14.55 val. šią narkotinę medžiagą už 50 Lt pardavė tam pačiam liudytojui, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Taip pat I. N. nuteista už tai, kad laikotarpiu iki 2008 m. kovo 27 d., nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, turėdama tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 0,156 g baltos spalvos miltelių savo sudėtyje turinčios 0,068 g narkotinės medžiagos heroino, šią medžiagą neteisėtai gabeno iki namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ten 2008 m. kovo 27 d., apie 14.30 val., ją už 100 Lt pardavė tam pačiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus veikusiam liudytojui.

Taip pat I. N. nuteista už tai, kad laikotarpiu iki 2008 m. balandžio 7 d. nenustatyto aplinkybėm iš nenustatyto asmens turėdama tikslą platinti neteisėtai įgijo 0,114 g šviesiai rudos spalvos miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,046 g. narkotinės medžiagos heroino, šią medžiagą neteisėtai laikė savo bute ir 2008 m. balandžio 7 d., apie 21.45 val., savo namo laiptinėje už 50 litų pardavė tam pačiam liudytojui Nr.1.

Taip pat I. N. nuteista už tai, kad laikotarpiu iki 2008 m. balandžio 9 d. nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens turint tikslą platinti neteisėtai įgijo 0,160 g. miltelių savo sudėtyje turinčių 0,062 g narkotinės medžiagos heroino, šią medžiagą neteisėtai laikė savo bute ir 2008 m. balandžio 9 d., apie 13.10 val., už 50 litų pardavė tam pačiam asmeniui.

Taip pat I. N. nuteista už tai, kad laikotarpiu iki 2008 m. balandžio 15 d. nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo 0,066 g baltos spalvos miltelių savo sudėtyje turinčių 0,001 g narkotinės medžiagos kokaino, 0,274 g baltos spalvos miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,248 g narkotinės medžiagos metadono, šias narkotines medžiagas iki 2008 m. balandžio 15 d., 15.40 val., neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kai jos buvo surastos policijos pareigūnų.

Taip pat I. N. ir G. M. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, I. N. suorganizavus, o G. M. vykdant, 2008 m. balandžio 15 d. nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 1,915 g kietos medžiagos savo sudėtyje turinčios 0,800 g narkotinės medžiagos heroino ir 0,255 g baltos spalvos miltelių savo sudėtyje turinčių 0,001 g narkotinės medžiagos kokaino, šias narkotines medžiagas G. M. apie 14.00 – 14.15 val. neteisėtai laikė prie savęs ir gabeno automobiliu iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

T. J. buvo kaltinamas padaręs šešias nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, tai yra buvo kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą platinti, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens laikotarpiu iki 2008 m kovo 20 d., po to iki 2008 m. kovo 21 d., po to iki 2008 m. kovo 27 d., po to iki 2008 m. balandžio 7 d., po to iki 2008 m. balandžio 9 d., po to iki 2008 m. balandžio 15 d. neteisėtai įgijo atitinkamai 0,070 g narkotinės medžiagos heroino, 0,069 g narkotinės medžiagos heroino, 0,068 g narkotinės medžiagos heroino, 0,046 g narkotinės medžiagos heroino, 0,062 g narkotinės medžiagos heroino, 0,800 g narkotinės medžiagos heroino ir 0,001 g narkotinės medžiagos kokaino, kurią pirmais penkiais atvejais neteisėtai pardavė I. N., o šeštuoju atveju neteisėtai pardavė G. M.

Taip pat T. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, tai yra buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą parduoti, nenustatyto aplinkybėm iš nenustatyto asmens laikotarpiu iki 2008 m. balandžio 15 d. jis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 50,875 g narkotinės medžiagos heroino bei 88,86 g narkotinės medžiagos kanapių, kurias neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Taip pat T. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, tai yra buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu iki 2008m. kovo mėnesio nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens jis neteisėtai įgijo 7,62 mm kalibro šaunamąjį automatinį ginklą – automatą AKM Nr. 528769 ir didelį kiekį šaudmenų – 48 vienetus 7,62 mm kalibro šovinių bei 12 vienetų 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo šovinių, kuriuos neteisėtai savo automobiliu gabeno iki savo gyvenamosios vietos ir po to juos ten bute Nr.3, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė iki 2008 m. balandžio 15 d., 15.15 val.

T. J. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-03-20) laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-03-21 ) laisvės atėmimu penkeriems metams trims mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-03-27) laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-04-07) laisvės atėmimu penkeriems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio1 dalį (veika, padaryta 2008-04-09) laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-04-15) laisvės atėmimu šešeriems metams trims mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą keturiolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Nurodo, kad teismo padaryta išvada, jog neįrodyta, kad T. J. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, neatitinka bylos aplinkybių, todėl yra nepagrįsta. Įvertinus byloje surinktų ir teisme išnagrinėtų įrodymų visumą turėjo būti padaryta priešinga išvada. Todėl nuosprendžio dalis dėl T. J. išteisinimo turi būti panaikinta ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

Prokurorė laikosi pozicijos, jog teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu faktiškai (telefoninių pokalbių metu) buvo nustatytas kitas asmuo (nenustačius jo tikslios asmenybės), iš kurio tiesioginė nusikaltimo vykdytoja – I. N. įgydavo narkotines medžiagas. Pagrindiniai argumentai, kodėl teismas neturėjo jokio pagrindo padaryti tokios išvados, skunde prokurorės nurodyti šie. Pirmas būtų tas, kad iš karto po sulaikymo (sulaikyta I. N. buvo 2008-04-15) I. N., apklausiama kai įtariamoji, parodė, kad narkotines medžiagas – heroiną įsigyja iš vyriškio pravarde ,,R.“, kurį galėtų atpažinti pagal nuotrauką, ir, kuriam paskambindavo mobiliojo ryšio telefonu. Telefonas su SIM kortele, kuriame buvo išsaugotas to vyriškio telefono numeris, sušlapo, nes įkrito į gatvėje buvusią balą, ir ji SIM kortelę išmetė. Šio vyriškio telefono numerį savo SIM kortelės atmintyje buvo išsaugojusi prie pavadinimo ,,R.“ (t. 2, b. l. 58-59). Antras, 2008-04-16 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką I. N. atpažino T. J. kaip asmenį, panašų į tą, kurį 2008-04-16 apklausoje vadino ,,R.“ (t. 2, b. l. 61-62). Trečias, 2008-04-15 kratos I. N. bute adresu: (duomenys neskelbtini) metu buvo rastas bei paimtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia 7260“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) be SIM kortelės ir galinio dangtelio (t. 2, b. l. 3-4). Ketvirtas, 2008-04-17 apžiūrint mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 7260“, išimtą 2008-04-15 iš I. N. gyvenamosios vietos, rastas išsaugotas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris pavadintas ,,R.2“ (t. 2, b. l. 6-9). Prokurorės teigimu, visi šie jos paminėti duomenys, kurių teismas nevertino (nuosprendyje, kodėl šiuos duomenis atmetė, nenurodė) leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad narkotines medžiagas – heroiną, dėl kurių disponavimo turint tikslą jas platinti I. N. 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu nuteista, ji įgijo iš T. J. Teismo paminėtos telefoninių pokalbių suvestinės, jos nuomone, nepaneigia šios išvados, nes suvestinėse nurodyti pokalbiai, priešingai nei nuosprendyje konstatuoja teismas, rodo, kad I. N. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu kalbasi ne apie narkotinių medžiagų įgijimą iš nenustatyto asmens, o apie narkotinių medžiagų pardavimą nenustatytam asmeniui. Toliau prokurorė cituoja pokalbių Nr. 72, 262 ištraukas (t. 1, b. l. 15, 18, 19), dėl kurių ji daro skunde tokią išvadą.

Prokurorė skunde taip pat nesutinka ir su teismo padaryta išvada, kad I. N. ir T. J. siejo ne nusikalstama veika, bet reikalai, susiję su prekyba T. J. žmonos siuvamais rūbais. Teigia, kad teismas, darydamas tokią išvadą, netinkamai įvertino I. N. ir T. J., S. J. parodymus, kaip patvirtinančius šią aplinkybę. I. N. ir T. J., S. J. parodymai dėl to yra nevienodi, be to, prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymas. S. J. teisme nurodė, kad ji siuvo kelnes, sijonus, kuriuos realizuoti padėdavo vyras. Tuo tarpu I. N. ir T. J. parodymus teisme davė ne apie kelių rūšių neva T. J. žmonos siūtųs drabužius, bet apie vieną, neva tai T. J. žmonos siūtų drabužių rūšį – kelnes. I. N. nurodė, kad ji pardavinėjanti tik T. J. žmonos siūtas kelnes, o T. J. nurodė, jog su I. N. bendraujantis tik tiek, kiek tai susiję su pastarojo žmonos siūtų kelnių realizavimu. Šie I. N. ir T. J. parodymai neatitinka ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos bei pokalbių suvestinėse užfiksuotų duomenų, iš kurių matyti, jog 2008-04-12 11.14 val. (t. 1, b. l. 37) vykusio pokalbio Nr. 29 tarp G. M. ir T. J. metu šie vartoja vyriškos giminės frazes, o tai paneigia, kad jie bendravo dėl siūtų kelnių (moteriška giminė). Apklausus teisme G. M., šis iš viso parodymų, apie kokių nors T. J. žmonos siūtų drabužių realizavimą, nedavė. Be to, prokurorė yra įsitikinusi, kad T. J. žmonos S. J. parodymai iš viso turėjo būti atmesti, nes ši yra T. J. žmona ir suinteresuota bylos baigtimi, be to, tokių parodymų ikiteisminio tyrimo metu nedavė.

Prokurorės teigimu, negalima sutikti ir su teismo išvada, kad nepasitvirtino kaltinimo versija apie surastų narkotinių medžiagų, šaunamojo ginklo, šaudmenų priklausymą T. J. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad iš karto po sulaikymo (T. J. buvo sulaikytas 2008-04-15) apklausiamas 2008-04-16 kaip įtariamasis T. J. davė parodymus, jog asmuo, vardu ,,K“, paprašė pasaugoti krepšį, kurį šis (Y. J.) parsinešė į savo namus, padėjo kambaryje, kuriame apsistoja šeimininkė, po lova, ir po kelių dienų rado šiame krepšyje automatą, dvi apkabas šovinių, popieriaus gumulą, kurioje buvo kieta medžiaga (t. 3, b. l. 83-85). Vėliau – papildomos, 2008-04-28 vykusios, apklausos metu (t. 3, b. l. 89) T. J. atsisakė duoti bet kokius parodymus. Išklausęs garso įrašus, atsisakė juos paaiškinti, nurodydamas, kad galbūt parodymus duos teisme. Tačiau teisme jau nurodė, kad apie daiktus, kurie buvo rasti kratos metu, nieko nežino, apklausos metu norėjo prisiimti kaltę sau, nes galvojo, kad tie daiktai brolio, norėjo pastarąjį išgelbėti, bet, kai sužinojo, jog daiktai ne brolio, neliko tokio tikslo, jis parodymus išgalvojo. Prokurorė yra įsitikinusi, kad T. J. taip pasielgė, nes tik baigus ikiteisminį tyrimą ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, suprato, jog jam atsirado galimybė, įvertinus byloje esančią objektyvią informaciją, pateikti visiškai kitokią įvykių versiją ir taip pabandyti išvengti atsakomybės. Teismo nuosprendyje nėra pasisakyta, dėl kokių priežasčių yra atmetami T. J. ikiteisminio tyrimo metu iš karto po pastarojo sulaikymo duoti parodymai. Šie parodymai teismo liko neįvertinti, išimtinai patikint nelogiškais T. J. paaiškinimais, kodėl jis pakeitė šiuos parodymus. Teismas nuosprendyje taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad pagrindas išteisinimui yra tai, jog narkotinės medžiagos, šaunamasis ginklas, šaudmenys buvo surasti ne T. J. nuomojamame kambaryje, bet greta esančiame, kitų asmenų kartais nuomojamame kambaryje. Tokią išvadą, prokurorės teigimu, teismas padarė remdamasis iš esmės tik suinteresuotų bylos baigtimi asmenų – liudytojų R. J., S. J. prieštaringais ir neatitinkančiais tikrovės parodymais (R. J. yra T. J. brolis, o S. J. – žmona). Ikiteisminio tyrimo metu, skirtingai negu pirmosios instancijos teisme, R. J. nurodė, kad vienu iš šeimininkei priklausančiu kambariu naudodavosi tik jis, kitų, šiuo kambariu besinaudojančių asmenų, nenurodė (t. 3, b. l. 57-58). S. J. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenurodė, kad trečiajame buto kambaryje be vyro brolio būtų lankėsi, nakvoję kiti asmenys (t. 3, b. l. 75-76). Be to, teisme duoti R. J. parodymai apie tai, kad neva trečiajame kambaryje leisdavę pernakvoti iš gatvės ateidavusiems darbininkams, kurių pavardžių nežino, neatininka liudytojos V. N. duotų parodymų, kurie teismo liko neįvertinti. Pagal jos parodymus, kambaryje, kuriame buvo rasti šaudmenys, ginklai, narkotinės medžiagos, nakvoti T. J. aplinkos ar kitiems asmenims buvo galima tik leidus šeimininkei, tai yra liudytojai, kitiems asmenims, išskyrus R. J., pastaroji to daryti leidusi nebuvo, to nebuvo prašęs ir T. J. bei jo artimieji.

