Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant ieškovo AB „Šiaulių bankas“ atstovui R. G., nedalyvaujant atsakovui V. P. bei trečiajam asmeniui R. P., civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Šiaulių bankas“ ieškinį atsakovui V. P. bei trečiajam asmeniui R. P., dėl skolos priteisimo bei kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-10-22 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme buvo priimtas ieškovo AB „Šiaulių bankas“ ieškinį atsakovui V. P. bei trečiajam asmeniui R. P., kuriuo prašome priteisti ieškovui AB Šiaulių bankui (į.k. 112025254) iš atsakovo V. P. 27532,79 € skolą; priteisti ieškovui AB Šiaulių bankui (į.k. 112025254) iš atsakovo V. P. 5 proc. metines procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti ieškovui AB Šiaulių bankui (į.k. 112025254) iš atsakovo V. P. žyminį mokestį ir kitas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2015-11-13 atsakovui ir trečiajam asmeniui buvo tinkamai įteikti ieškinio ir jo priedų nuorašai su teismo pranešimu.

Atsakovas V. P. bei tretysis asmuo R. P. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Apie paskirtą parengiamąjį jai buvo pranešta tinkamai.

2016-01-22 teismas nutarė pasirengimą bylos nagrinėjimui baigti ir bylą nagrinėti iš esmes.

Kadangi kredito gavėja nevykdė savo įsipareigojimų nustatytais terminais grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, Bankas nutraukė Kredito sutartį ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto - buto, esančio Nepriklausomybės g. 70-34, Vilkaviškyje. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010-10-27 nutartimi nutarė parduoti Butą iš varžytinių ir išieškoti 164 000 Lt (47 497,69 €) negrąžinto kredito bei kitas nutartyje nurodytas sumas. Butas buvo parduotas iš varžytinių už 54000 Lt (15639,49 €). 2011-09-22 nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismas paskirstė lėšas, gautas pardavus butą. Vadovaudamasis šia teismo nutartimi, antstolis Bankui pervedė 51102,08 Lt (14 800,19 €) sumą. Kadangi parduoto Buto vertės Kredito gavėjos skolai pagal Kredito sutartį padengti neužteko, antstolio A. M. kontoroje buvo tęsiamas išieškojimas iš kito Kredito gavėjos turto bendra tvarka. Šiai dienai Kredito gavėjos negrąžinto kredito suma sudaro 27532,79 €. Kadangi Kredito gavėja neįvykdė prievolių pagal Kredito sutartį, Bankas nusprendė pasinaudoti savo turima teise reikalauti, kad prievoles, kylančias iš Kredito sutarties, įvykdytų laiduotojas V. P..

Banko reikalavimo pagrįstumą pagrindžia Laidavimo sutarties bei galiojančių teisės aktų nuostatos.

Pagal Laidavimo sutarties 2.1. punktą laiduotojas laiduoja už Kredito gavėją ir įsipareigoja atsakyti Bankui visu savo turtu, jei Kredito gavėja tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Kredito sutartį. Kredito gavėjai tinkamai neįvykdžius visų ar dalies savo prievolių pagal Kredito sutartį, Laiduotojas ir Kredito gavėja atsako Bankui kaip solidarūs skolininkai (Laidavimo sutarties 2.2. p.). Laidavimo sutarties 4.1. punktu Laiduotojas įsipareigojo Kredito gavėjui laiku neįvykdžius savo prievolės ar jos dalies Bankui, atsakyti Bankui tomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia apimtimi kaip ir Kredito gavėja. Pagal LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.81 str. 1 d., skolininkui, neįvykdžius prievolės, laiduotojas ir skolininkas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Kadangi Kredito gavėja nėra įvykdžiusi savo prievolių Bankui, už kurių įvykdymą laidavo atsakovas, Bankas naudojasi savo teise reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų Kredito gavėjo prievoles Bankui.

Kadangi per laikotarpį nuo Banko pareiškimo pateikimo 2015-07-29 pareiškimo iki šios dienos iš Kredito gavėjos buvo išieškota dalis skolos, o negrąžintos skolos suma šiai dienai sudaro 27532,79 €, Bankas šiuo ieškiniu reikalauja atitinkamos sumos priteisimo iš laiduotojo.

