- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-10
- Bylos Nr.
- 1S-13-634/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00356-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. G.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. gynėjo advokato K. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria nutarta pripažinti ir vykdyti Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendį R. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Švedijos bausmių už kontrabandą įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 6 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Kauno apylinkės teisme buvo gautas Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – ir Pamatinis sprendimas), dėl Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžio pripažinimo ir nuteistajam R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi pripažino Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendį, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Švedijos bausmių už kontrabandą įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 6 straipsnio 3 dalyje, ir nutarė vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistajam R. G. Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal Švedijos bausmių už kontrabandą įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 ir 4 dalis, 6 straipsnio 3 dalį suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260¹ straipsnio 5 dalimi ir nustatė R. G. suderintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas nutarė bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo R. G. perėmimo iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos bei į galutinės bausmės laiką įskaičiuoti R. G. iki perėmimo dienos atliktą bausmės dalį Švedijos Karalystėje pagal Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendį iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. – 381 diena ir laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki perėmimo į Lietuvos Respubliką dienos.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo R. G. gynėjas advokatas K. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį ir Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymo netenkinti.
4.1. Skunde nurodoma, kad nesutinka su teismo sprendimu, jog Lietuvoje būtų užtikrintos palankesnės sąlygos užtikrinti R. G., kaip nuteistojo, reabilitaciją. Švedijos Karalystėje vyrauja socialinės reabilitacijos sistema, todėl bausme šioje valstybėje yra siekiama reabilituoti asmenį, pakeisti jo gyvenimo būdą, grąžinti asmenį į teigiamą socialinę aplinką. Tuo tarpu, Lietuvos teisinėje sistemoje, socialinė reabilitacija nėra išskiriama, kaip bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į Švedijos Karalystėje taikomas asmens reabilitacijos galimybes, mano, jog Švedijos Karalystėje reabilitacija būtų efektyvesnė, bei geriau būtų pasiekiami bausmės tikslai.
4.2. Skunde pažymima, kad Lietuvoje yra griežtesnis lygtinio paleidimo reguliavimas. Tai reiškia, jog atliekant likusią bausmę Lietuvos Respublikos teritorijoje, būtų sudarytos menkesnės galimybės būti paleistam lygtinai. Tai apsunkintų R. G., kaip nuteistojo, teisinę padėtį. Pažymėtina ir tai, jog Švedijos karalystėje yra platesnė reabilitacijos infrastruktūra ir nuolatinis grįžimo į visuomenę palaikymas, todėl dažniau yra taikomas lygtinis paleidimas, lyginant su Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtintu lygtinio paleidimo reguliavimu.
4.3. Teigiama, kad pagal skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, R. G. penkerių metų laisvės atėmimo bausmę pradės atlikinėti nuo perėmimo iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos. Nuo tos dienos bus pradėtas skaičiuoti galimo lygtinio paleidimo prieš laiką terminas, kai R. G. jau bus atlikęs metus laiko realios laisvės atėmimo bausmės. Tokia aplinkybė ženkliai blogina nuteistojo, kaip atliekančio realią laisvės atėmimo bausmę padėtį, galimo lygtinio paleidimo prieš laiką kontekste.
4.4. Teismas neįvertino fakto, jog Lietuvos Respublikoje yra prastesnės bausmės atlikimo sąlygos, nei Švedijos Karalystėje. Ten yra siekiama reabilituoti asmenį, pakeisti jo gyvenimo būdą, todėl bausmė yra atliekama įstaigose, kurios yra sukurtos šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į BK 41 straipsnį, bausmė turi penkis tikslus, kurie yra nukreipti į asmens nubaudimą, bei į teisingumo principo įgyvendinimą, tačiau tarp šių tikslų nėra įtvirtinta socialinė reabilitacija. Tai reiškia, jog atliekant bausmę Švedijos Karalystėje, nuteistojo socialinė reabilitacija bei grįžimas į visuomenės gyvenimą būtų efektyvesnis. Pažymėtina ir tai, jog Švedijos Karalystė turi aukštesnį pragyvenimo lygį ir didesnį biudžetą, skirtą bausmės atlikimo įstaigų sistemai, priešingai nei Lietuvos bausmių atlikimo vietų sistema, todėl tai atitinkamai leidžia užtikrinti geresnes sąlygas atlikti bausmę. Lietuva susiduria su kalėjimų perpildymo problema, todėl tai taip pat lemia prastesnes bausmės atlikimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. G. gynėjo advokato K. D. skundas atmetamas.
5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles. BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.
7. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
8. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis Įstatymo nuostatomis, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, dėl R. G. Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos įstatymu. Pagrindžiant šią išvadą pažymima, kad R. G. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis R. G. su Švedija nesieja jokie ryšiai. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatytos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose numatytos Europos Sąjungos valstybės narės – Švedijos Karalystės – sprendimų baudžiamojoje byloje pripažinimo ir vykdymo sąlygos.