Apeliantas skunde taip pat laikosi tos pozicijos, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad byloje įrodyta, kad jis padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, teismas jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė aiškiai per griežtą, neatitinkančią bausmių skyrimo pagrindų, bausmę. Apeliantui atrodo keistas teismo sprendimas I. N., nuteistai už šešių nusikaltimų padarymą, skirti trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o jam už vieno nusikaltimo, kuris nustačius, jog byloje yra įrodytą, kad jis šį padarė, turėjo būti kvalifikuotas pagal BK 22 straipsnį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, padarymą skirti laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams. Apeliantas yra įsitikinęs, kad jo prisipažinimas dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir nuoširdus gailėsimasis, turėjo būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir, vadovaujantis BK 57 straipsnio 2 dalimi, BK 62 straipsnio 2 dalies 4 puntu, jam paskirta švelnesnė bausmė. Jam tokios griežtos bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnis).

bausmes visuose penkiuose narkotinių medžiagų pardavimo liudytojui Nr. 1 epizoduose I. N. skirti pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir tuo pagrindu jai paskirti švelnesnes bausmes, nei įstatymo leidėjo nustatyta minimali bausmė už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką;I. N. objektyviai nustatytus veiksmus – įgijimą ir laikymą narkotinių medžiagų, kokaino ir metadono, surastų jos bute (duomenys neskelbtini) 2008 m. balandžio 15 d., kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jai bausmę įstatymo leidėjo numatytą už tokį baudžiamąjį nusižengimą;I. N. dėl kaltinimo 2008 m. balandžio 15 d. bendrininkų grupe su G. M. organizavus narkotinių medžiagų įgijimą ir neteisėtai šias medžiagas įgijus išteisinti. Nurodo, kad dėl I. N. apygardos teismo priimtas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, I. N. veiką kvalifikuojant ne pagal tą BK straipsnį, pagal kurį tai reikėjo daryti, jį nepagrįstai nuteista dėl narkotinių medžiagų įgijimo organizavimo ir jų įgijimo veikiant bendrininkų grupe su G. M., taip pat jai paskirta neteisinga bausmė.

Apeliantas skunde taip pat laikosi pozicijos, jog nuosprendyje nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokiais duomenimis remiantis padaryta išvada, kad 2008 m. balandžio 15 d. I. N. bute (duomenys neskelbtini) surastos narkotinės medžiagos buvo laikomos būtent tikslu šias parduoti, ar kitaip platinti, o ne savo poreikiams. Pati I. N. visada teigė, kad šiuos narkotikus laikė sau, nes ji vartojo narkotikus. Tą faktą, jog I. N. vartoja narkotikus, nuosprendyje pripažino ir pats teismas. Surastų narkotinių medžiagų kiekis taip pat dar neleidžia daryti tokios išvados. Paimtuose milteliuose rasta vos 0,001 g kokaino ir 0,248 g metadono. Nei kokaino, nei metadono liudytojui Nr. 1 I. N. niekuomet nėra pardavusi, o kokie nors kiti tariamos I. N. prekybos narkotinėmis medžiagomis faktai, niekuomet nebuvo nustatyti. Tačiau nuosprendyje nėra aiškiai nurodyta, kurie konkretūs įrašai, kokie konkretūs pokalbiai teismo buvo įvertinti kaip įrodymai to fakto, jog metadonas ir kokainas, surasti I. N. bute, buvo skirti būtent pardavimui, ar kitokiam platinimui, o ne jų suvartojimui, kaip nurodė I. N. Nuosprendyje keletą kartų paminėti telefoninių pokalbių garso įrašai, nurodant, kad įrodymų visete šie vertinami, kaip visų nusikalstamų veikų padarymo įrodymai. Be to, nuosprendyje nėra aptarta bei įvertinta ir ta aplinkybė, kad byloje nebuvo atliktas fonoskopinis tyrimas, ar koks nors kitas tyrimas, kuris būtų leidęs identifikuoti kalbantį asmenį. Dėl to vieno ar kito pokalbio priskyrimas vienam ar kitam asmeniui yra tik prielaida. Minėtų pokalbių turinys yra neinformatyvus ir sudarantis tik galimybę spėti apie ką kalbama.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka prokurorė prašo prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo G. M. ir nuteistosios I. N. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji G. M., I. N. ir jų gynėjai prašo tenkinti jų apeliaciniu skundus, išteisintasis T. J. ir jo gynėjas prašo atmesti prokurorės apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. M. ir nuteistosios I. N. gynėjo apeliaciniai skundai atmestini, o prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl T. J. panaikinti priimtą išteisinamąjį nuosprendį visa apimtimi ir jį nuteisti dėl visų nusikaltimų, dėl kurių padarymo jis buvo kaltinamas, nėra pagrindo, tačiau prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria T. J. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl G. M. ir I. N. priimto apkaltinamojo nuosprendžio, atsižvelgiant į nuteistojo G. M. ir nuteistosios I. N. gynėjo apeliacinių skundų ribas, naikinti ar keisti nėra pagrindo. Nuteistojo G. M. ir nuteistosios I. N. gynėjo apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 22 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuris su byla kaltinant I. N., T. J., G. M. neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, o T. J. dar neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, buvo perduoti Kauno apygardos teismui. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, T. J. dėl visų jam pareikštų kaltinimų buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Tuo tarpu dėl kitų kaltinamų asmenų – I. N. ir G. M. teismas priėmė sprendimą pripažinti juos kaltais už visų kaltinimo jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą. Teismo nuosprendžiu I. N. buvo nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-03-20), BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-03-21), BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-03-27), BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-04-07), BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-04-09), BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta bendrai su G. M. 2008-04-15), BK 260 straipsnio1 dalį (veika, padaryta 2008-04-15), o G. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio1 dalį. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priešingai nei dėl T. J., padarė išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog G. M., I. N. padarė jiems kaltinimo inkriminuotus nusikaltimus, G. M., I. N. veiksmuose yra nustatyti visi jiems inkriminuotų nusikaltimų požymiai. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis G. M. ir nuteistosios I. N. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo dėlą eilę argumentų, dėl ko teismo nuosprendinis turėtų būti keičiamas. Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde prašo dėl jo priimtą teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, pripažįstant jį kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Esminis nuteistojo G. M. apeliacinio skundo argumentas, dėl kurio, jo nuomone, teismas turėtų priimti tokį sprendimą yra tas, kad tie duomenys, kurie surinkti ir, kuriais teismas rėmėsi nuosprendyje, neįrodo, jog jis narkotines medžiagas įgijo, laikė ir gabeno teismo nustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir bendrininkavo kartu su I. N. Taip pat, kaip matyti iš nuteistosios I. N. gynėjo apeliacinio skundo turinio, iš esmės analogiškas prašymas dėl veikos kvalifikavimo, nurodant tokius pačius argumentus, tai yra tvirtinant, kad I. N. neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų, suformuluotas ir nuteistosios I. N. gynėjo apeliaciniame skunde. Nuteistosios I. N. gynėjas, ginčydamas teismo nuosprendžio dalį, kuria I. N. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji laikotarpiu iki 2008 m. balandžio 15 d. nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo 0,066 g baltos spalvos miltelių savo sudėtyje turinčių 0,001 g narkotinės medžiagos kokaino, 0,274 g baltos spalvos miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,248 g narkotinės medžiagos metadono, šias narkotines medžiagas iki 2008 m. balandžio 15 d., 15.40 val., neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kai jos buvo surastos policijos pareigūnų, taip pat yra įsitikinęs, kad šioje dalyje nuosprendis turėtų būti keistinas ir I. N. nuteista pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra įrodyta, jog šios narkotinės medžiagos buvo skirtos pardavimui. Gynėjo teigimu, nuteistoji I. N. gali atsakyti tik už tuos nusikalstamus veiksmus, kuriuos atliko – narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą, ir kurie byloje yra įrodyti. Taip pat be šio prašymo, nuteistosios I. N. gynėjas skunde, pateikia dar du prašymus. Gynėjo apeliaciniame skunde yra prašoma I. N. išteisinti už nusikalstamos veikos, kurią, kaip nustatė teismas, ji padarė kartu su G. M., padarymą, motyvuojant tai tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog I. N. veikė kartu su G. M. ir tikslu parduoti ar kitaip platinti suorganizavo narkotinių medžiagų, kurias G. M. įgijo, laikė ir gabeno, tai yra padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Taip pat yra prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti I. N. švelnesnes bausmes už kitas nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo ji nuteista teismui pripažinus esant įrodyta, jog ji teismo nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgytus miltelius, turinčius savo sudėtyje narkotinės medžiagos heroino, po ko šią medžiagą neteisėtai laikiusi ir gabenusi, šią medžiaga su heroino kiekiais 0.070 g 2008 m. kovo 20 d., 0,069 2008 m. kovo 21 d., 0,068 2008 m. kovo 27 d., 0,046 g 2008 m. balandžio 7 d. ir 0,062 g 2008 m. balandžio 9 d., pardavė asmeniui – liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Gynėjo teigimu, I. N. už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės aiškiai prieštarauja teisingumo principui, atsižvelgiant į tai, kad ji šiuos nusikaltimus praktiškai padarė išprovokuota pareigūnų. Gynėjo nuomone, pareigūnai I. N. turėjo sulaikyti iš karto po to, kai ji pirmą kartą 2008 m. kovo 20 d. pardavė narkotines medžiagas liudytojui Nr. 1, o ne ją pastūmėti padaryti kitas nusikalstamas veikas. Taip pat be minėtų apeliantų apeliacine tvarka teismo nuosprendį skundžia dalyje dėl T. J. išteisinimo ir prokurorė. Prokurorė prašo panaikinti dėl T. J. teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir T. J. nuteisti už visas pastarajam kaltinimo inkriminuotus nusikaltimus. Kitoje dalyje dėl nuteistųjų I. N. ir G. M. priimto nuosprendžio prokurorė neginčija. Tokį prašymą, kaip galima suprasti iš prokurorės skunde dėstomų argumentų, prokurorė iš esmės grindžia tuo, kad teismas teisiamajame posėdyje betarpiškai nenagrinėjo visų įrodymų, kurie buvo išvardinti kaltinamajame akte, įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, teikdamas pirmenybę išteisintojo gynybinei pozicijai, o tai ir lėmė, jog buvo padarytos išvados neatininkančios faktinių bylos aplinkybių ir T. J. nepagrįstai išteisintas.

Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio nuostatomis, kolegija šią bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrino tiek, kiek to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, ir visų pirma konstatuoja, kad prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl T. J. priimto teismo išteisinamojo nuosprendžio iš dalies yra pagrįsti. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas – priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Savo forma ir turiniu pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymais tik nustatęs, kad: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų (reikalavimai rinkti duomenis įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, surinktus duomenis patikrinti) arba 2) duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo. Tais atvejais, kai asmenų parodymai baudžiamojoje byloje gaunami juos apklausiant BPK nustatyta tvarka, teismas privalo vertinti visą apklausos metu gautą su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis susijusią informaciją. Galima situacija, kad apklausos metu gauta visa ar dalis informacijos teismo gali būti pripažinta nepatikima, tačiau tokiu atveju teismo sprendimo motyvuose turi būti aiškiai nurodyta, dėl kokių priežasčių iš tam tikro šaltinio gauta informacija negrindžiamos teismo daromos išvados tiek tuo atveju, kai teismas gautą informaciją laiko patikima, tiek ir tais atvejais, kai informacijos patikimumu yra abejojama; teismo posėdyje įrodymų tyrimo etape gautos informacijos vertinimas teismo nuosprendyje yra būtinas. Iš teismo priimto sprendimo turi būti aišku, kodėl vienai informacijos daliai įrodomoji galia pripažinta, o kitai ne. Pirmosios instancijos teismas nevisiškai įvykdė procesinių normų (BPK 305 straipsniai), reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, reikalavimus, nuosprendį pagrindė ne visais įrodymais, nenurodė, kodėl T. J. teisinančius įrodymus priėmė, o kaltinančių įrodymų nepripažino. Prokurorė teisi skunde teigdama, kad ne visi svarbūs bylai duomenys yra išanalizuoti, įrodymai vertinti atskirai vienas nuo kito, yra nutylėjimo, įrodymų vertinimo spragų. Tačiau negalima būti sutikti su prokuroro išvada, kad teismas padarė klaidų vertindamas byloje surinktus įrodymus dėl visų T. J. pareikštų kaltinimų ir dėl T. J. priimtas išteisinamasis nuosprendis turėtų būtų naikinamas visa apimtimi ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kaip prašo prokurorė apeliaciniame skunde. Visi anksčiau nurodyti pažeidimai liečia tik dalį teismo dėl T. J. priimto išteisinamojo nuosprendžio.