Kredito sutartimi Kredito gavėja įsipareigojo grąžinti Bankui visą kreditą bei sumokėti sutartyje numatytas palūkanas bei netesybas. Kadangi Bankui įkeisto Buto vertės neužteko Kredito gavėjos įsipareigojimams padengti, Bankas turi teisę tęsti likusios skolos išieškojimą iš Kredito gavėjos, bei reikalauti laiduotojo sumokėti Kredito gavėjos skolą. Vien ta aplinkybė, kad antstolis vykdo išieškojimą iš Kredito gavėjos ir periodiškai išskaito ir perveda Bankui tam tikras sumas, nepaneigia jo, kaip laiduotojo atsakomybės. Atsakovas V. P. laidavimo sutartimi įsipareigojo Kredito gavėjai laiku neįvykdžius savo prievolės ar jos dalies Bankui, atsakyti Bankui tomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia apimtimi kaip ir Kredito gavėja. Atsakovas yra solidariai atsakingas už Kredito gavėjos prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymą, todėl Bankas pareiškė pagrįstą reikalavimą priteisti iš laiduotojo Kredito gavėjos skolą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo. LR CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Taip pat iš atsakovo turėtų būti priteistos ir patirtos bylinėjimosi išlaidos.

2009 m. spalio mėn. 28 dieną buvo sudarytas sutarties Nr. B-2008-2202-10 pakeitimas ir papildymas. Šių įsipareigojimų užtikrinimui hipotekos lakštu Nr. 07120080000935 bankui buvo įkeistas nekilnojamas turtas: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį AB „Šiaulių bankas“ vertintojai įkainavo 175000 (šimtą septyniasdešimt penkiais tūkstančiais) litų.

Iš teismui pateiktos 2010 m. spalio mėn. 27 dienos Marijampolės Rajono apylinkės teismo nutarties Nr.556 ir 2011 m. rugsėjo 22 dienos nutarties matosi, kad parduotas turtas yra bendra sutuoktinių nuosavybė.

2010-07-03 d. AB „Šiaulių bankas“ vadovaujantis kredito sutarties Nr. 4.1.1.1. punktu vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį. Nepaisant to, kad R. P. dirbo, dirba ir turi pastovias pajamas, 2010-10-21 dieną AB „Šiaulių bankas“ kreipėsi į Marijampolės r. apylinkės teismo hipotekos skyrių išieškojimą nukreipti į nekilnojamąjį turtą.

2011-08-25 d. turtas parduotas iš varžytinių už 54000 (penkiasdešimt keturis tūkstančius) litų. 2011-09-25 d. AB „Šiaulių bankui“ buvo pervesti 51102.08 litai kredito apmokėjimui. Vadovaujantis laidavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo bankui atsakyti tomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėja. Taigi pusė AB „Šiaulių bankas“ pravestos sumos yra atsakovo, kaip laiduotojo prievolės įvykdymo dalis.

Nors paskolos garantas buvo nekilnojamas turtas, įvertintas pačių AB „Šiaulių banko“ vertintojų 175000 (šimtu septyniasdešimt penkiais tūkstančiais) litų ir įkeistas hipotekos lakštu, sutvarkytas butas iš varžytinių parduotas už juokingą sumą. Išduodant paskolą bankas prisiėmė rizikas suteikdamas tik 120000 (vieną šimtą dvidešimt tūkstančių) litų paskolą. Rizikos faktorių bankas įvertino 55000 (penkiasdešimt penkių tūkstančių) litų skirtumu. Ir nors paskola buvo laiduojama tik įkeistu turtu, iš trečiojo asmens R. P. toliau reikalaujama dengti skolą.

2011-10-12 dieną R. P. su SEB banku sudarė sutartį ir į antstolio A. M. kontorą kiekvieną mėnesį tiesioginio debeto pagrindu savanoriškai pervedinėja po 43,44 € vykdydama su AB „Šiaulių bankas“ sudarytą sutartį B-2008-2202-10.

Neatsižvelgiant į tai, kad skola geranoriškai buvo dengiama kiekvieną mėnesį, AB „Šiaulių bankas“ kreipėsi į antstolį A. M. su reikalavimu papildomai išieškoti sumas iš trečiojo asmens R. P. atlyginimo. Šios pajamos taip pat yra bendra sutuoktinių nuosavybė.

2012 metų balandžio mėn. antstolis A. M. išsiuntė vykdomuosius raštus į R. P. darbovietę AB „Lietuvos draudimas“ reikalaudamas išskaityti iš R. P. darbo užmokesčio 25 proc. išmokų dalies neviršijančios MMA Vyriausybės nustatytos dalies ir iš darbo užmokesčio dalies viršinančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį - 70 procentų., kas sudaro daugiau negu 50 procentų darbo užmokesčio, todėl tretysis asmuo buvo priversta nutraukti geranoriško mokėjimo sutartį.

