Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės „Plus Plus Capital“ AS ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui priimtinas sprendimas už akių (142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 21 d. atsakovas sudarė su „Bigbank“ AS filialu Vartojimo kredito sutartį Nr. 1731886/96ta (toliau – ir Sutartis), pagal kurią „Bigbank“ AS filialas suteikė atsakovui 3 500 Eur kreditą iki 2023 m. sausio 16 d., o atsakovas įsipareigojo pasinaudoti kreditu ir per numatytą laikotarpį grąžinti jį, mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. „Bigbank“ AS filialas 2018 m. lapkričio 16 d. įspėjimu dėl sutarties nutraukimo priminė atsakovui, kad susidarė 376,34 Eur pradelsta skola pagal Sutartį ir įspėjo, jog nesumokėjus šios skolos per dvi savaites arba šalims nepasiekus susitarimo dėl skolos dengimo dalimis, sutartis bus vienašališkai nutraukta, už kiekvieną mokėjimo vėlavimo dieną skaičiuojami 0,05% delspinigiai. Atsakovas nesumokėjo „Bigbank“ AS filialui pretenzijoje nurodytos sumos nustatytu terminu, todėl pradinė kreditorė „Bigbank“ AS filialas 2018 m. gruodžio 3 d. pranešė atsakovui, kad sutartis vienašališkai nutraukta, likęs įsiskolinimas sudaro 3 508,17 Eur sumą. Periodinės Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu „Bigbank“ AS filialas perleido reikalavimo teisę į atsakovo 4 273,82 Eur įsiskolinimą naujai kreditorei ieškovei „PlusPlus Capital“ AS. Ieškovė, kaip nauja kreditorė, 2018 m. gruodžio 18 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą bei paragino atsiskaityti, tačiau atsakovas skolos negrąžino.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 267,52 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.1 straipsnis, 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.101 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis).

Vartojimo kredito sutartimi nustatyta 17,00 procentų dydžio metinių palūkanų norma. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę, ar kaip atlyginimas kreditoriui už skolininko naudojimąsi svetimais pinigais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.109 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti 208,03 Eur reikalavimo perleidimo dieną paskaičiuotų palūkanų ir 280,02 Eur papildomai paskaičiuotų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo perleidimo dienos iki 2019 m. birželio 19 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad pradinis kreditorius pranešė skolininkui apie sutarties nutraukimą 2018-12-03, pranešime nurodydamas, kad įsiskolinimą sudaro 3508,17 Eur. Po 15 dienų ( 2018-12-18) naujasis kreditorius ( ieškovė) atsakovui išsiuntė pretenziją dėl skolos mokėjimo, nurodydama, kad šio įsiskolinimas yra 4273,82 Eur, t.y. naujasis kreditorius po 15 dienų reikalavo beveik 800 eurų didesnės skolos grąžinimo, savo reikalavimo nepagrįsdamas jokiais įrodymais. Pradinis kreditorius apie reikalavimo teisės perleidimą skolininko neinformavo, todėl taikytina CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostata, nurodanti, jog skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, teigiančiu, jog cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, t. y. įteikiant skolininkui ieškinį su priedais, laikytinas tinkamu skolininko informavimu ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas, darytina išvada, jog tinkamai skolininkas buvo informuotas 2019 m. liepos 29 d., todėl ieškovės reikalavimas dėl 280,02 Eur papildomai paskaičiuotų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo perleidimo dienos iki 2019 m. birželio 19 d. netenkintinas.

Be to, pažymėtina, kad ieškovės vykdoma veikla,- skolų išieškojimas, bet ne kreditų už palūkanas davimas, t.y., bendrovė paskolų neišduoda, pajamų iš pinigų skolinimo neuždirba. Atsižvelgiant į tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisė į 208,03 Eur palūkanas buvo perleista ieškovei, reikalavimas dėl 208,03 Eur priteisimo iš atsakovo tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 17 proc. palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y., palūkanų už pradinio kreditoriaus suteiktų pinigų naudojimą. Šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas aukščiau išdėstytais motyvais: ieškovės vykdoma veikla,- skolų išieškojimas, o ne paskolų suteikimas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 294,08 Eur delspinigius už 180 dienų skaičiuojant 0,05 proc. (nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. birželio 19 d.) pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 6.1 punktą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, įvertinus tai, jog pradinis kreditorius apie reikalavimo teisės perleidimą skolininko neinformavo, taikant CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatą, laikant, kad skolininkas tinkamai apie prievolę naujajam kreditoriui buvo informuotas ieškinio įteikimo dieną,- 2019-07-29, ieškovės paskaičiuoti 294,08 Eur delspinigiai už prievolės nevykdymą iki ieškinio pateikimo iš atsakovo nepriteistini. 2018-12-17 Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė į 11 Eur delspinigių, tačiau nesant ieškovės prašymo priteisti delspinigių, paskaičiuotų iki 2018-12-17, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti procesines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2019 m. liepos 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Iš dalies tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė prašo priteisti 91 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Laikant, kad patenkinta apie 70 procentų ieškinio reikalavimų (atmesti reikalavimai dėl 17 proc. metinių palūkanų priteisimo, 280,02 Eur palūkanų ir 294,08 Eur delspinigių), iš atsakovo ieškovei priteistina 63,70 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovo Valstybei priteistina 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei „Plus Plus Capital“ AS, j. a. k. 11919806 iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 267,52 Eur (trys tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt septyni eurai 52 ct) negrąžinto kredito, 208,03 Eur (du šimtai aštuoni eurai 03 ct) mokėjimo palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2019 m. liepos 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,70 Eur (šešiasdešimt trys eurai 70 ct) žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti Valstybei iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (trys eurai 58 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą – 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.