Šioje byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 15 d. atlikus kratą T. J. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), viename iš kambarių, lovoje ir po lova buvo surasta ir paimta: sportinis krepšys su jame esančiais automatu AKM, ginklo dėtuve ir 20 šovinių, popierinė dėžutė su 12 šovinių, dėtuvė su 28 vnt. šovinių, polietileninis paketas su rusvos spalvos medžiaga, devyni polietileniniai maišeliai su kieta biria medžiaga, devyni polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės medžiaga, elektroninės svarstyklės. Atliktus šių objektų kriminalistinį tyrimą buvo nustatyta, kad kratos metu surastos medžiagos yra narkotinės: 41,616 g heroino, 4,881 g heroino, 4,378 g heroino, 88,86 g kanapių, o surastas automatinis ginklas yra šaunamasis ginklas su dviem dėtuvėms, surasti šoviniai 48 vnt. 7,62 kalibro ir 12 vnt. 5,6 kalibro yra šaudmenys. T. J. dėl šių kratos metu surastų narkotinių medžiagų, šaudmenų ir šaunamojo ginklo buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymo, įtariant jį tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno šaunamąjį ginklą ir didelį kiekį šaudmenų, o 2008 m. rugpjūčio 22 d., konstatavus, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių T. J. pareikštus įtarimus, buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota Kauno apygardos teismui teisminiam nagrinėjimui. Tačiau, kaip matyti iš teismo nuosprendžio, T. J. dėl šių pareikštų kaltinimų buvo išteisintas, konstatavus, jog byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad jis įgijo ir laikė narkotines medžiagas – heroiną ir kanapes, kaip ir šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, kurie buvo surasti kratos metus. Teismo nuosprendyje nurodoma, kad tiriama kaltinimo versija apie surastų narkotinių medžiagų, šaunamojo ginklo, šaudmenų priklausymą T. J. nepasitvirtino. Tokią išvadą teismas padarė iš esmės įvertinęs paties T. J. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, liudytojų R. J., S. J., V. N. parodymus, byloje atliktų daktiloskopinio, biologinio, cheminio tyrimų rezultatus. Tačiau, ištyrusi visus byloje esančius duomenis, kuriais buvo grindžiamas T. J. pareikštas kaltinimas, atlikusi chronologinę T. J. parodymų analizę pradedant jo pirminiais parodymais, apklausiant jį įtariamuoju, chronologine tvarka lyginant jo parodymus su vėlesniais, kolegija nustatė, kad ši teismo išvada negali būti pripažįstama pagrįsta, nes yra padaryta neįvertinus visų kaltinamajame akte nurodytų duomenų, o visų pirma T. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, suteikiant išskirtinę reikšmę iš esmės vieninteliams T. J. parodymams, duotiems pirmosios instancijos teisme, kuriuos duodamas T. J. savo kaltės nepripažino ir negalėjo pasakyti, kaip minėti daiktai atsirado tame kambaryje, jų tinkamai nepatikrinus. Kaip matyti iš T. J. byloje apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų, T. J. ne viso proceso metu neigė savo kaltę. Byloje yra užfiksuoti ir kitokie T. J. parodymai. Iš T. J. apklausų protokolų matyti, kad T. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūno, o vėliau ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo, savo kaltę iš dalies pripažino ir išsamiai paaiškino apie pas jį kratos metu surastų narkotinių medžiagų, šaudmenų, šaunamojo ginklo atsiradimo aplinkybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip teisingai nurodo prokurorė, šių T. J. duotų parodymų proceso metu, teisiamajame posėdyje neišnagrinėjo, jų nuosprendyje nepaminėjo ir neįvertino. T. J. parodymai yra įrodymų šaltinis, numatytas baudžiamojo proceso įstatymo, ir faktiniai šių parodymų duomenys turi būti teismo vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi teismas privalėjo įvertinti ne vienos apklausos metų duotus T. J. parodymus, bet visus jo proceso metu duotus parodymus, o taip pat visus kitus įrodymus bei jų visumą, ir tik tuomet spręsti, kurie iš jų yra atmetami, o kuriais grindžiamos teismo išvados ir priimamas nuosprendis. Vertinant T. J. veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, buvo svarbu nustatyti, kuriais jo parodymais – duotais pirmosios instancijos teisme, ar ikiteisminio tyrimo metu – teismas gali tikėti ir remtis. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl toks įrodymų vertinimas negali būti pripažįstamas atitinančiu BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Tačiau šios pirmosios instancijos teismo klaidos gali būti ištaisytos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, iš naujo patikrinant ir įvertinant byloje surinktus įrodymus.

