- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- e2-450-1124/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- R. V., B. T.
- Trečiasis asmuo
- T. K.
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. V., B. T. (B. T.) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo byloje – T. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti motinos R. V. ir tėvo B. T. (B. T.) valdžią nepilnamečio sūnaus V. V. (V.) atžvilgiu; nustatyti V. V. gyvenamąją vietą, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, T. K. šeimoje; priteisti iš R. V. išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. V. – po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; priteisti iš B. T. išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. V. – po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
2. Nurodo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) 2022 m. kovo 30 d. gavo Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro (toliau – TRPŠVC) motyvuotą siūlymą, kuriame informuojama, kad TRPŠVC vaikui V. V. ir jį auginančiai R. V. bei B. T. nuo 2019 m. spalio 8 d. yra taikomas atvejo vadybos procesas ir teikiama socialinių įgūdžių ugdymo ir (ar) palaikymo paslauga. Informuojama, kad V. V. gyvena pas T. K., kuri yra jo šeimos giminaitė iš motinos pusės (pusseserė). Vl pas ją glaudžiasi apie 4 metus. Anksčiau tik lankydavosi, ar pasilikdavo kelioms dienoms pabūti, praleisti atostogas ar savaitgalį, tačiau stebima, kad Vl likdavo vis ilgiau ir šiuo metu ten nuolat gyvena. Tai patvirtina ir pats V. V. bei T. K.. R. V. yra nustatytas neįgalumas dėl psichinės ligos. R. V. nesilanko pas medikus, atsisako vykti net ir skatinama socialinio darbuotojo ar savo artimųjų. R. V. su sugyventiniu B. T. dažnai namų aplinkoje vartoja alkoholį, namuose dažnai stebimi pašaliniai asmenys. Socialiniam darbuotojui lankantis šeimos namuose, R. V. ir B. T. būdavo pastebėti neblaivūs, bet tuo metu nepilnamečio V. V. namuose nebūdavo, jis būdavo išvykęs pas T. K.. R. buvo skatinama priimti pagalbą dėl žalingo alkoholio vartojimo, nuvykti konsultacijai pas priklausomybės ligų konsultantą, tačiau tą daryti atsisakydavo. Ji neigia alkoholio vartojimą ir atsisako priimti siūlomą pagalbą. R. V. namai yra socialinis būstas. Namas yra nedidelis, be patogumų. Lankantis socialiniam darbuotojui buvo stebima, kad būstas – apleistas, nešvarus. R. V. ir B. T. ribotai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kitais specialistais. B. T. pastebėjęs, kad atvyko socialinis darbuotojas, pasišalina arba atsisako bendrauti. Telefonu su B. T. susisiekti nepavyksta. R. V. taip pat ne visada atsako į skambučius, siekia vengti susitikimų su socialiniais darbuotojais. Savo iniciatyva į specialistus nesikreipia. R. V. stokoja socialinių įgūdžių, jai sunku palaikyti ir užmegzti naujus ryšius, kyla sunkumų laikantis visuomenėje priimtų bendravimo normų, kartais jos elgesys tampa asocialus. Šeima nedalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose. Šeimoje stebimas finansinio raštingumo ir atsakingumo trūkumas. R. V. neprisideda prie savo sūnaus išlaikymo, arba prisideda epizodiškai labai nežymia suma (5–20 Eur), kuri būna dovana gimtadienio ar kita proga. Visus reikalingus vaikui daiktus perka ir vaiką aprūpina T. K.. R. V. ir B. T. yra ilgai nedirbantys asmenys. R. V. yra pašalinta iš Užimtumo tarnybos, nes atsisakė bendrauti su tarnybos darbuotojais ir būti konsultuojama. Vaiko motina R. V. nededa pastangų užtikrinti vaiko poreikius, tinkamai bendrauti su vaiku, galimai dėl savo sveikatos būklės ir ligos, kuri turi reikšmingos įtakos jos situacijos supratimui ir vertinimui. Ji nebendrauja su mokyklos pedagogais, nesidomi sūnaus pažangumu, nedalyvauja tėvų susirinkimuose, nežino, kur ir kurioje klasėje mokosi sūnus. Žalingas alkoholio vartojimas, pašaliniai asmenys, kurie kartu vartoja alkoholį, namuose kelia pavojų vaiko fiziniam ir emociniam saugumui, turi įtakos jo elgesio raidai. Motinos gebėjimas sukurti vaiko augimui ir raidai tinkamą aplinką, patenkinti vaiko poreikius yra labai ribotas. Pokalbio su V. V., vykusio 2022 m. kovo 28 d., metu V. V. pasakojo, kad jis šiuo metu jaučiasi gerai, gyvena gerai, jam viskas sekasi puikiai. Jam patinka gyventi pas T., kuri juo rūpinasi, perka visas reikiamas priemones, drabužius, jis nori ir toliau gyventi pas T.. Pažymima, kad R. V. neigia priklausomybę alkoholiui. Jai yra žinoma situacija, kad jos sūnus Vl gyvena pas T. K., teigia, kad taip jam yra geriau, o ji sutinka, jog sūnus ten gyventų.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi leista paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą. V. V. 2022 m. balandžio 25 d. Trakų rajono administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P2E-426 nustatyta laikinoji globa (rūpyba), laikinąja rūpintoja paskirta T. K..