2012-05-11 - 2015-10-12 laikotarpiu kiekvieną mėnesį iš trečiojo asemns R. P. buvo nuskaičiuojama 50 proc. darbo užmokesčio kas sudaro gana dideles sumas. Vien 2015 m. birželio, liepos, rugpjūčio ir spalio mėnesių pravestų pinigų suma antstoliui A. M. sudaro 1939.67 (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt devynis 67) eurą.

AB „Šiaulių Bankas“ dar 2013 metais reiškė pretenzijas trečiajam asmeniui R. P. dėl iš antstolio A. M. sąskaitos per mažai pravedamų sumų. Tuo pagrindu buvo pasiūlyta rašyti prašymą, dėl antstolio A. M. veiksmų stabdymo, tačiau pats AB „Šiaulių bankas“ pasiūlęs teikti prašymą pats jo ir netenkino, todėl kiekvieno mėnesio darbo užmokesčio išskaitymai iš R. P. darbo užmokesčio ir toliau pravedami į antstolio sąskaitą.

Atsakovas V. P., dėl sveikatos sutrikimų fizinio darbo dirbti negali. Atsižvelgiant į tai kad tretysis asmuo R. P. savo darbovietėje turi didesnes galimybes greičiau atsiskaityti su banku, bendru šeimos nutarimu, buvo priimtas sprendimas, kad į žmonos, kaip AB „Lietuvos draudimo“ konsultantės, aptarnaujamas teritorijas ją vežios atsakovas, nes po patirtos avarijos žmona automobilio nevairuoja, buitiniais šeimos reikalais rūpinasi atsakovas.

AB „Šiaulių bankas“ pardavus butą iš varžytinių, jokio turto neturi. Atsakovas Vadovauja „Šešupės“ futbolo klubui. Tai pelno nesiekianti sporto organizacija, turinti asaciacijos paramos gavėjo statusą ir savo veiklą vykdanti rėmėjų lėšomis. Suaukojamų lėšų kol kas neužtenka net elementariausioms sporto klubo reikmėms užtikrinti, todėl žmonės veiklą klube vykdo negaudami jokio atlygio.

Atsakovo šeima, bendru susitarimu, gyvena iš trečiojo asmens R. P. atlyginimo ir įstatymų nustatyta tvarka vykdo bendrą pareigą t. y. atsiskaitinėja su banku. Sumokėjus visus mokesčius dviejų asmenų šeimai nelieka net Vyriausybės nustatyto vienam asmeniui minimumo savo buitiniams poreikiams tenkinti, todėl svarstoma galimybė kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka, dėl išieškomų sumų sumažinimo.

Kreditas yra dengiamas įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas solidariai vykdo jam tenkančios atsakomybės dalį. Su AB „Šiaulių bankas“ pareiktu ieškiniu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovas ieškinio reikalavimą iš esmės grindžia

2008-03-28 Būsto kreditavimo sutartimi Nr. B-2008-2202-10, kuria jai suteiktas 120 000 Lt (34 754,41 Eur) kreditas. 2009-10-28 sutartimi dėl Kredito sutarties pakeitimo, kuria susitarta dėl kredito sumos padidinimo iki 164 000 Lt (47 497,69 Eur). Bei 2009-10-28 Banko ir atsakovo V. P. sudaryta laidavimo sutartimi LS-2009-008-10, kuria atsakovas įsipareigojo atsakyti Bankui visu savo turtu, jei Kredito gavėja tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Kredito sutartį. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-10-27 nutartimi Nr. 556, kuria buvo nutarta parduoti Butą iš varžytinių ir išieškoti 164 000 Lt (47 497,69 Eur) negrąžinto kredito bei kitas nutartyje nurodytas sumas, konstatavus, kad kredito gavėja (Tretysis asmuo R. P.) nevykdė savo įsipareigojimų nustatytais terminais grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, ko pasėkoje Bankas nutraukė Kredito sutartį.

Ieškinio padavimo dienai trečiojo asmens negrąžinto kredito suma sudarė 27 532,79 Eur.

Šios aplinkybės patvirtina, kad laidavimu užtikrinta prievolė nėra įvykdyta.

Atsakovas V. P. bei tretysis asmuo R. P. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad nesutinka su Banko reikalavimu, kadangi paskolos grąžinimas buvo užtikrintas tik įkeistu turtu ir todėl iš tečiojo asmens Bankas nepagrįstai reikalauja toliau dengti skolą.