Kas yra įrodymai baudžiamojoje byloje, kaip jau buvo minėta, nustato BPK 20 straipsnis. Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. T. J. parodymus apie tai, kad jis su žmona kambaryje, kur buvo kratos metu rastos narkotinės medžiagos, šaunamasis ginklas, šaudmenys, negyveno, asmeninių daiktų nelaikė, turėjo savo atskirą kambarį, kaip atsirado minėti daiktai tame kambaryje nežinantis, į minėtą kambarį ateidavo brolis, brolio pažįstami, davė teisminio nagrinėjimo metu, todėl šie jo duoti parodymai BPK 20 straipsnio prasme yra įrodymai. Tačiau kolegijai, įvertinus juos visų byloje surinktų įrodymų kontekste, ištyrus naujai gautus duomenis, iškilo abejonių dėl jų teisingumo. Pirmiausia tai, kad T. J., taip aiškindamas, jog jis nežinantis, kaip kratos metu kambaryje atsirado narkotinės medžiagos, šaunamasis ginklas, šaudmenys, meluoja, kolegijos nuomone, rodo paties T. J. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai. Kaip jau buvo minėta, T. J. ne viso proceso metu neigė savo kaltę. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės T. J. paskyrimo, T. J. savo kaltę iš dalies pripažino ir pakankamai detaliai paaiškino apie kratos metu surastų narkotinių medžiagų, šaunamojo ginklo, šaudmenų atsiradimo kambaryje aplinkybes. Pagal T. J. parodymus, krepšys, kuriame buvo kratos metu surastos narkotinės medžiagos, šaunamasis ginklas, šaudmenys, priklauso jo pažįstamam asmeniui, su kuriuo jie kartu sėdėjo įkalinimo įstaigoje. Ji iš pradžių nežinojo, kas krepšyje yra. Jo pažįstamas paprašė krepšį pasaugoti kelias dienas, sakė paskambins jam telefonu, kai reikės atsiimti. Jis tą krepšį įsimetė į mašiną, o paskui, kadangi labai skubėjo, namie numetė po lova. Krepšys buvo sunkus. Po kelių dienų jis krepšį išsitraukė, viską apžiūrėjo ir pamatė, kas ten yra. Dar viską apčiupinėjo. T. J. apgailestavo, kad dėl savo kvailumo neatidavė to krepšio, kuriame buvo automatas, kažkokie milteliai, policijai (t. 3, b. l. 135-136). T. J., apeliacinės instancijos teisme, perskaičius šiuos jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, pripažino, kad jis davė tokius parodymus, tačiau nepatvirtino jų teisingumo. Nurodė, kad jis taip aiškino, nes galvojo, jog jo brolis yra susijęs su narkotikais ir norėjo pastarajam padėti prisiimdamas kaltę sau. Tačiau vėliau supratęs, kad jo brolio pirštų antspaudų nebuvo rasta, kaltės nepripažino ir nurodė, kad parodymus duos teisme. Tokios pozicijos T. J. laikėsi ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad šie parodymai yra niekiniai ir neturintys įrodomosios vertės. Ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina, ir juose užfiksuota informacija turi būti patikrinta ir įvertinta, o tokie T. J. parodymai (kaip ir kiti įrodymų šaltiniai) atmesti, kaip ir priimti, gali būti remiantis tik abejonių nekeliančiais argumentais, ne abstrakčiomis formuluotėmis (kaip pavyzdžiui T. J. jų nepatvirtino), kurios be platesnio jų aptarimo ir bei sąsajos su bylos aplinkybėmis įvertinimo negali būti laikomi duomenų nepripažinimo (ar pripažinimo) įrodymais kriterijais. Tačiau kolegija tokių duomenų, kurie būtų pagrindas abejoti šių T. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų patikimumu, nenustatė. Kaip ir neturi pagrindo abejoti ir dėl jų teisėtumo. T. J., kaip jau buvo minėta, tokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo teisėjui sprendžiant kardomosios priemonės klausimą teismo posėdyje dalyvaujant prokurorui ir gynėjui. Nei pats T. J., nei jo gynėja, nei prokuroras apie kokį nors T. J. daromą poveikį duodant tokius parodymus nenurodė, T. J. parodymus davė laisvė valia, atsakė į jam užduodamus klausimus. Dėl to jokio pagrindo jais nesivadovauti nėra. Juose yra užfiksuotos reikšmingos aplinkybės, kurios ne tik paneigia jo paties teisme duotus parodymus, tačiau ir patvirtina bylos aplinkybes, nustatytas kitais teisme išnagrinėtais įrodymais. Be to, šie T. J. parodymai atitinka ir T. J. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, kuriuos T. J. davė kitą dieną po to, kai kratos metu buvo surastos kambaryje narkotinės medžiagos, šaunamasis ginklas ir šaudmenys. Šie parodymai buvo taip pat perskaityti ir ištirti apeliacinės instancijos teisme. Šios apklausos metu T. J. taip pat pripažino, jog jis žinojo apie kambaryje buvusias narkotines medžiagas, šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, kurie buvo surasti kratos metu, ir detaliai paaiškino, kaip šie draudžiami disponuoti daiktai atsirado tame kambaryje. Pagal T. J. parodymus, jis išėjęs iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), sutiko pažįstamą asmenį pravarde ,,K.“ ar ,,Ka.“, su kuriuo jis kalėjo (duomenys neskelbtini). Jie trumpai pasikalbėjo. Jis pasakė, kad čia gyvena, nuomojasi kambarį ir jie išsiskyrė. Po kurio laiko, tikslios datos pasakyti negalintis, jis išėjo iš sporto salės (duomenys neskelbtini) ir vėl atsitiktinai pamatė tą patį ,,K.“. Šį kartą ,,K.“ buvo kartu su kažkokiais draugais, kurių buvo gal trys ir jie turėjo šunį. Jie buvo kiek toliau nuo jų, todėl atpažinti negalėtų. Jo ir ,,K.“ pokalbis buvo labai trumpas ir jie išsiskyrė. Po kažkurio laiko, gal praėjus kokiai savaitei po šio susitikimo, jis vėl prie tos pačios sporto salės sutiko ,,K.“, kuris buvo su kažkokiu asmeniu. Šis asmuo stovėjo truputį toliau ir jis negalėtų pastarojo apibūdinti. Šį kartą ,,K“ rankose turėjo krepšį. ,,K.“ jo pasiteiravo, ar jis vis dar sportuoja. Teiravosi, kais jis gyvena, ir paprašė paslaugos – kelias dienas pasaugoti krešį, kurį šis turėjo. Jis paklausė, kas tame krepšyje yra. Jam buvo paaiškinta, kad menkniekiai. Krepšio jis neapžiūrinėjo. ,,K.“ jį ilgokai įkalbinėjo ir jis po kurio laiko sutiko. Jam ,,K.“ pasakė tokią frazę ,,mus lupa“. Tačiau, ką ši frazė reiškia, jis negalintis pasakyti, nežino. Jis dar ,,K.“ paklausė, kaip šis krepšį atsiims. ,,K.“ pasakė, kad jeigu jis gyvena ten pat, tai šis pats jį susiras. Jis paprašė, kad ,,K.“ duotų mobilaus telefono numerį, tačiau ,,K.“ pasakė, kad negalintis, nes yra palikęs telefoną. Tada jis ,,K.“ davė savo mobilaus telefono numerį, kuriuo naudojosi, ir kurį paėmė policijos pareigūnai kratos metu. ,,K.“ krepšį padėjo ant automobilio (VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis tuo metu naudojosi, priekinės keleivio sėdynės, ir jie išsiskyrė. Po to, jis grįžo namo, iš automobilio paėmė krepšį ir nunešė į nuomojamą namą. Krepšį padėjo kambaryje po lova, kuriuo pats naudojosi tik tada, kai pas jį atvažiuodavo kokie nors svečiai, nes ten buvo galima pernakvoti. Jis tame name nuomojosi vieną kambarį ir gyveno kartu su žmona S. ir 7 mėnesių sūnumi. Jis su šeimininke V. N. buvo sutaręs, kad kitu kambariu galės naudotis tik kai atvažiuos svečiai. Krepšį jis apžiūrėjo gal po kokių kelių dienų ir pamatė, kad jame yra automatas, aptrintas. Ar buvo su kažkokiu numeriu, ar užrašu, negalintis pasakyti. Taip pat buvo dvi apkabos, kuriose buvo šoviniai, popieriaus gumulas. Jis išvyniojo tą popierių ir pamatė, kad viduje yra dar ir polietilenas, kuriame buvo kažkokia kieta medžiaga. Kokios spalvos buvo medžiaga negali pasakyti, nes polietileno nebuvo atidaręs. Taip pat jis dar rado baltos spalvos kojinę, kurioje buvo nedideli uždaromi polietileniniai maišeliai. Kiek jų buvo neskaičiavo. Taip pat krepšyje dar buvo plastmasinis indas uždengtas geltonos spalvos dangteliu. Jis tą dangtį atidarė ir iškratė kažkokias augalinės kilmės medžiagas. Jautėsi aitrus kvapas. Po to tas medžiagas jis sudėjo vėl atgal. Jis krepšyje rado dar ir svarstykles ir dar du tuščius polietileninius maišelius. Tada jis visus rastus daiktus sudėjo į lovą ir po lova, nes visi daiktai netilpo į lovoje esančią nišą. Visus šiuos daiktus kratos metu ir rado policijos pareigūnai (t. 3, b. l. 83-85). Šie parodymai duoti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl jie yra vertingi tikrinant byloje surinktų faktinių duomenų teisingumą. Byloje nėra jokių duomenų, kad T. J. tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ne savo valia, ar būtų nesuvokęs savo duodamų parodymų esmės. Tokiu būdu pats T. J. apie tai, kad jam buvo žinoma apie kratos metu surastas narkotines medžiagas, šaunamąjį ginklą ir šaudmenis nuosekliai tvirtino ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, tiek ir ikiteisminio tyrimo pareigūno – laisvai pasakodamas apie aplinkybes, kaip šie daiktai atsirado tame kambaryje. Be to, kaip matyti iš T. J. 2008 m. birželio 18 d. apklausos protokolas, T. J. iš dalies savo kaltę pripažino ir dar vienos apklausos metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūno, tik atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, jog duos teisme (t. 3, b. l. 93). Nagrinėjamoje byloje yra taip pat pakankamai duomenų, vertinant juos kaip visumą, patvirtinančių T. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pareigūnui duotuose parodymuose užfiksuotos informacijos teisingumą, ir kartu paneigiančių jo iškeltas versijas ir teisme duotus parodymus. Kaip matyti nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme paskyrus kompleksinę balistinę-cheminę ekspertizę, apklausus papildomai specialistus, ištyrus byloje esančiuose rašytiniuose dokumentuose užfiksuotą informaciją, iš esmės pasitvirtino T. J. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotuose parodymuose nurodytų aplinkybių apie tai, kad jis lietė krepšyje buvusius daiktus, kurie buvo surasti kratos metu, ir tuo pačiu žinojo apie kambaryje buvusias narkotines medžiagas, šaunamąjį ginklą ir šaudmenį, kuriuos pats padėjo lovoje ir po lova, teisingumas. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu specialistai E. Jankauskas ir T. Sadauskas, atlikę tyrimą, nustatė, kad ant tyrimui pateiktų T. J. džinsų yra viena šūvio pėdsakų dalelė. Lietuvos apeliacinis teismas, posėdyje dalyvavusiai prokurorei prašant, siekdamas išsiaiškinti, ar tyrimui pateiktų šovinių, kurie buvo paimti 2008 m. balandžio 15 d. kratos metu T. J. gyvenamojoje vietoje, šūvio pėdsakų dalelės yra vienarūšės su šūvio pėdsakais, paliktais ant T. J. džinsų, ir, ar šūvio pėdsakų dalelė, rasta ant T. J. džinsų atsirado iššovus iš Kalašnikovo konstrukcijos automatinio ginklo AKM Nr. (duomenys neskelbtini), rasto tos pačios kratos metu, o kartu ir patikrinti T. J. duotų parodymų patikimumą, išsiaiškinti, kurie iš T. J. duotų parodymų yra teisingi, byloje paskyrė kompleksinę balistinę-cheminę ekspertizę. Kaip matyti iš Lietuvos apeliaciniame teisme gauto ekspertizės akto, ekspertas J. M. davė išvadą, jog šūvio pėdsakų dalelė, aptikta ant T. J. džinsų, galėjo atsirasti ir T. J. kontaktuojant su nevalytu AKM Nr. (duomenys neskelbtini) ginklu (t. 6, b. l. 162). Taip pat specialistas A. Ž., atlikęs cheminį tyrimą ir ištyręs tyrimui pateiktus T. J. drabužių, rado ant T. J. raudonos spalvos marškinėlių paviršių krūtinės srityje ir narkotinės medžiagos – kokaino (t. 3, b. l. 124-25). Narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai tyrimo metu rasti ir ant automobilio ,,VW Golf“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, kaip nurodė pats T. J., priklausė pastarajam, rankinio stabdžio svirties paviršių, ertmių, esančių šalia rankinio stabdžio svirties, vidinių paviršių ir vairuotojo durelėse esančių rankenėlių paviršių (t. 3, b. l. 72-73). Pirmosios instancijos teismas tas aplinkybes, jog ant T. J. drabužių buvo rasta šūvio pėdsakų dalelė ir rasti narkotinės medžiagos pėdsakai tiek ant T. J. drabužių, tiek jam priklausančiame automobilyje vertino kaip neturinčias įrodomosios reikšmės, nes kaip nurodoma nuosprendyje narkotinės medžiagos pėdsakas gali nusėsti ant paviršiaus bet kokio kontakto su kitu asmeniu metu ar dulkių pavidalu, o toks pat šūvio pėdsakas gali likti po bet kokios rūšies šaunamojo ginklo. Tačiau, kaip minėta, kiekvienas įrodymas, kiekviena faktinė aplinkybė turi būti vertinama ne atsietai, o kartu su kitais įrodymais. Visi šie faktai – ant T. J. džinsų yra viena šūvio pėdsakų dalelė, ši galėjo atsirasti T. J. kontaktuojant su nevalytu AKM Nr. (duomenys neskelbtini) ginklu, kuris buvo surastas T. J. gyvenamojoje patalpoje atlikus kratą, ant T. J. raudonos spalvos marškinėlių paviršių krūtinės srityje, T. J. priklausančiame automobilyje rasta narkotinės medžiagos pėdsakų – kolegijos nuomone, negali būti atsitiktinių aplinkybių sutapimas ir sudaro vientisą bei logišką įrodymų grandinę, vertinant juos T. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pareigūnui duotų parodymų, pagal kuriuos nustatyta, kad T. J. lietė visus kratos metu rastus daiktus (narkotines medžiagas, šaunamąjį ginklą su šaudmenimis), kontekste, rodančią, jog ne kas kitas, o, būtent, T. J. padėjo kratos metu surastas narkotines medžiagas, šaunamąjį ginklą, šaudmenis lovoje ir po lova kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jam buvo žinoma, kad tai yra draudžiamos disponuoti medžiagos ir daiktai. Be to, nors T. J. apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad jis teisingus parodymus davė teisme, o ne apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir pareigūno, kolegijai dar didesnių abejonių dėl T. J. teisme duotų parodymų patikimumo ir jo keliamų versijų kilo apeliacinės instancijos teisme peržiūrėjus 2008 m. balandžio 15 d. kratos metu T. J. gyvenamojoje vietoje darytą vaizdo įrašą. Apeliacinės instancijos teisme peržiūrėjus minėtą įrašą, ištyrus kitus byloje surinktus įrodymus, buvo nustatytos svarbios aplinkybės vertinant T. J. parodymus. Pirmiausia tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog T. J., nors teisme ir tvirtino, kad nieko nežinojo apie kambaryje rastas narkotines medžiagas, šaunamąjį ginklą, šaudmenis, kratos metu pareigūnams paklausus T. J., kas tai yra, jis atsakė, kad tai yra narkotikai. Visa tai rodo, jog T. J. ne tik žinojo, bet ir suprato, kad kambaryje yra laikomos narkotinės medžiagos (t. 6, b. l. 141). Taip pat galima daryti išvadą, kad šie duomenys nulėmė ir tai, jog liudytojui R. J. iš dalies teko keisti parodymus, iškeliant naujas versijas, kurios yra ne tik nepagrįstos, bet ir nelogiškos. T. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tvirtino, kad jis kambaryje, kur buvo surastos kratos metu narkotinės medžiagos, šaunamasis ginklas, šaudmenys, asmeninių daiktų neturėjo. Apklausus T. J. apeliacinės instancijos teisme jis taip pat nurodė, kad kambaryje jo asmeninių daiktų nebuvo, nes jis su šeima tuo kambariu nesinaudojo. Kartais tame kambaryje pernakvodavo jo brolis ar pastarojo pažįstamas, leidus šeimininkei. Tačiau iš vaizdo įrašo, daryto kratos metu, matyti, kad kambaryje, kuriame kratos metu buvo rastos narkotinės medžiagos, šaunamasis ginklas, šaudmenys, buvo ir daugiau daiktų. Ant spintelės buvo SIM kortelė. Pagal kratos protokole užfiksuotus duomenis buvo rasta ir paimta SIM kortelė ,,TELE2“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės tarnybos operatyvinės veiklos tarnybos pranešime, priskirta telefonui Nr. (duomenys neskelbiami), ir priklauso būtent T. J., gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 3-4, 7). Taip pat vaizdo įraše matyti, kad kambario langas praviras, ant kušetės guli suvyniota patalynė, kas leidžia daryti išvadą, jog kambaryje buvo gyvenama. Galimybė, kad šią patalynę kambaryje paliko, T. J. brolis G. J., kuris kartais ten nakvodavo, atmetama. Pagal liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kurie buvo perskaityti ir ištirti apeliacinės instancijos teisme, R. J. patalynės kambaryje nepalikdavo. Kai ateidavo nakvoti patalynę paimdavo iš brolio T. J. ir po to grąžindavo vėl broliui. Tai liudytojas R. J. patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme T. J. brolis R. J. pradėjo tvirtinti, kad kratos metu buvo rasta patalynė, nes ten paskutiniai miegojo darbininkai, o SIM kortelė, rasta kratos metus, buvo išduota tik brolio vardu, o kortele iš tikrųjų naudojosi jis ir ją kartu su kitais savo asmeniniais daiktais buvo palikęs kambaryje, nes ten kartais nakvodavo. Jo brolis T. J. šiame kambaryje asmeninių daiktų nelaikė ir šiuo kambariu nesinaudojo. Liudytojas be kita ko dar pažymėjo, jog minėti darbininkai jam su broliu siūlė užsiimti nusikalstama veikla – vogtais automobiliais, tačiau jie atsisakė, nes jų tokia veikla nedomino. Jie dirbo legaliai. Tačiau kolegija tokius liudytojo R. J. parodymus, jog T. J. tame kambaryje asmeninių daiktų nelaikė ir tuo kambariu nesinaudojo atmeta kaip nepagrįstus ir neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių. Liudytojas R. J. apie tai, kad kratos metu surasta T. J. vardu išduota SIM kortelė priklauso jam, jis šią su kitais asmeniniais daiktais buvo palikęs kambaryje, pradėjo tvirtinti tik apklaustas prašant T. J. gynėjui apeliacinės instancijos teisme. R. J. šių aplinkybių neminėjo nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme. Priešingai, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje perskaitytų R. J. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, jis tuomet kategoriškai tvirtino, kad minėtame kambaryje kratos metu surasti daiktai nėra jo. Be to, nauja aplinkybė, apie kurią R. J. neparodė nei vienos apklausos metu, yra ir ta, jog kambaryje, kur buvo rastos narkotinės medžiagos, šaunamasis ginklas, šaudmenys, kiti asmenys, kurie, kaip tvirtina R. J., taip pat be jo nakvojo kambaryje ir paliko patalynę, kuri buvo surasta kratos metu ant kušetės, siūlė jam ir broliui T. J. užsiimti nusikalstama veika. R. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, yra parodęs, kad kambaryje porą savaičių prieš brolio suėmimą nakvojo trys darbininkai iš (duomenys neskelbtini). Tačiau tokios svarbios aplinkybės apie pasiūlymą verstis nusikalstama veika apklausos metu neminėjo. Be to, R. J. parodymai apie tai, kad be jo minėtu kambariu naudojosi ir kiti asmenys – samdomi darbininkai, proceso metu nebuvo ir nuoseklūs. R. J. pirmą kartą apie tai nurodė tik apklaustas pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu R. J. aiškino, jog jis tik pats naudojosi šiuo kambariu, ateidavo pernakvoti. R. J. nei apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nei ir pirmosios instancijos teisme negalėjo įvardinti ir šių darbininkų pavardžių, painiojosi nurodydamas jų vardus. Atsakant į užduodamus klausimus, dėl kokių priežasčių jo apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai dėl SIM kortelės, skiriasi nuo ankstesnių, kodėl jis apie kitus asmenis nakvojusius kambaryje nurodė tik pirmosios instancijos teisme ir tuo metu neminėjo apie šių asmenų pasiūlymą užsiimti nusikalstama veika, apie tai papasakojo tik apeliacinės instancijos teisme, nuo jo pirmos jo apklausos praėjus daugiau negu dvejiems metams, R. J. taip pat nesugebėjo įtikinamai paaiškinti. Nurodė tik, kad jis nesuprato jam užduodamų klausimų, dėl to galėjo kai kurias aplinkybes nurodyti netiksliai. Tačiau, kolegijos nuomone, tokie liudytojo R. J. teiginiai yra ne tik nepagrįsti, bet ir nelogiški. Liudytojas R. J., ikiteisminio tyrimo pareigūnui baigus jo apklausą ikiteisminio tyrimo metu bei supažindinus jį su parodymais, nenurodė, jog jo parodymai, kad kratos metu surasti daiktai yra ne jo, yra užrašyti neteisingai. Priešingai, savo ranka patvirtino, kad jie yra surašyti teisingai ir pasirašė. Apklaustas pirmosios instancijos teisme T. J. taip pat nenurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai šioje dalyje būtų užrašyti neteisingai. Teismo posėdyje dar kartą patvirtindamas, kad kratos metu kambaryje surasti daiktai nėra jo. Jis jokių savo daiktų tame kambaryje nelaikė. Kolegijos nuomone, toks liudytojo elgesys tik rodo, kad jis, keldamas įvairias, niekuo nepagrįstas, versijas, bando padėti broliui T. J. išvengti atsakomybės ir nenori atskleisti tikrųjų aplinkybių. Byloje kitų duomenų, kurie patvirtintų R. J. parodymus apie kratos metu rastos SIM ,,TELE2“ kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) priklausymą R. J., apie kažkokius darbininkus, nakvojusius minėtame kambaryje, kurie paliko patalynę ant kušetės, ir siūlė jam ir jo broliui užsiimti nusikalstama veika, taip bandant įtikinti teismą, jog šie galimai ir paliko kratos metu kambaryje surastas narkotines medžiagas, šaunamąjį ginklą, šaudmenis, taip pat nėra. Todėl kolegija liudytojo R. J. parodymus, kad kambariu, kuriame buvo rastos kratos metu draudžiamos disponuoti medžiagos, daiktai, apie SIM kortelę, tariamus darbininkus, kurie užsiėminėjo nusikalstama veika, ir paskutiniai gyveno minėtame kambaryje, vertina kritiškai, nes jie neatskleidžia tikrųjų įvykio aplinkybių, ir R. J. parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie pasitvirtino kitų ištirtų įrodymų visete.