4. 2022 m. rugsėjo 8 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu atvejo vadybininkė
apibendrino, kad vaiko tėvai savo elgesio su vaiku ir gyvenimo būdo nekeičia, nedalyvauja
atvejo vadybos posėdžiuose, neįsitraukia į pagalbos plano įgyvendinimą, vengia
bendradarbiauti ir bendrauti su socialiniais darbuotojais. Tėvas yra nusišalinęs nuo sūnaus
priežiūros, nedalyvauja jo gyvenime, vengia kontakto. Motina teigia, kad socialiniai
darbuotojai jai ir vaiko tėvui trukdo dirbti ir prašo netrukdyti, teigia, kad jokia pagalba šeimai nereikalinga ir su socialiniais darbuotojais atsisako bendrauti. Kadangi nėra duomenų, kad situacija tėvų šeimoje artimiausiu metu gali pasikeisti teigiama linkme, paskutinio atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios vaiko atžvilgiu apribojimo bei nuolatinės rūpybos vaikui nustatymo. TRPŠVC pateiktame 2022 m. rugsėjo 14 d. Motyvuotame siūlyme nurodoma, kad tėvai savo elgesio nekeičia, nedalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose, neįsitraukia į pagalbos plano įgyvendinimą, vengia bendradarbiauti ir bendrauti su socialiniais darbuotojais.
5. Ieškovo vertinimu, nepilnamečio V. V. teisės ir interesai yra pažeisti, o būtent – atsakovai savo kaltais veiksmais neįgyvendino tėvų valdžios, nusišalino nuo savo vaiko auklėjimo, išlaikymo, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku, nesudaro sąlygų vaikui grįžti į šeimą. Atsakovai gyvena savo interesais, o vaikas auga be tėvų globos. Savo netinkamu, neatsakingu elgesiu atsakovai neužtikrina ir negali užtikinti vaikui gerų gyvenimo sąlygų, tinkamo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vystymosi. Savo neveikimu bei abejingumu daro žalą vaiko fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Nepaisant to, kad atsakovai minimaliai bendrauja su vaiku, tačiau domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius.
6. Laikinosios rūpybos nustatymas V. V. nemotyvavo atsakovų keisti gyvenimo būdo ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą. Nuo laikinosios rūpybos nustatymo padėtis iš esmės nepasikeitė ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje situacija pasikeis teigiama linkme.
7. Teismo posėdžio metu ieškovas (jo atstovė) palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
8. Atsakovų atstovė atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl ieškinio reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad R. V. turi psichikos sveikatos problemų, todėl jos atžvilgiu taikytinas ne tėvų valdžios apribojimas, o vaiko atskyrimas nuo motinos, taip pat mažintinas iš jos priteistino išlaikymo dydis. B. T. yra nedirbantis asmuo, todėl iš jo priteistino išlaikymo dydis taip pat mažintinas.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
9. Gimimo įrašo (Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. 63) duomenimis, atsakovai R. V. ir B. T. (B. T.) yra V. V. (V.), gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai.
