- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- 2-11784-642/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09379-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- J. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Marina Saveljeva
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 83.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, dalyvaujant pareiškėjai J. A., ieškovės atstovei advokatei Marinai Saveljevai, suinteresuoto asmens atstovei Aldonai Venckaitienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą socialinės pašalpos gavimui, kad mirusysis V. Č. yra pareiškėjos dukros V. I., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Nurodė, kad pareiškėja su vaiko tėvu gyveno metus iki vaiko, gimus vaikui dar keturis metus bendravo. V. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nežino, kur yra vaiko močiutė G. Č., nes jau trylika metu su ja nebendrauja.
Suinteresuoto asmens atstovė sutiko pareiškėjos pareiškimu.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, (duomenys neskelbtini) gimė V. I. (b.l.6, 7). Gimimo akto įraše ir gimimo liudijime V. I. motina įrašyta J. I., o tėvas - V. I. (V. I.). Gimimo akto įraše ir gimimo liudijime nėra įrašyti duomenys apie V. I. tėvą. 2003 m. birželio 25 d. pareiškėja įregistravo santuoką su G. A. (b.l.8), Pareiškėjai ir G. A. (duomenys neskelbtini) gimė E. A. (b.l. 9), o (duomenys neskelbtini) gimė J. A. (b.l. 10). Pareiškėja nedirba, įregistruota darbo biržoje (b.l. 13). 2006 m. sausio 6 d. dienraštis „Klaipėda“ paskelbė, kad (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje užregistruota V. Č. (duomenys neskelbtini) mirtis (b.l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis).
Dėl pareiškėjos paaiškinimų vertinimo
Pareiškėja paaiškino, kad pareiškėja su vaiko V. I. tėvu V. Č. gyveno metus iki vaiko gimimo, o gimus vaikui dar keturis metus bendravo. Vėliau pareiškėja nutraukė ryšius su V. Č. dėl jo amoralaus gyvenimo būdo. Vaiko tėvas V. Č. atsisakė pripažinti tėvystę. Pareiškėja pareiškime prašė paskirti genominę ir medicinos kriminalistinę ekspertizę, ekshumuojant spėjamo vaiko tėvo V. Č. palaikus, tačiau vėliau šio prašymo atsisakė. Šioje vietoje pažymėtina, kas atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti nėra galimybių, nes spėjamas tėvas yra miręs prieš šešerius metus ir kraujo pavyzdys nebuvo paimtas.
Šalių paaiškinimai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Pareiškėja yra bylos šalis. Tai yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo. Vertinant pareiškėjos parodymus civilinėje byloje reikia atsižvelgti į tai, kad šalies paaiškinimai yra teikiami šalies kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Vertinant pareiškėjos paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų aiškinimus ir kitus įrodymus, esančius byloje, ir lyginti, kiek svarbių aplinkybių nepasakoma ieškovo parodymuose. Reikia įvertinti, ar neobjektyvumas ir neišsamumas yra žymus, ar susijęs su nagrinėjamos bylos esminėmis aplinkybėmis. Pareiškėjos paaiškinimų subjektyvus ir klaidinantis pobūdis nesudaro pagrindo vien dėl to juos vertinti kritiškai kaip nepatikimus ir juos atmesti, nes konkrečioje byloje reikia įvertinti pareiškėjos parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nurodė, kad spėjamas vaiko tėvas yra V. Č., tačiau nei gimimo datos nei kitų, spėjamą vaiko tėvą identifikuojančių požymių nenurodė. Pareiškėja pareiškime prašė išreikalauti iš visų kompetentingų institucijų rašytinius įrodymus, kurie patvirtintų spėjamo vaiko tėvo V. Č. asmens duomenis, mirties faktą ir priežastis, šeimyninę padėtį, biologinių vaikų buvimo ar nebuvimo faktą, motinos G. Č. duomenis. Tačiau teismas negali įgyvendinti pareigos tokio pobūdžio bylose savo iniciatyva rinkti įrodymus, nes pareiškėja nepateikė nė vieno spėjamo vaiko tėvo identifikuojančio požymio. Pareiškėja pateikė (duomenys neskelbtini) dienraščio „Klaipėda“ skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje užregistruota V. Č. (duomenys neskelbtini) mirtis, tačiau iš šio skelbimo teismas negali daryti išvados, kad dienraštyje nurodytas miręs asmuo yra spėjamas vaiko tėvas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos atstovė nurodė rinksianti įrodymus apie spėjamą vaiko tėvą V. Č., tačiau jokių įrodymų nepateikė (b.l. 24).