Tačiau, kolegijos nuomone, pagal byloje surinktais įrodymais nustatytas aplinkybes, prokurorės apeliacinis skundas dėl T. J. nuteisimo šioje dalyje negali būti tenkinamas visa apimtimi. Prokurorės teigimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių T. J. šioje dalyje pareikštus kaltinimus. Kaip jau buvo minėta, T. J. buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad turėdamas tikslą parduoti, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens laikotarpiu iki 2008 m. balandžio 15 d. jis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 50,875 g narkotinės medžiagos heroino bei 88,86 g narkotinės medžiagos kanapių, kurias neteisėtai laikė savo bute, esančiame Širvintų g. 28, Kauno m. Taip pat pagal BK 253 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu iki 2008 m. kovo mėnesio nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens jis neteisėtai įgijo 7,62 mm kalibro šaunamąjį automatinį ginklą – automatą AKM Nr. (duomenys neskelbtini) ir didelį kiekį šaudmenų – 48 vienetus 7,62 mm kalibro šovinių bei 12 vienetų 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo šovinių, kuriuos neteisėtai savo automobiliu gabeno iki savo gyvenamosios vietos ir po to juos ten bute Nr.3, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė iki 2008 m. balandžio 15 d., 15.15 val. Tačiau, kolegija, ištyrusi ir įvertinusi, visus byloje esančius ir naujai surinktus įrodymus, kurie yra jau aptarti, laiko, jog byloje yra nustatyti ne visi T. J. šių inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų kaltinime nurodytų narkotinių medžiagų įgijimo, šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo ir gabenimo faktą, kaip ir tai, kad T. J. turėjo tikslą parduoti narkotines medžiagas. T. J. nei vienos apklausos metu nedavė tokių parodymų, kurie patvirtintų, jog jis įsigijo, gabeno narkotines medžiagas, šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, ir ketino narkotines medžiagas parduoti. Jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir ikiteisminio tyrimo pareigūno, tik pripažino laikęs narkotines medžiagas, šaunamąjį ginklą ir šaudmenis kambaryje, kurie ir buvo surasti kratos metu. Tačiau, kaip nurodė šių apklausų metu, apie tai, kad kambaryje laiko šias draudžiamas disponuoti medžiagas ir daiktus, suprato neiškarto. Jis, kai jo pažįstamas, paprašė pasaugoti krepšį, nežinojo, kas jame yra. Jam buvo pasakyta, kad tai yra menkaverčiai daiktai, o jis pats, atvažiavęs namo, kadangi labai skubėjo, padėjo krepšį kambaryje po lova ir nežiūrėjo, kas jame yra. Jis krepšį apžiūrėjo tik po kurio laiko ir tada surado narkotines medžiagas, šaunamąjį ginklą, šaudmenis. Visus šiuos daiktus jis sudėjo kambaryje į lovą ir po lova. Tokie T. J. parodymai byloje nėra paneigti. Byloje kitų įrodymų, pagrindžiančių kaltinime aprašytą narkotinių medžiagų, šaunamojo ginklo, šaudmenų įsigijimo faktą, šaunamojo ginklo, šaudmenų gabenimo faktą, kaip ir turint T. J. tikslą parduoti narkotines medžiagas, nėra, o įgijimo, gabenimo faktas negali būti prezumuojamas remiantis vien narkotinių medžiagų, šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo faktu, neįrodžius, kad T. J. buvo žinoma apie narkotinių medžiagų, šaunamojo ginklo ir šaudmenų buvimą krepšyje prieš juos paliekant kambaryje, kuriame jie buvo rasti kratos metu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 straipsnio 3 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Todėl, nesant byloje neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų T. J. pareikštą kaltinimą dalyje dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų, šaunamojo ginklo ir didelio kiekio šaudmenų įgijimo, šaunamojo ginklo, didelio kiekio šaudmenų gabenimo, T. J. turi atsakyti tik už tuos veiksmus, kuriuos atliko ir kuriems įrodyti byloje surinkta pakankamai įrodymų – kaltinime nurodytų labai didelio kiekio narkotinių medžiagų, šaunamojo ir didelio šaudmenų laikymą, kurie sudaro alternatyvius BK 260 straipsnio 3 dalies ir BK 253 straipsnio 2 dalies dispozicijose numatytų veikų požymius, todėl kiekvienas iš jų sudaro ir savarankišką nusikaltimą, ir tai, nepaisant, kad nepasitvirtino T. J. pareikšti kaltinimai dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, turint tikslą jas parduoti ir dėl šaunamojo ginklo, didelio šaudmenų įgijimo, gabenimo, yra pakankamas pagrindas T. J. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį.

Kolegija, remdamasi visais aukščiau paminėtais ir išsamiai aptartais įrodymais, nustato:

Aprašomoji dalis

T. J. neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį – 50,875 g narkotinės medžiagos heroino bei 88,86 g narkotinės medžiagos kanapių iki 2008 m. balandžio 15 d., 15.15 val., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje;

Taip pat T. J. neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 7,62 mm kalibro šaunamąjį automatinį ginklą – automatą AKM Nr. (duomenys neskelbtini) ir didelį kiekį šaudmenų – 48 vienetus 7,62 mm kalibro šovinių bei 12 vienetų 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo šovinių iki 2008 m. balandžio 15 d., 15.15 val., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje dėl T. J. naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, pripažįstant T. J. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį ir paskiriant už šias padarytas nusikalstamas veikas bausmes, numatytas sankcijų ribose (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas). BK 260 straipsnio 3 dalies ir BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijose yra nustatytos tik laisvės atėmimo bausmės, kitų rūšių alternatyvių bausmių minėtų straipsnių sankcijos nenumato. Teismas privalo skirti nuteistajam tokią bausmę, kokia yra numatyta įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už jo padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose. T. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kita – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikaltimai, susiję su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kelia ypatingą pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Tuo tarpu šioje byloje pripažintos įrodytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, ypatingą pavojingumą parodo ir jau pats narkotinių medžiagų kiekis. Skiriant bausmę kolegija atsižvelgia į tai, kad pas T. J. surastų ir paimtų narkotinių medžiagų - heroino kiekis beveik 6 kartus didesnis už kiekį, kuriam esant atsiranda atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Pas T. J. rasta ir kitų narkotinių medžiagų – kanapių. Disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, kaip ir kitų draudžiamų disponuoti medžiagų (kanapių) ir daiktų (šaunamojo ginklo, didelio kiekio šaudmenų), kėlė ypatingą pavojų visuomenei. T. J. anksčiau yra baustas administracine tvarka, praeityje teistas už 1961 m. BK 105 straipsnio 9 punkte numatyto, labais sunkaus nusikaltimo padarymą. Šios aplinkybės T. J. asmenybę apibūdina nepalankiai. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad T. J. yra vedęs, turi mažametį vaiką, bylos duomenimis nusikaltimų padarymo metu buvo įgijęs verslo liudijimą, nenustatyta T. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kolegijos nuomone, įvertinus visų šių aplinkybių visumą, T. J. už padarytus nusikaltimus skirtinos bausmės artimos minėtų straipsnių numatytų sankcijų vidurkiui, o galutinė subendrinta bausmė skirtina, vadovaujantis BK 63 straipsniu, dalinio sudėjimo būdu.