10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. balandžio 2 d. informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą duomenimis, 2022 m. balandžio 2 d. su nepilnamečiu V. V. buvo susitikta gyvai, T. K. gyvenamojoje vietoje. V. V. papasakojo, kad pas pusseserę gyvena jau beveik dvejus metus. Jo tėvų namuose gyventi neįmanoma, kadangi jie nuolat vartoja alkoholį, neduoda pinigų, nesirūpina, jis tėvų namuose negauna net valgyti. Pas pusseserę T. jam gyventi patinka, ji juo rūpinasi, perka daiktus, rūbus, gerai maitina. Paskutinį kartą pas tėvus buvo prieš dvi savaites. Tuo metu tėvai buvo blaivūs. Su tėvais bendrauju telefonu, kartais juos aplanko. Tačiau ten jam būti nepatinka, kadangi tėvai vartoja alkoholį, pas juos taip pat lankosi kiti asmenys, kurie kartu su jais vartoja alkoholį. Pas pusseserę T. K. jis jaučiasi gerai, ji yra jo mamos sesers dukra. Su visais T. šeimos nariais jis sutaria gerai. Norėtų ir toliau gyventi pas pusseserę T. K., kuri juo rūpinasi, domisi jo mokslo pasiekimais. Su tėvais bendrauja retai, kartais pasikalba su jais telefonu. Pas tėvus gyventi nenori. Su vaiko motina buvo susitikta 2022 m. balandžio 2 d. jos gyvenamojoje vietoje. Motina akivaizdžiai buvo neblaivi, jos koordinacija buvo sutrikusi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, ji elgėsi neadekvačiai, neįsileido į namus. Jai visiškai neįdomu, kur yra V. V. ir ką jis veikia. Su vaiko tėvu buvo susitikta 2022 m. balandžio 2 d. jo gyvenamojoje vietoje. Tėvas akivaizdžiai buvo neblaivus, jo koordinacija buvo sutrikusi, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. B. T. buvo labai nepatenkintas, kad pas jį važinėja tarnybos. Jo manymu, vaiko klausimas jau išspręstas. Džiaugėsi, kad vaikui bus nustatyta globa. Piktinosi, kad reikės teikti vaikui išlaikymą.
11. Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi, konstatavus, kad yra kilęs realus pavojus vaiko V. V. saugumui, sveikatai bei gyvybei, leista paimti vaiką V. V. iš jo motinos R. V. ir tėvo B. T..
12. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu V. V. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), laikinąja vaiko rūpintoja paskirta T. K..
13. 2022 m. gegužės 9 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto duomenimis, vaikas V. V. nurodė, kad mamai jis skambina, tačiau mama jam neskambina, gyventi su tėvais nenori, nes jam nepatinka jų gyvenimo būdas.
14. TRPŠVC 2022 m. rugsėjo 14 d. Motyvuoto siūlymo duomenimis, tėvai (atsakovai) savo elgesio nekeičia, nedalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose, neįsitraukia į pagalbos plano įgyvendinimą, vengia bendradarbiauti ir bendrauti su socialiniais darbuotojais.
15. 2022 m. rugsėjo 16 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto duomenimis, 2022 m. rugsėjo 8 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu atvejo vadybininkė apibendrino, kad vaiko tėvai savo elgesio su vaiku ir gyvenimo būdo nekeičia, nedalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose, neįsitraukia į pagalbos plano įgyvendinimą, vengia bendradarbiauti ir bendrauti su socialiniais darbuotojais. Tėvas yra nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros, nedalyvauja jo gyvenime, vengia kontakto. Motina teigia, kad socialiniai darbuotojai jai ir vaiko tėvui trukdo dirbti ir prašo netrukdyti, teigia, kad jokia pagalba šeimai nereikalinga ir su socialiniais darbuotojais atsisako bendrauti. Kadangi nėra duomenų, kad situacija tėvų šeimoje artimiausiu metu gali pasikeisti teigiama linkme, paskutinio atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios vaiko atžvilgiu apribojimo bei nuolatinės rūpybos vaikui nustatymo.
16. R. V. per pastaruosius penkerius metus administracinių nusižengimų registro duomenimis bausta du kartus, iš jų vieną kartą už dviračio vairavimą būnant neblaivia, kitą kartą – už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.
17. Abu atsakovai – R. V. ir B. T. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruoti. R. V. iki 2022 m. lapkričio 18 d. nustatytas 55 procentų darbingumas.