Dėl liudytojo parodymų vertinimo
Liudytojas S. R. parodė, kad buvo geras pareiškėjos tėvo draugas, pareiškėją pažįsta nuo vaikystės, o V. Č. yra vaiko V. I. tėvas.
Civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausiami kaip liudytojai asmenys veikia savo vardu, o ne atstovauja kitam asmeniui, jie asmeniškai įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors nepaneigiama, kad jie gali būti suinteresuoti duoti parodymus vienos iš šalių arba byloje dalyvaujančių asmenų naudai, bet dėl to jie negali būti laikomi to asmens atstovais, jeigu nėra materialinių ar procesinių atstovavimo santykių. Ta aplinkybė, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobūdžio yra išsiaiškinamos liudytojo apklausos metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis. Šios aplinkybės nėra pagrindas vertinti apklausiamą kaip liudytoją asmenį kaip dalyvaujančio byloje asmens atstovą ir dėl to atsisakyti jį apklausti ar jo parodymų neįvertinti teismo procesiniame dokumente. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota. (LAT 2008 m. kovo 12 d. LAT Civilinė Nutartis Nr.: 3K-3-158/2008).
Kaip parodė liudytojas, jis buvo geras pareiškėjos tėvo draugas, pareiškėją pažįsta nuo vaikystės. Šio liudytojo draugystės ryšis su pareiškėja, leidžia teismui abejoti liudytojo parodymų patikimumu. Juolab, kad liudytojo parodymai neatitinka pareiškėjos paaiškinimų. Štai liudytojas parodė, kad pareiškėja su spėjamu vaiko tėvu V. Č. labai gražiai gyveno, žadėjo vesti, labai rūpinosi vaiku, tačiau šių aplinkybių pareiškėja nenurodė. Priešingai, pareiškėja pareiškime nurodė, kad V. Č. buvo nepastovus žmogus, mėgo išgerti, todėl nutraukė su juo santykius.
Dėl kitų įrodinėjimo priemonių tėvystei nustatyti
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Pagal šią teisės normą pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę.
Bendrą pareiškėjos ir spėjamo vaiko tėvo V. Č. gyvenimą patvirtino tik vienintelis liudytojas S. R.. Šis liudytojas patvirtino, kad nuotraukoje asmuo, vilkintis mėlynu švarkeliu yra spėjamas vaiko tėvas V. Č..
Teismas konstatuoja, kad liudytojas S. R. iš dalies patvirtina, jog kad nuotraukoje asmuo, vilkintis mėlynu švarkeliu gali būti spėjamas vaiko tėvas V. Č., tačiau šio liudytojo parodymai nėra patikimai patvirtinantys tėvystę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pareiškėjos atstovė įsipareigojo visus liudytojus į teismo posėdį pakviesti savo iniciatva, tačiau į teismo posėdį atvyko tik liudytojas S. R. (b.l.24).
Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad, nesant pakankamai įrodymų, pareiškimas dėl tėvystės nustatymo atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktas, 444, 445, 448 straipsnis).
Taip pat pažymėtina, kad teismui priėmus sprendimą dėl juridinę reikšmę turintį faktą socialinės pašalpos gavimui, kad mirusysis V. Č. yra pareiškėjos dukros V. I., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas ir teismo sprendime nenurodžius nė vieno spėjamo vaiko tėvo identifikuojančio požymio, civilinės metrikacijos įstaiga neturėtų galimybės įregistruoti tėvystės nustatymo fakto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 2 dalis, Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo, patvirtintų 2006 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-160). Kitaip tariant, minto sprendimo nebūtų galima įvykdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą atmesti.
Sprendimas gali būti apskųstas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.