Taip pat netenkinama prokurorės apeliacinio skundo dalis, kurioje yra prašoma T. J. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-03-20) laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-03-21 ) laisvės atėmimu penkeriems metams trims mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-03-27) laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-04-07) laisvės atėmimu penkeriems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio1 dalį (veika, padaryta 2008-04-09) laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2008-04-15) laisvės atėmimu šešeriems metams trims mėnesiams. Prokurorė, apeliaciniame skunde prašydama nuteisti T. J., remiasi ne objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis, o telefoninių pokalbių interpretacijomis, loginėmis prielaidomis, kurios nėra pakankamos daryti neabejotiną išvadą apie asmens kaltumą. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis, o ne spėjimais ar prielaidomis, visos abejonės, kurių negalima pašalinti bylos nagrinėjimo metu, turi būti aiškinamos nuteistojo (įtariamojo, kaltinamojo) naudai. Byloje nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kad, būtent, T. J., o ne kitas asmuo bendrininkavo su I. N. ir G. M. darant šias nusikalstamas veikas, tai yra parduodavo narkotines medžiagas I. N. ir G. M. Pats T. J. nė vienos apklausos metu savo kaltės dėl šių nusikaltimų padarymo nepripažino. T. J., apklausiamas pirmosios instancijos neneigė, kad jis pažįsta I. N. ir G. M., tačiau tvirtino, jog apie narkotines medžiagas nieko nežinantis, jų niekam nepardavinėjęs. Jis su I. N. bendravo tik tiek, kiek tai buvo susiję su jo žmonos siūtų kelnių realizavimu, o su G. M. buvo kelis kartus susitikęs dėl automobilio, kurį pastarasis prašė patvarkyti. Tokios pozicijos T. J. laikėsi ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme, dar kartą patvirtindamas, jog jis I. N. pažįsta, tačiau juos siejo tik verslo reikalai. Jis I. N. palikdavo savo žmonos siūtus siuvinius, kad ši juos parduotų. I. N. taip pat yra jo prašiusi pagalbos, tai yra, kad jis apgintų ją nuo kažkokių vaikų išpuolių. Ši T. J. versija byloje surinktais įrodymais nėra paneigta. Išanalizavus byloje surinktus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ištirtus įrodymus, matyti, kad T. J. kaltė dėl šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nėra įrodyta. Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje apklausus kaip liudytoją T. J. žmoną S. J., ši patvirtino, kad ji yra siuvėja ir siūdavo kelnes, sijonus, o juos realizuoti padėdavo vyras T. J., tačiau kam, ji nežinanti (t. 5, b. l. 106-107). Nei nuteistoji I. N., nei nuteistasis G. M., apklausti pirmosios instancijos teisme, neparodė, kad būtų kaltinime nurodytas narkotines medžiagas įgiję iš T. J. I. N. pirmosios instancijos teisme iš dalies pripažinusi savo kaltę nurodė, kad iš T. J. 2008 m. kovo 20 d., 2008 m. kovo 21 d., 2008 m. kovo 27 d., 2008 m. balandžio 7 d. narkotinių medžiagų, kaip nurodoma kaltinime, neįgijo. Kiekvieną kartą, kai jai reikėdavo narkotinių medžiagų, jų įsigydavo turguje iš matymo pažįstamo asmens. Su T. J. ji susitikinėdavo dėl pastarojo žmonos pasiūtų kelnių realizavimo. G. M. taip pat pažinojo T. J. Ji į T. J. kreipėsi dėl automobilio tvarkymo (t. 5, b. l. 99-100). Be to, apklausus ją apeliacinės instancijos teisme, ji dar kartą kategoriškai nurodė, jog ji iš T. J. narkotinių medžiagų nepirko. Juos siejo tik dalykiniai reikalai. Ji padėdavo realizuoti T. J. žmonos siuvinius. Pagal I. N. paaiškinimus, T. J. jokio ryšio su narkotikais neturėjo (t. 6, b. l. 113-114). G. M. pirmosios instancijos teisme taip pat pripažino, kad jis pažįsta T. J., tačiau tvirtino, jog sulaikymo dieną, apie 14 val., buvo susitikęs su T. J. tik dėl automobilio tvarkymo. Jie susitiko sutartoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Iš T. J. jis jokių narkotinių medžiagų neįgijo. 2008 m. balandžio 15 d. naktį ir ryte jis žaidė kazino, esančiame (duomenys neskelbtini) prekybos centre. Kazino susitikęs su draugais parūkė kokaino. Ryte važiavo į turgų ir ten pamatė pažįstamą asmenį, kuris jam pardavė narkotikų. Policija automobilyje rado du maišeliu su narkotikais (t. 5, b. l. 101). Prokurorė apeliaciniame skunde tvirtina, kad tokius T. J., G. M., I. N. parodymus paneigia, o kartu ir įrodo T. J. kaltę, 2008 m. balandžio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys. Minėtame protokole yra nurodyta, kad I. N. atpažįsta asmenį nuotraukoje pažymėtoje Nr. 3, kaip panašų į tą asmenį, kurį apklausoje vadino ,,R.“. Tačiau 2008 m. balandžio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas nėra pakankamas įrodomasis pagrindas priimti asmeniui apkaltinamąjį nuosprendį. I. N. atpažinimo metu T. J. įvardijo tik kaip panašų į asmenį, kuri ji buvo įvardijusi ikiteisminio tyrimo metu jos vykusios apklausos metu kaip ,,R.“. Tačiau patvirtinti, kad tai yra tas pas asmuo, negalėjo, o byloje kitų įrodymų, kad T. J. buvo būtent tas pats asmuo, iš kurio I. N., kaip ir G. M. įgydavo kaltinime nurodytas narkotines medžiagas, nėra. Liudytojo Nr. 1, kuriam taikytas anonimiškumas, parodymuose, duotuose pirmosios instancijos teisme, jokios konkrečios informacijos apie T. J., nėra. Liudytojas Nr. 1 nurodė, kad jam I. N. neaiškino, iš kur gaudavo narkotikų, o jis pats kitų kaltinamų asmenų, tai yra ir T. J., kartu su I. N. nematė. Telefoninių pokalbių įrašuose ir slapto sekimo protokole užfiksuoti T. J., I. N., G. M. pokalbiai ir susitikimai, tačiau šiuose dokumentuose taip pat nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių duomenų apie tai, kad G. M. ir I. N. būtų įgiję narkotines medžiagas būtent iš T. J.. Pirminė operatyvinė informacija, kurios pagrindu buvo sankcionuotas NVIM ir leista liudytojui Nr. 1, kuriam taikytas anonimiškumas, atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, buvo tik apie I. N. vykdomą nusikalstamą veiką. Sankcionuojant slaptą I. N. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, slaptą sekimą taip pat buvo minima tik I. N. NVIM ir kitų neviešo pobūdžio priemonių taikymo tikslas buvo nustatyti narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo kelius, slėpimo bei laikymo vietas, asmenis teikiančius narkotines, psichotropines medžiagas, taip pat asmenis, kuriems parduodamos šios medžiagos. Šiuo tikslu nuo 2008 m. kovo 19 d. iki 2008 m. birželio 19 d buvo vykdoma I. N. slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, spalvas sekimas. Nustačius, kad T. J. yra asmuo su kuriuo I. N. bendrauja platindama narkotines medžiagas nuo 2008 m. balandžio 3 d. buvo taip pat leista klausytis T. J. pokalbių mobiliojo ryšio telefonu bei kontroliuoti kitą telekomunikacijos tinklais perduodamą informaciją, daryti jos įrašus ir paskirtas slaptas T. J. sekimas. Tai yra darytina išvada, kad nuo 2008 m. kovo 19 d. tiek I. N., tiek ir savo ruožtu kartu T. J. veiksmai buvo stebimi ir kontroliuojami teisėsaugos pareigūnų. Pagal kaltinimo esmę, būtent, T. J.. buvo tas asmuo, kuris pardavė narkotines medžiagas I. N. laikotarpiu iki 2008 m. kovo 20 d., iki 2008 m. kovo 21 d., iki 2008 m. kovo 27 d., iki 2008 m. balandžio 7 d., iki 2008 m. balandžio 9 d., iki 2008 m. balandžio 15 d., ir G. M. laikotarpiu iki 2008 m. balandžio 15 d. Tačiau byloje pateiktose telefoninių pokalbių išklotinėse, T. J. mobilaus ryšio telefono apžiūros protokole nėra jokios informacijos, iš kurios būtų galima daryti neginčijamą išvadą, jog T. J. būtų bendravęs minėtomis datomis ar prieš tas datas, kai pagal kaltinimą, T. J. turėjo atgabenti I. N. ir G. M. narkotines medžiagas, su I. N. ir G. M. tiesiogine ar užmaskuota forma apie narkotines medžiagas, jų pardavimą, kažkokius jų susitarimus dėl narkotinių medžiagų. Telefoniniai pokalbiai, kurie buvo užfiksuoti tarp T. J. Su I. N. ir G. M., kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, yra neinformatyvaus pobūdžio. Iš jų turinio galima būtų suprasti, kad yra kalbama apie planuojamus susitikimus, tačiau remiantis jais daryti neginčijamą išvadą, jog T. J., susitikęs su I. N., G. M., turėjo parduoti jiems narkotines medžiagas, kaip nurodoma kaltinime ir kaip teigia prokurorė apeliaciniame skunde, negalima. Tokių duomenų, nei tiesioginių, nei netiesioginių, tuose pokalbiuose nėra užfiksuota. Byloje, kaip jau buvo minėta, taip pat buvo paskirtas nuo 2008 m. kovo 19 d. iki 2008 m. birželio 19 d ir I. N. slaptas sekimas, kurio vienas iš tikslų buvo nustatyti narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo kelius. Tačiau byloje, išskyrus vieną 2008 m. balandžio 18 d. slapto sekimo protokolą ir prie protokolo pridėtą pažymą, apie I. N. veiksmus ir kontaktus 2008 m. balandžio 15 d. nuo 7.00 val. iki 15.35 d., kitų slapto sekimo protokolų, kurie galėtų parodyti I. N. kontaktus, byloje nėra. Jokių duomenų, kurie rodytų, jog I. N. įgydavo narkotines medžiagas iš T. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, nėra užfiksuota ir vykdant T. J. slaptą sekimą. Byloje yra vienintelis 2008 m. balandžio 18 d. slapto sekimo protokolas ir jo priedai – pažyma apie slaptą T. J. 2008 m. balandžio 15 d. sekimą ir 2 fotonuotraukos, kuriuose užfiksuotas 14.01-04.03 T. J. susitikimas su G. M., tačiau pagal tuos duomenis, kurie užfiksuoti, laikyti, jog tuo metu T. J. perdavė narkotines medžiagas T. M., surastas pas G. M. šį sulaikius tą pačią dieną, 14.13 val., negalima. Narkotinių medžiagų perdavimas įvykusio T. J. ir G. M. susitikimo metu nebuvo užfiksuotas. T. J. kelias minutes pasikalbėjo su G. M. ir išsiskyrė. Kitų slapto sekimo protokolų, iš kurių būtų matyti T. J. kontaktai kaltinime nurodytomis datomis, byloje nėra. Slaptas sekimas I. N. buvo paskirtas nuo 2008 m. kovo 19 d., o T. J. nuo 2008 m. balandžio 3 d. Tokiu būdu teisėsaugos pareigūnai turėjo visas įstatymų nustatytas galimybes uždokumentuoti T. J. tariamai neteisėtą veiką, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Nesant byloje duomenų apie tai, kad būtent T. J., o ne kuris nors kitas asmuo, pardavė kaltinime nurodytomis datomis kaltinime nurodytas narkotines medžiagas I. N. ir G. M., darytina išvada, kad T. J. šių veiksmų neatliko. Lietuvos apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, paskyrus ekspertizę, apklausus liudytojus, naujų įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, nebuvo gauta. Lietuvos apeliaciniame teisme, kaip prašė prokurorė, į teismo posėdį buvo iškviesta ekspertė iš Lietuvos teismo ekspertizės centro, siekiant išsiaiškint, ar yra galimybė atlikti pas G. M. asmens kratos metu ir T. J. gyvenamoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kratos metu rastų narkotinių medžiagų lyginamąjį tyrimą (profiliavimą), ir kartu patikrinti T. J. duotų parodymų teisingumą. Ekspertės S. K. teigimu, toks tyrimo metodas – profiliavimas Lietuvos teismo ekspertizės centre nėra atliekamas, tačiau yra galima pasinaudojant turimomis techninėmis priemonėmis rastas kratų metu narkotines medžiagas palyginti. Jų išlikęs kiekis yra pakankamas tokiam tyrimui. Ekspertė taip pat pažymėjo, kad ji be papildomo tyrimo, remdamasi vien specialisto A. Ž. atliktų cheminių tyrimų duomenimis, atsakyti į klausimą, ar T. J. gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir asmens kratos metu pas nuteistąjį G. M. rastos narkotinės medžiagos yra vienarūšės, ar ne, negali. Iš to, ką teismo posėdyje paaiškino ekspertė, prašant teismo posėdyje dalyvavusiai prokurorei, siekdama išsiaiškinti visas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes, kolegija nutarė paskirti ekspertizę. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio ekspertizės akto Nr. 11-309 (10) (t. 6, b. l. 164-166), kažkokių tai naujų duomenų, kurie paneigtų T. J. parodymus, negauta. Ekspertė S. K., atlikusi tyrimą, davė išvadą, kad tirti pateiktas heroinas, kurio masė 41,616 g ir 4,881 g, kratos metu paimtas iš T. J. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), sudėtimi skiriasi nuo heroino, kurio masė 0,800 g, kratos metu paimto iš G. M., tai yra tirti pateiktas heroinas, kurio masė 41,616 g ir 4,881 g, kratos metu paimtas iš T. J. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir tirti pateiktas heroinas, kurio masė 0,800 g, kratos metu paimtas iš G. M., neturi bendro kilmės šaltinio (nesudarė vienos masės). Tuo tarpu prokurorės apeliaciniame skunde nurodyti kiti duomenys yra tik telefoninių pokalbių interpretacijos, loginės prielaidos, kurios nėra pakankamos daryti neabejotiną išvadą apie asmens kaltumą.

Remdamasi išdėstytais argumentais, kolegija konstatuoja, jog pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados dėl kaltinamojo kaltės turi būti pagrįstos patikimais įrodymais. Tais atvejais, kai yra pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo dalyvavimo nusikaltimo padaryme ir baudžiamajame procese numatytomis priemonėmis jų nepavyksta pašalinti, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino šioje dalyje T. J. iš jam pareikštų kaltinimų.

Kaip minėta, be prokurorės, pirmosios instancijos teismo nuosprendį yra apskundę ir šiuo nuosprendžiu nuteistas G. M. bei nuteistosios I. N. gynėjas.

