- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- e2S-3128-803/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21096-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- valstybės įmonės Turto bankas
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos politinių kalinių sąjunga
- Kategorijos
- 3.3.2.4Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto bankas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Turto bankas patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijai dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo, tretieji asmenys Lietuvos politinių kalinių sąjunga, ir pagal atsakovės Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos patikslintą priešieškinį dėl patikėjimo teisės ginčijimo ir asmens pripažinimo statytoju.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo iškeldinti atsakovę Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugiją iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiu turtu; įpareigoti atsakovę perduoti visą su projektavimu ir statybomis susijusią dokumentaciją.
2. Atsakovė Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugija patikslintu priešieškiniu prašo Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugiją pripažinti statybos, vykdytos pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1992-08-25 iki 2005-09-21 statytoja; pripažinti atsakovės teisę be Lietuvos Respublikos sutikimo gauti pažymą apie statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nebaigtus rekonstruoti ginčo statinius bei Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos daiktines teises į juos; panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 244 ir įrašą Nekilnojamojo turto registre apie VĮ Turto bankas turto patikėjimo teisę į ginčo pastatus.
3. Taip pat atsakovė Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugija pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos buveinės išregistravimo procedūrą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Nurodo, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovė VĮ Turto bankas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad vykstant šiam teisminiam procesui dėl iškeldinimo bei nuosavybės teisių į statinius pripažinimo ir esant tikėtinai pagrįstiems duomenims apie tai, kad atsakovei priklauso 66/100 ir 61/100 nuosavybės teisės dalys į ginčo statinius, o atsakovė pagrįstai naudojasi statiniais, ieškovė ėmėsi priemonių, kuriomis paneigiamos atsakovės Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos teisės, o būtent - VĮ Turto bankas kaip statinių savininkas pradėjo atsakovės buveinės išregistravimo iš ginčo statinių procedūrą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovės Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė atsakovės Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos buveinės išregistravimo procedūrą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus ieškovės pradėtus veiksmus, susijusius su atsakovės buveinės iš ginčo statinių išregistravimo procedūra, esant priešieškinio reikalavimui pripažinti atsakovę statybos, vykdytos ginčo statiniuose, statytoju, darytina išvada, kad yra realus pagrindas spręsti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos buveinė bus išregistruota ir kils jos galimo likvidavimo rizika, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Apeliantė (ieškovė) VĮ Turto bankas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymui kyla grėsmė. Tik tuo atveju jeigu atsakovė per šešis mėnesius nuo pranešimo apie numatomą buveinės išregistravimą viešo paskelbimo dienos nepateiks Juridinių asmenų registrui dokumentų įregistruoti pakeistą asociacijos buveinę, atsakovės buveinė bus išregistruota iš ieškovei priklausančių patalpų. Likvidavimo rizika atsakovei nekyla, vienintelė neigiama pasekmė – buveinės išregistravimas, todėl akivaizdu, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui;
6.2. atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ne galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, bet atsakovės asmeninius interesus, nors ginčo patalpos atsakovei nuosavybės teise nepriklauso. Galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų – jeigu priešieškinis būtų tenkintas, tik tuomet atsakovė įgytų teisę registruoti savo buveinę ginčo patalpose;
Atsiliepimas
7. Atsakovė Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės buveinės išregistravimas iš ginčo pastatų ir galimo likvidavimo rizika apsunkins teismo sprendimo įvykdymą ar padarys teismo sprendimo įvykdymą nebeįmanomu;
7.2. VĮ Turto bankas bando įgyvendinti savo pareikštus reikalavimus dar iki teismui priimant sprendimą, tiki išsprendžiant klausimą teismine tvarka dėl reikalavimo iškeldinti atsakovę iš pastatų ir reikalavimų dėl atsakovės nuosavybės teisių į pastatus pripažinimo;
7.3. aplinkybė, kad atsakovės buveinė iš ginčo pastatų bus išregistruota per 6 mėnesius nekeičia aplinkybės dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo. Aplinkybę, kad dėl apeliantės pradėtos procedūros kyla galimo likvidavimo rizika patvirtina Juridinių asmenų registro nuostatų XXIII skirsnio nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos buveinės išregistravimo procedūrą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje.
2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas apibrėžia kriterijus, kuriems esant, taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. atsakovės priešieškinio tikėtiną pagrįstumą ir ar nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
3. Pagal teismų praktikoje formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne nagrinėja bylą iš esmės.
4. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą – atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo pripažinti atsakovės nuosavybės teisę į 66/100 dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir į 61/100 dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovė siekia sustabdyti atsakovės Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos buveinės išregistravimo procedūrą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje.
5. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Teismo atliekamas pirminis ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017).
6. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Kai ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, jog materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012).
7. Iš patikslinto priešieškinio turinio matyti, jog atsakovė suformulavo faktinį priešieškinio pagrindą ir priešieškinio dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Be to, atsakovė 2018 m. kovo 13 d. pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame patikslino faktinį priešieškinio pagrindą ir dalyką (el.b.t. IV b.l. 1 – 49). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė tikėtinai nepagrindė pareikšto patikslinto priešieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl patikslinto priešieškinio preliminaraus pagrįstumo.
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovės Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos buveinės išregistravimo procedūrą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje, tai nesukelia ieškovei neigiamų pasekmių ir nepažeidžia jos teisių bei teisėtų interesų, proporcingumo principo ir nevaržo ieškovės teisių daugiau negu to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Šia laikinąja apsaugos priemone siekiama užtikrinti, kad patenkinus atsakovės patikslintą priešieškinį ir pripažinus atsakovės nuosavybės teisę į ginčo pastatus nebūtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekos 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog Juridinių asmenų registre turi būti nurodyta juridinio asmens buveinė (adresas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos buveinė yra įregistruota ginčo patalpose, (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė valstybės įmonės Registrų centras pranešimą, kuriame nurodyta, jog pradėta atsakovės išregistravimo iš minėtų patalpų procedūra (el.b.t. VII b.l. 2). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad egzistuoja palankaus atsakovei teismo sprendimo įvykdymo grėsmė, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir tiesiogiai susijusios su ginčo objektu dėl aukščiau paminėtų priežasčių.
9. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nustatė tikėtiną patikslinto priešieškinio pagrįstumą bei grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas pagrįstai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties. Remiantis išdėstytu vertintina, jog atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės VĮ Turto bankas atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.