Tačiau Kredito sutartimi Kredito gavėja (tretysis asmuo R. P.) įsipareigojo grąžinti Bankui visą kreditą bei sumokėti sutartyje numatytas palūkanas bei netesybas. Kadangi Bankui įkeisto Buto vertės neužteko Kredito gavėjos įsipareigojimams padengti, Bankas turi teisę tęsti likusios skolos išieškojimą, bei reikalauti laiduotojo sumokėti Kredito gavėjos skolą.

Atsakovas bei tretysis asmuo teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodo, kad skola bankui yra mokama geranoriškai iš trečiojo asmens R. P. atlyginimo antstoliui A. M. nurašant ieškovui mokėtinas sumas. Tokiu būdu priteistą skolą moka ir atsakovas, kadangi trečiojo asmens gaunamas atlyginimas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Tačiau vien tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš trečiojo asmens ir periodiškai išskaito ir perveda Bankui tam tikras sumas, nepaneigia atsakovo, kaip laiduotojo atsakomybės.

Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Laidavimo prievolės solidarumas suteikia kreditoriui pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

Kaip minėta, trečiojo asmens prievolių pagal Kreditavimo sutartis įvykdymas buvo užtikrintas ne tik atsakovo laidavimu, bet ir atsakovui bei trečiajam asmeniui (skolininkui) priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimu (CK 4.170 straipsnio 1 dalis, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.76 straipsnio 1 dalis). Taigi šalių sutarimu buvo taikytas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių daugetas. Kasacinis teismas klausimu, kokiu eiliškumu kreditorius turi teisę realizuoti savo teises į pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus – laidavimą ir hipoteką, yra išaiškinęs, jog CK neįtvirtina hipotekos ir laidavimo tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.

Nei Kredito nei jos pakeitimo, nei Laidavimo sutartyje šalys neapribojo ieškovo teisės pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti (CK 6.193 straipsnis). Taigi esant solidariai apelianto pareigai, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų prievolę, atsiradusią pagal Kredito sutartį. Laidavimo prievolei apskritai yra būdingas solidarumas; subsidiarus laidavimas yra išimtis ir jis turi būti numatytas pačioje laidavimo sutartyje (CK 6.81 straipsnis). Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad laiduotojo prievolė yra solidarioji (sutarties 2.2 punktas).

Solidariojo laidavimo atveju laiduotojo atsakomybė iš esmės „susilieja“ su skolininko atsakomybe kreditoriui. Atsižvelgiant į solidariojo laiduotojo prisiimamus įsipareigojimus, solidariosios laidavimo prievolės prisiėmimas laikytinas didesnio laiduotojo pasitikėjimo asmeniu, už kurį laiduojama, artimesnių ryšių su juo išraiška nei subsidiariosios laidavimo prievolės atveju, nes šie jų ryšių bruožai svarbūs laiduotojo teisėtų interesų apsaugai, kuria savarankiškai privalo rūpintis laiduotojas, o ne skolininko kreditorius. Šiuo atveju atsakovas laidavo už savo sutuoktinę, taigi, ir skolininko bei laiduotojo tarpusavio santykis nesudaro prielaidų teigti, kad solidarusis laidavimas neatitinka tikrosios šalių valios ar vertintinas kaip nesąžiningas, neatitinkantis įprastos kreditavimo - laidavimo santykių praktikos.

Atsakovas V. P. laidavimo sutartimi įsipareigojo Kredito gavėjai laiku neįvykdžius savo prievolės ar jos dalies Bankui, atsakyti Bankui tomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia apimtimi kaip ir Kredito gavėja. Ta aplinkybė, kad skola mokama iš trečiojo asmens atlyginimo, kuris yra bendras šeimos turtas, neatima iš ieškovo teisės reikalauti skolos iš atsakovo, kaip laiduotojo.

Nustatyta, jog tretysis asmuo – R. P. - nustatytais terminais nevykdė savo įsipareigojimų, todėl ieškovo prašymu iš trečiojo asmens laiduotojo, atsakovo V. P., atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (27532,72 €) nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2015-07-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 str. 1 d.).

Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, todėl, ieškinį patenkinus visa apimtimi iš atsakovo ieškovui priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 619,00 € sumokėto žyminio mokesčio.

Iš atsakovo V. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,94 €.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305 ir 307 str.str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo – V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB „Šiaulių bankas“, juridinio asmens kodas 112025254, buveinės adresas Tilžės g. 149, Šiauliai – 27532,79 € (dvidešimt septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų ir 79 cnt.) skolą, bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (27532,79 €) nuo 2015-07-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 619,00 € (šešis šimtus devyniolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo – V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (penkis eurus ir 94 snt.) 5,94 € bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.