Pirmosios instancijos teismas G. M. ir I. N. nuteisė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad G. M., I. N. suorganizavus, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti. G. M. apeliaciniame skunde neginčija narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo, bet nesutinka su kitu veikos būtinuoju požymiu „turint tikslą platinti“, ir tuo, jog jis šią veiką atliko bendrininkaudamas su I. N., ką pirmosios instancijos teismas pripažino esant įrodyta. Tvirtina, kad jis tikslo narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti neturėjo, jas įsigijo savo reikmėms, vartojimui ir nežinojo, jog I. N. prekiauja narkotikais. I. N., kuri taip pat yra nuteista kartu su G. M. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, gynėjas taip pat tvirtina, kad šioje dalyje dėl I. N. teismo priimtas nuosprendis turėtų būti panaikintas, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad I. N. veikė kartu su G. M. kaip bendrininkė darant šią nusikalstamą veiką. Tačiau šie G. M., kaip ir nuteistosios I. N. gynėjo, aiškinimai nėra nauji ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti. Šiuos teiginius paneigia pirmosios instancijos teismo ištirtų, išanalizuotų ir įvertintų įrodymų visetas – kratos protokolai, specialistų išvados, telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose - pokalbių suvestinėse užfiksuoti duomenys, kurie išdėstyti ir įvertinti nuosprendyje. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, gautais neteisėtais būdais, arba įrodymai yra nepatikimi. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, yra išlaikyta svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – įvertintas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma.

Pas G. M. asmens kratos metu buvo surasti ir paimti du polietileniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais, iš kurių viename, kaip buvo nustatyta specialistui atlikus tyrimą, yra narkotinė medžiaga heroinas, jo masė sudaro 0,800 g, o kitame maišelyje esanti medžiaga yra narkotinė medžiaga kokainas, jo masė sudari 0,001 g. Kokaino pėdsakai buvo surasti ir ant arbatinio šaukštelio bei G. M. vidinių, išorinių paviršių, rankogalių. Nuteistasis G. M. yra įsitikinęs, kad toks rastas narkotinių medžiagų kiekis rodo, jog jie buvo skirti nepardavimui. Tačiau kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka. Pagal teismų praktiką, narkotinių medžiagų kiekis turi svarbią reikšmę aiškinantis tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą. Tačiau ši aplinkybė nėra vienintelė. Tokie objektyvūs faktai, kaip psichotropinių ar narkotinių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys turi taip pat itin svarbią reikšmę, ir turi būti įvertintos aiškinantis tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą. Pagal tas aplinkybes, kada ir kaip G. M. buvo sulaikytas, įvertinus I. N. ir G. M. užfiksuotų pokalbių turinį, ankstesnį jų elgesį, asmenybes, kolegijos nuomone, galima daryti neabejotiną išvadą, kad priešingai negu G. M. ir I. N. gynėjas tvirtina, pas G. M. surastos narkotinės medžiagos buvo skirtos pardavimui ir šią veiką darant bendrininkavo ir I. N. Kaip matyti iš byloje esančių protokolų, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos bei įrašų pagalba buvo užfiksuoti G. M. ir I. N. pokalbiai. Iš šių pokabių, nors jie vyksta ir užmaskuota forma, galima suprasti, kad G. M. ir I. N. kalba apie asmenį vardu ,,P.“, kuris nori įsigyti narkotinių medžiagų. Taip pat apie asmenį, su kuriuo G. M. turi su susitikti, apie būsimą susitikimą su asmeniu pavadintu ,,R.“, kuris turi įvykti prieš susitikimą su asmeniu vardu ,,P.“. Šie pokalbiai tarp G. M. ir I. N. buvo užfiksuoti tą pačią dieną, praėjus trumpam laiko tarpui, 2008 m. balandžio 15 d., 13.42 val. ir 13.46 val., prieš sulaikant G. M. (sulaikytas 14.13 val.) ir atlikus jo asmens kratą, kurios metu ir buvo rastos minėtos narkotinės medžiagos. Informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole ir jo prieduose užfiksuotų garso pokalbių suvestinių duomenys yra tinkamas įrodymų šaltinis. Jie patvirtina kitus byloje esančius įrodymus, be to, tai nevieninteliai svarbiausi įrodymai, kuriais teismai rėmėsi kvalifikuodami G. M. ir I. N. padarytą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Byloje yra surinka ir kitų įrodymų, kurie atskleidžia tikruosius G. M. tikslus – tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas ir leidžia spręsti apie G. M. ir I. N. veikos bendrumą. Iš kratos protokolo matyti, kad G. M. ir I. N. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atlikus kratą, buvo surasta ir paimta moteriškose džinsinėse kelnėse buvęs polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais, skalbiniuose buvusi dėžutė su joje esančiu polietileniniu maišeliu ir jame esančiais baltos spalvos milteliais, kurios yra narkotinės medžiagos, ir elektroninės svarstyklės ,,JADEVER“, kurios buvo naudojamos narkotinės medžiagoms sverti (t. 2, b. l. 3-4). Kaip nustatė specialistas (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 40-42), atlikęs kratos metu surastų daiktų kriminalistinį tyrimą, viename iš maišelių yra narkotinė medžiaga kokainas, kurio masė sudaro 0,001 g, kitame maišelyje yra narkotinė medžiaga metadonas, kurio masė sudaro 0,248 g, o ant elektroninių svarstyklių ,,JADEVER“ paviršiaus yra likę narkotinių medžiagų kokaino ir heroino pėdsakai. Be to, pagal suvestinėse užfiksuotus kitus pokalbius nustatyta, kad abu, tiek G. M., tiek ir I. N. bendravo ir palaikė ryšius su narkotines medžiagas platinančiais ir vartojančiais asmenimis ir anksčiau. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos bei įrašų pagalba buvo užfiksuoti I. N., G. M. ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens pokalbiai. Byloje nustatyta, kad nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2008 m. balandžio 14 d. I. N. su minėtu ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu bendravo ir tarėsi taip pat dėl tam tikrų kiekių narkotinių medžiagų paruošimo ir pardavimo. G. M. su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu užfiksuotų pokalbių metu taip pat kalba apie tam tikrų ,,kiekių“ paruošimą. 2008 m. balandžio 10 d., 19.44 val., įvykusio pokalbio metu, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui paklausus G. M.: ,,Ten padaryti man ...už 30, gerai? Aš jau kylu į viršų“, G. M. atsakė: ,,Davai“ (t. 1, b. l. 18). 2008 m. balandžio 14 d., 18.27 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo vėl skambina G. M. ir klausia dėl susitikimo, kurį ir narkotinių medžiagų kiekį reikalingą ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo galutinai suderina su I. N. (t. 1, b. l. 22). Todėl, kolegijos nuomone, vertindamas G. M. ir I. N. pokalbius apie narkotines medžiagas, asmenį, norintį jų įsigyti, būsimą susitikimą su asmeniu, turintį įvykti iki susitikimo su asmeniu, norinčiu pirkti narkotines medžiagas, kontekste kitais byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių: pokalbiai vyko tą pačią dieną prieš sulaikant G. M. su narkotinėmis medžiagomis, atlikus kratą G. M. ir I. N. gyvenamosiose patalpose buvo surastos elektroninės svarstyklės su narkotinių medžiagų pėdsakais, narkotinės medžiagos, G. M. ir I. N. anksčiau bendravo ir palaikė ryšius su narkotines medžiagas platinančiais ir vartojančiais asmenimis, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos narkotinės medžiagos buvo skirtos pardavimui ar platinimui, o ne G. M. asmeninėms reikmėms, vartojimui, kaip ir apie nuteistųjų G. M. ir I. N. veiklos, tiek apie jų tyčios įgyjant, laikant ir platinant narkotines medžiagas bendrumą. Kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai susiejo visas pas G. M. surastas, laikytas ir gabentas narkotines medžiagas su abiem nuteistaisiais ir vertino jų veikas kaip padarytas bendrininkaujant, kaip ir tai, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos narkotinės medžiagos buvo skirtos pardavimui ar platinimui, o ne G. M. asmeninėms reikmėms, vartojimui.

Padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl nėra teisinio pagrindo ją perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma G. M. apeliaciniame skunde. Baudžiamasis įstatymas tiek G. M., tiek ir I. N. pritaikytas tinkamai.

Nėra pagrindo šios nusikalstamos veikos perkvalifikuoti ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, kaip yra prašoma G. M. apeliaciniame skunde.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kad neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino. Įstatymo dispozicijoje nusikaltimo objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų. Nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, laikomas baigtu nuo bet kurio iš įstatymo dispozicijoje nurodytos veikos padarymo.

Byloje nustatyta, kad G. M. veikė bendrininkų grupe, tiesiogiai dalyvavo vykdant objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę sudarančius veiksmus – 2008 m. balandžio 15 d. nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 1,915 g kietos medžiagos savo sudėtyje turinčios 0,800 g narkotinės medžiagos heroino ir 0,255 g baltos spalvos miltelių savo sudėtyje turinčių 0,001 g narkotinės medžiagos kokaino, šias narkotines medžiagas G. M. apie 14.00 – 14.15 val. neteisėtai laikė prie savęs ir gabeno automobiliu iki (duomenys neskelbtini). Byloje buvo nustatyta, kad G. M. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tačiau dėl šios aplinkybės, netgi ir konstatavus, kad veika – šių medžiagų pardavimas – nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tenkinti G. M. prašymą padarytą nusikaltimą iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, nes nusikaltimas buvo baigtas G. M. padarius kitas jam inkriminuotas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. N. taip pat yra nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu iki 2008 m. balandžio 15 d. nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo 0,066 g baltos spalvos miltelių savo sudėtyje turinčių 0,001 g narkotinės medžiagos kokaino, 0,274 g baltos spalvos miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,248 g narkotinės medžiagos metadono, šias narkotines medžiagas iki 2008 m. balandžio 15 d., 15.40 val., neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kai jos buvo surastos policijos pareigūnų. Nuteistosios I. N. gynėjas apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti I. N. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį. Apeliantas neginčija teismo nustatytų aplinkybių – narkotinių medžiagų įgijimo ir laiko, tik tvirtina, kad nuosprendyje nurodyti įrodymai neleidžia daryti neginčijamos išvados, tik prielaidą, jog I. N. nuosprendyje nurodytas narkotines medžiagas įgijo, laikė turėdama tikslą platinti. Šios medžiagos galėjo būti skirtos pačios I. N. suvartojimui. Tokiu būdu, kaip galima suprasti iš dėstomų argumentų, apeliantas nesutinka su kaltinančių įrodymų, kuriais remiantis teismas padarė išvadą apie I. N. tikslą platinti narkotines medžiagas, įvertinimu, padarytu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Įrodymų įvertinimas yra teismo prerogatyva. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, šių BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes, taip pat ir I. N. ginčijamas, išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas pirmosios instancijos teismo sprendime, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad I. N. nuosprendyje nurodytas narkotines medžiagas įgijo, laikė turėdama tikslą platinti. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, tai yra liudytojo M.D., liudytojo N. 1, kuriam taikytas anonimiškumas, iš dalies pačios I. M. parodymais, tarnybiniuose pranešimuose, stenogramose užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad pirminė operatyvinė informacija, kurios pagrindu buvo sankcionuotas NVIM ir leista liudytojui Nr. 1, kuriam taikytas anonimiškumas, atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, buvo būtent duomenys, kad I. N. platina narkotines medžiagas. Kaip nurodė liudytojas M. D., apklaustas pirmosios instancijos teisme, jam dirbant ONTT kovos su narkotikais skyriuje, buvo gauta informacija, kad I. N. prekiauja narkotikai, kurių galima buvo įsigyti jai paskambinus mobiliuoju telefonu. Toliau pagal liudytojo M. D., liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, parodymus, tarnybinius pranešimus, byloje esančias stenogramas nustatyta, kad liudytojas Nr. 1, veikęs pagal NVIM, susitardavo su I. N. dėl susitikimo, jis duodavo jam pinigų, ir už juos liudytojas Nr. 1 įgydavo iš I. N. narkotines medžiagas. I. N. pati skambindavo liudytojui Nr. 1. Iš viso buvo penki tokie atvejai, kai liudytojas Nr. 1 įgijo iš I. N. narkotines medžiagas: keturis kartus po vieną dozę, o vieną kartą – dvi dozes iš karto. I. N. keletą kartų narkotines medžiagas pardavė savo gyvenamojo namo laiptinėje. Taip pat keletą kartų į sutartą vietą buvo atvežusi narkotines medžiagas šviesiai mėlynu automobiliu VW Golf, heroiną perduodama pro pravertą automobilio langą. Vieną dozė pas ją kainavo 50 Lt. Atlikus šių iš I. N. nupirktų medžiagų kriminalistinį tyrimą buvo nustatyta, kad iš I. N. buvo nupirkta 2008 m. kovo 20 d. – 0.070 g narkotinės medžiagos heroino, 2008 m. kovo 21 d. – 0,069 g. narkotinės medžiagos heroino, 2008 m. kovo 27 d. 0,068 g narkotinės medžiagos heroino, 2008 m. balandžio 7 d. 0,046 g narkotinės medžiagos heroino, 2008 m. balandžio 9 d. 0,062 g narkotinės medžiagos heroino (t. 1, b. l. 75-77, 87-89, 101-103, 113-115, 128-129). Nuo 2008 m. kovo 19 d. iki 2008 m. birželio 19 d taip pat buvo vykdoma I. N. slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, spalvas sekimas. Suvestinėse užfiksuoti pokalbiai taip pat byloja, jog I. N. platino narkotines ir psichotropines medžiagas ir tai darė aktyviai. Tai patvirtina užfiksuoti 2008 m. kovo 28 d., 12.20 val., 2008 m. balandžio 10 d., 18. 27 val., ir kiti pokalbiai su nenustatytu asmeniu, kurių metu I. N. su nenustatytu asmeniu kalba apie ,,gabalus“, kiekį, atsiskaitymą, derina susitikimus, jų laiką (t. 1, b. l. 15, 18-19, 22, 28-29). Telefoniniuose pokalbiuose nėra vartojamos sąvokos, kaip narkotinės medžiagos – vartojamos tokios sąvokos, kaip ,,gabalai“ ir pan. Tačiau, analizuojant pokalbių turinį, vertinant juos kitų anksčiau aptartų įrodymų kontekste, galima daryti išvadą, kad kalbama apie narkotines medžiagas, jų pardavimą. Be to, žodžių (,,gabalų“) reikšmę paaiškino teisiamajame posėdyje ir liudytojas M. D. nurodęs, kad taip yra vadinamos vienos ar kitos rūšies psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Apelianto teiginys, kad kol byloje nėra atlikta fonoskopinė ekspertizė, leidžianti identifikuoti asmenį, remiantis užfiksuotais pokalbiais galima daryti tik prielaidas, yra nepagrįstas. Pati I. N. niekada neneigė, kad telefonai, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių klausantis (pasiklausymas sankcionuotas 2008 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teisėjo nutartimi) buvo užfiksuoti I. N. pokalbiai su narkotines medžiagas vartojančiais ir platinančias asmenimis apie narkotines medžiagas, jų kiekius, pardavimą, planuojamus susitikimus, priklauso jai ir nenurodė, kad be jos dar būtų asmenų, kurie būtų naudojąsi, nuolat kalbėję šiais telefonais ar būtų juos naudoję. Tokių duomenų nėra ir kitose byloje esančiuose dokumentuose. Todėl pagrindo skirti minėtą ekspertizę nebuvo, kaip ir nesivadovauti suvestinių protokoluose užfiksuotais pokalbiais.