9. Įstatymo 8 straipsnyje 1 dalyje numatytas sąrašas aplinkybių, kurias nustatęs teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta: nėra pagrindo spręsti, kad sprendimo vykdymas pažeistų nuteistojo pagrindines teises ir / ar laisves; nusikalstama veika, dėl kurios padarymo nuteistas R. G., laikoma nusikalstama ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK); nėra suėję BK 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai; nuteistasis yra gimęs 1979 m. kovo 16 d., todėl nusikalstamų veikų padarymo metu buvo tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė; taip pat nelaikytina, kad sprendimo pripažinimas ir vykdymas pažeistų non bis in idem principą; nenustatyta liudijimo dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje tarpusavio pripažinimo principo taikymo, skiriant laisvės atėmimo bausmę, siekiant ją vykdyti Europos Sąjungoje, trūkumų; nenustatyta, kad R. G. naudotųsi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos; likusi neatliktos bausmės dalis yra ilgesnė nei šeši mėnesiai, t. y. paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė; nuteistasis asmeniškai dalyvavo šį klausimą nagrinėjant Švedijos Karalystės teismuose; taip pat nenustatyta kitų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų trukdžių pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendį, kuriuo R. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė.
10. Skunde yra nurodoma, jog Švedijos Karalystėje vyrauja socialinės reabilitacijos sistema, todėl ten reabilitacija būtų efektyvesnė bei geriau būtų pasiekiami bausmės tikslai. Tačiau tokie nuteistojo gynėjo argumentai yra nepagrįsti. Pažymima, kad pats laisvės atėmimo bausmės atlikimo faktas laisvės atėmimo vietų įstaigoje atitinkamai sąlygoja asmens teisių bei laisvių suvaržymą, tačiau Lietuvoje egzistuojanti teisinė bazė garantuoja visų nuteistųjų socialinę reabilitaciją, kad grįžimas į visuomenės gyvenimą būtų efektyvesnis ir bausmės tikslai būtų pasiekti.
11. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 6 straipsnio 2 dalį nuteistojo sutikimas nėra būtinas, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį; valstybei narei, į kurią nuteistasis pabėgo ar į kurią kitokiu būdu sugrįžo dėl jam išduodančiojoje valstybėje iškeltos bylos arba priėmus apkaltinamąjį nuosprendį toje valstybėje. Įvertinus tokį teisinį reguliavimą yra visiškai akivaizdu, kad nuteistojo R. G. nesutikimas su tuo, jog jo atžvilgiu Švedijos Karalystėje priimtas nuosprendis būtų pripažintas ir juo paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų vykdoma Lietuvos Respublikoje, neužkerta kelio teismui priimti priešingą, nei pageidauja nuteistasis, procesinį sprendimą.
12. Skunde nuteistojo gynėjas taip pat teigia, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, nuteistajam būtų sunkesnės lygtinio paleidimo galimybės bei mano, kad penkerių metų laisvės atėmimo bausmę nuteistasis pradės atlikinėti nuo perėmimo iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos ir tik nuo tos dienos bus pradėtas skaičiuoti galimo lygtinio paleidimo prieš laiką terminas. Tokie nuteistojo gynėjo skundo argumentai yra neteisingi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apylinkės teismas nutarė bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo R. G. perėmimo iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos, tačiau į galutinės bausmės laiką nutarta įskaičiuoti R. G. iki perėmimo dienos atliktą bausmės dalį iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. (381 dieną) ir laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki perėmimo į Lietuvos Respubliką dienos. Taip pat pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas pagal atliktą tam tikrą bausmės dalį, todėl nuteistojo atliekamos bausmės pradžia ir perėmimo iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos data įtakos galimo lygtinio paleidimo instituto taikymui neturi.
13. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės neabejotinai atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir apylinkės teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas dėl R. G. Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta bausme.
14. Įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, be to, suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką, o suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai suderino R. G. padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, nustačius jos atitiktį BK 260¹ straipsnio 5 daliai.
15. Atsižvelgiant į minėtas Įstatymo 9 straipsnio nuostatas, R. G. teisingai palikta paskirta Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo paskirta galutinė 5 metų (1825 dienų) laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat, nenukrypdamas nuo nurodyto reglamentavimo, tinkamai ir teisingai įskaitė Švedijos Karalystėje atliktos laisvės bausmės bei kardomojo kalinimo laiką.
16. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad nuteistojo R. G. gynėjo skundas yra nepagrįstas, todėl jis atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 punktu, 365⁵ straipsniu,
nutaria:
nuteistojo R. G. gynėjo advokato K. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.