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
18. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
19. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
20. Šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad atsakovai yra iš esmės nusišalinę nuo savo sūnaus V. V. auklėjimo ir jo priežiūros, tarp tėvų (atsakovų) ir sūnaus dėl atsakovų kaltės nėra iš esmės jokio emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Atsakovai R. V. ir B. T., nors kartais ir bendrauja su vaiku telefonu, kartais pats vaikas juos aplanko, tačiau jie neaugina vaiko, nededa jokių aktyvių pastangų, kad būtų atstatytas jų, kaip tėvų, ir sūnaus ryšys, jie nelanko vaiko, neteikia jam išlaikymo (atsakovė R. V. tik kartais duoda sūnui nežymias pinigų sumas – 5–10 Eur), atsakovai piktnaudžiauja alkoholiu. Pats V. V. yra išreiškęs norą gyventi rūpintojos šeimoje.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
Motyvuojamoji dalis
22. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad jie kartu ar atskirai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius motinos (tėvo) elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovų elgesio pasikeitimą, suponuojantį vaiko grąžinimo į atsakovo, kaip tėvo, ar atsakovės, kaip motinos, valdžią ir globą klausimo svarstymą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad paties vaiko vertinimu jam geriau gyventi rūpintojos šeimoje. Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, prieštaravimų ieškinio reikalavimams nepareiškė, duomenų apie atsakovų gyvenimo būdo pasikeitimus byloje nėra. Kadangi teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovų elgesys artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti ir kad jie imsis realių priemonių, siekdami susigrąžinti vaiką į savo globą, jų valdžia sūnaus atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).
23. Teismas neturi pagrindo pritarti atsakovų atstovės pozicijai, kad vaikas nuo atsakovės R. V. turėtų būti atskirtas CK 3.179 straipsnio pagrindu. Pagal CK 3.179 straipsnį vaikas atskiriamas nuo tėvų ar vieno iš jų, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių atsakovė negali vykdyti savo pareigų, – atsakovų atstovė į bylą taip pat nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Dėl paminėto konstatuotina, kad atsakovė R. V. vengia atlikti savo motinos pareigas V. V. atžvilgiu, nesant tam objektyvių priežasčių, todėl ir jos atžvilgiu, kaip jau konstatuota šiame sprendime, taip pat taikytinas tėvų valdžios apribojimas.
24. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią sūnaus V. V. atžvilgiu. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.
25. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo
26. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.
27. Apribojus atsakovams tėvų valdžią sūnaus V. V. atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo V. V. gyvenamoji vieta nustatytina su T. K., jos gyvenamojoje vietoje (šeimoje) (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
28. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
29. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).
31. Bylos duomenimis, atsakovas B. T. nedirba, nėra registruota Užimtumo tarnyboje, jam neįgalumas nenustatytas, jis daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovas B. T. yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus, galinčius apriboti jo galimybes dirbti ir išlaikyti vaiką, byloje nėra. Atsakovas, jo atstovė nenurodė, kokių priemonių jis ėmėsi, siekdamas susirasti darbą ir tokiu būdu prisidėti prie savo turtinės padėties gerinimo (CPK 178 straipsnis). Taigi, nors atsakovo B. T. turtinė padėtis nėra gera, tačiau atsakovas neįrodė, kad ėmėsi pakankamų priemonių, siekdamas gauti pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos kaip nesudarančios teisinio pagrindo mažinti ieškovo prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui V. V. dydį.
32. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, taip pat vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo 250 Eur dydžio išmokomis kas mėnesį mokamas išlaikymas vaikui užtikrins nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius. Todėl iš atsakovo nepilnamečiam vaikui V. V. priteistinas išlaikymas, mokamas kas mėnesį po 250 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).
33. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Minėta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Byloje nustatyta, kad atsakovė R. V. nedirba, nors ir nėra registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau jai nustatytas 55 procentų darbingumas, ji gauna 116 Eur netekto darbingumo pensiją ir 32 Eur vienišo asmens išmoką. Esant tokioms aplinkybėms, kas mėnesį 220 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas vaikui laikytinas neproporcingu atsakovės R. V. turtinei padėčiai, todėl yra mažintinas – iš atsakovės R. V. jos nepilnamečiam vaikui V. V. priteisiant išlaikymą, mokamą kas mėnesį 180 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
34. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
35. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
36. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovams buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų atleisti (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti atsakovės R. V. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiam sūnui V. V. (V.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Neterminuotai apriboti atsakovo B. T. (B. T.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiam sūnui V. V. (V.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečio vaiko V. V. (V.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą T. K. gyvenamojoje vietoje (šeimoje) iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Priteisti iš atsakovės R. V. nepilnamečiam vaikui V. V. (V.) išlaikymą, mokamą kas mėnesį 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. spalio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo B. T. (B. T.) nepilnamečiam vaikui V. V. (V.) išlaikymą, mokamą kas mėnesį 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. spalio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Pavesti T. K. uzufrukto teise tvarkyti V. V. (V.) tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.
Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.