Toliau, kaip matyti iš bylos duomenų, tęsiant operaciją, buvo nuspręsta atlikti kratą I. N. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Kratos metu buvo rastos ir paimtos narkotinės medžiagos – heroinas, kurio masė sudaro 0,001 g, ir metadonas, elektroninės svarstyklės ,,JADEVER“, kurios buvo naudojamos narkotinės medžiagoms sverti, ant svarstyklių paviršiaus buvo likę taip pat narkotinių medžiagų kokaino ir heroino pėdsakai. (t. 2, b. l. 3-4, t. 3, b. l. 40-42). Visi šie faktai – I. N. bute rastos narkotinės medžiagos, narkotikams fasuoti skirti įrankiai (svarstyklės), ant kurių buvo likę narkotinių medžiagų pėdsakai, I. N. vykdoma veikla – aktyviai platino narkotines medžiagas, palaikė ryšius tiek su narkotines medžiagas vartojančiais, tiek ir su platinančiais asmenis, I. N. buvo žinoma, kaip prekiaujanti narkotikais, kurių pas ją galima buvo įsigyti jai paskambinus mobiliuoju telefonu, ir ši informacija pasitvirtino, I. N. penkis kartus pardavė narkotines medžiagas liudytojui Nr. 1 - negali būti atsitiktinių aplinkybių sutapimas ir sudaro vientisą bei logišką įrodymų grandinę, leidžiančią daryti išvadą, kad I. N. disponavo narkotinėmis medžiagomis tikslu jas platinti. Kolegija neįžvelgia apelianto nurodomo prieštaravimo tarp pirmosios instancijos teismo argumentų, nes pats savaime narkotinių medžiagų vartojimas, nedidelis rastų narkotinių medžiagų kiekis neeliminuoja tikslo jas platinti. Todėl, esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo šioje dalyje dėl I. N. priimto apkaltinamojo nuosprendžio panaikinti ir ją pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, kaip prašo jos gynėjas apeliaciniame skunde.

Nuteistosios I. N. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat keliamos abejonės dėl I. N. paskirtų bausmių teisingumo. Kaip galima suprasti iš apelianto dėstomų argumentų, teismas turėjo pripažinti I. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jos nusikalstamos veikos padarytos dirbtinai sukurtomis ir valstybės sankcionuotomis sąlygomis, ir dėl to taikyti jai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti jai švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Šis nuteistosios I. N. gynėjo prašymas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteista I. N., aplinkybės rodo, kad I. N. veiksmai nebuvo sukelti dirbtinai. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai, turėdami informacijos apie tai, jog I. N. užsiima neteisėta narkotinių medžiagų prekyba, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo atliekami BPK numatyti veiksmai (procesinės prievartos priemonės): telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, slaptas sekimas. Dėl šių veiksmų atlikimo BPK nustatyta tvarka buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuriam buvo pateikta turima medžiaga apie galimą I. N. nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, patikrinęs pateiktą medžiagą ir nustatęs, kad joje yra pakankamai duomenų apie I. N. daromą nusikalstamą veiką, priėmė nutartis dėl minėtų veiksmų atlikimo (t. 1, b. l. 7, 11, 163). Atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, turima informacija apie I. N. nusikalstamą veiką pasitvirtino ir buvo surinkti konkretūs duomenys apie tai, kad ji iš tikrųjų parduoda narkotines medžiagas. Atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, I. N. nebuvo provokuojamas nusikalsti. Tai patvirtina liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai bei šio liudytojo pokalbių su I. N. stenogramos. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, imitavo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytus nusikalstamus veiksmus ir nedarė tokio pobūdžio įtakos, kad sukurstytų I. N. padaryti nusikalstamą veiką. Pati I. N. taip pat neparodė, kad jai buvo daroma kokia nors įtaką, kad liudytojas Nr. 1, kuriam taikytas anonimiškumas, būtų atlikęs veiksmus, kurie būtų riboję jos veiksmų pasirinkimo laisvę. Pagal I. N. aiškinimus, ji narkotines medžiagas pardavė iš gailesčio ir dėl to, kad jai reikėjo pinigų. Visi susitikimai su liudytojų Nr. 1, kuriam taikytas anonimiškumas, įvyko pačios I. N. iniciatyva. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką (žr., pavyzdžiui, Teixeira de Castro v. Portugal, no 25829/94, judgement of 9 June 1998), provokacija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuotos teisės į teisingą procesą pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai atliekami su asmeniu, apie kurį neturima duomenų, kad jis daro nusikalstamą veiką. Nutartyje jau minėta, kad policijos pareigūnai turėjo duomenų apie I. N. nusikalstamą veiką, nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo atlikti neperžengiant ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytų ribų, taigi nėra pagrindo išvadai, kad I. N. buvo provokuojamas nusikalsti ir nėra pagrindo pripažinti tai I. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (pažymėtina, kad jeigu I. N. būtų NVIM dalyvių išprovokuota padaryti nusikalstamą veiką, tai būtų ne jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o aplinkybė, įrodanti nuteistosios nekaltumą dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų). Tai, kad policijos pareigūnai sulaikė I. N. ne po pirmo narkotinių medžiagų pardavimo, tik praėjus kuriam laikui, kaip mano apeliantas, nėra ta aplinkybė, kuri rodytų buvus provokacijai. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. N. nebuvo sulaikoma todėl, kad buvo siekiama išsiaiškinti kitus šioje prekybos narkotinėmis medžiagomis grandinėje dalyvaujančius asmenis. Tokių tikslų siekimas suponuoja nevienkartinį asmens, kuriam leidžiama atlikti šiuos veiksmus, veikimą. Pagal teismų praktiką, tokiais atvejais tiek sprendžiant dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimo, tiek atliekant nevienkartinius veiksmus, BPK 159 straipsnio, nei kitos šio kodekso nuostatos nepažeidžiamos (nutartis 2K-225/2008).

Be to, pažymėtina, kad remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą.

Šioje byloje nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių I. N. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su I. N. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas I. N. už jos nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Asmens veikos, susijusios su neteisėta apyvarta narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neteisėtumą įtvirtina BK, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gaminimą, gabenimą, siuntimą, neturint tam reikiamo leidimo. Visi draudimai ir apribojimai, susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta yra skirti tam, kad kiek įmanoma visapusiškiau būtų užkirstas kelias narkotikų plitimui ir žmonių įtraukimui į narkotikų vartojimą. Todėl, nuteistosios I. N. gynėjo nurodytos aplinkybės – ji nusikalto pirmą kartą, nenustatyta, jog išskyrus liudytojui Nr. 1 būtų pardavusi narkotines medžiagas, kiti pirkėjai nenustatyti – nelaikytinos išimtinėmis, mažinančiomis I. N. įvykdytų nusikaltimų pavojingumą ar rodančios mažesnį I. N. asmenybės pavojingumą. Pirmosios instancijos teismo I. N. paskirtos bausmės yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms, kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.

Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde taip pat prašo paskirti jam švelnesnę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, turi pastovią gyvenamąją vietą, išlaiko mažametį vaiką. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė G. M. laisvės atėmimą – ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. Kolegijos nuomone, ši G. M. paskirta bausmė, atsižvelgiant į pirmosios teismo nustatytas aplinkybes, nėra aiškiai per griežta, ją švelninti nėra pagrindo.

Nuteistojo G. M. teiginys, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgus yra pagrindas skirti jam švelnesnę bausmę, nepagrįstas.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimas gali būti teismo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, tai yra savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimas dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sąlygos, kurios būtų pagrindas G. M. prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra įvykdytos. Nors G. M. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę iš dalies pripažino, bet nepapasakojo visų nusikaltimo aplinkybių (neneigė, jog rastos pas jį asmens kratos metu narkotinės medžiagos priklauso jam, jis šias neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno, tačiau tvirtino, kad šios nebuvo skirtos pardavimui, jas įsigijo sau, nieko nežinantis apie I. N. vykdomą neteisėtą veiklą), nusikaltimas buvo atskleistas kitų proceso dalyvių parodymais, kituose dokumentuose užfiksuota informacija, dėl padaryto nusikaltimo neapgailestavo. Dėl jo padarymo pradėjo gailėtis tik tada, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo už šį nusikaltimą pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme (G. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis gailisi padaręs nusikaltimą). Visa tai rodo, kad G. M. gailėjimas yra ne nuoširdus, o formalus, tokiu būdu siekiant sušvelninti jam paskirtą bausmę. G. M. gailisi ne dėl savo padaryto nusikaltimo, o tik dėl to, kad jam reikia atsakyti už padarytą nusikaltimą, patirti įstatymo nustatytus suvaržymus.

Nuteistasis G. M. skunde taip pat teigia, kad jis turi mažametį vaiką ir šį išlaiko. Pats nuteistasis kaip tėvas privalo rūpintis savo vaiku. Tačiau nuteistojo vaiko gerovė negali būti priešpastatoma visuomenės saugumui. G. M., darydamas nusikaltimą, žinojo galimas pasekmes, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos gali patirti laisvės suvaržymų, kas neabejotinai jo vaikams sukels dvasinius išgyvenimus, tačiau tai jo nesustabdė nuo nusikaltimo padarymo.

Taip pat byloje nėra nustatyta BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse išdėstytų sąlygų, kurios leistų kolegijai svartyti švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo G. M. klausimą pagal BK 62 straipsnio taisykles, visumos. Taip pat nėra nustatyta ir kokių nors aplinkybių, kurios rodytų, kad, įvertinus kaltininko padarytą nusikalstamą veiką ir (ar) jo asmenybę, įstatyme numatytos bausmės paskyrimas G. M. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl kolegija laiko, kad G. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė negu sankcijos vidurkis, yra teisinga, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria T. J. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

T. J. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimą vienuolikai metų;

T. J. pripažinti kaltu pagal 253 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvylikai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią T. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą - nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki 2008 m. balandžio 16 d., nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2009 m. balandžio 8 d. imtinai.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo G. M. ir nuteistosios I. N. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinius skundus atmesti.