Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PLUSPLUS CAPITAL AS ieškinį atsakovui J. P. (J. P.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

5. Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius BIGBANK AS filialas ir atsakovas 2019 m. lapkričio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-19014016 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 15 000 Eur kreditą (metinė palūkanų norma – 7 proc.; kredito grąžinimo data – 2025 m. birželio 5 d.). Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, mėnesinį administravimo mokestį, Sutarties sudarymo mokestį bei vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl pradinis kreditorius 2022 m. sausio 21 d. Sutartį nutraukė.

Dėl pareigos vertinti atsakovo kreditingumą įgyvendinimo

6. Atsakovas byloje teigia, kad pradinis kreditorius, prieš suteikdamas atsakovui kreditą, netinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą įvertinti atsakovo kreditingumą.

7. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais.

8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl negrąžinto vartojimo kredito priteisimo, turi pareigą įvertinti, ar kredito davėjas tinkamai įvykdė VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą prieš suteikiant jam kreditą ar keičiant kredito sumą. Nustačius faktą, kad vartojimo kredito davėjas neįvykdė VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, kredito davėjui turi būti taikomos VKĮ įtvirtintos teisinės pasekmės, mažinama vartojimo kredito kaina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

9. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir duomenis apie atsakovo kreditingumo vertinimą (2023 m. kovo 9 d. „Dėl kreditingumo vertinimo“). Iš ieškovo pateiktų duomenų nustatyta, kad pradinis kreditorius BIGBANK AS filialas, vertindamas atsakovo kreditingumą, naudojosi iš registrų gauta informacija, patikrino registrus apie atsakovo gaunamas pajamas, taip pat turimus kreditorinius įsipareigojimus. Iš pirmiau nurodytų duomenų nustatyta, kad sudarant Sutartį joje nustatytas atsakovo mėnesio įmokos dydis neviršijo 40 proc. atsakovo tvarių pajamų. Atsakovas, teigdamas, kad pradinis kreditorius netinkamai įvertino atsakovo kreditingumą, nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas įrodė, kad pradinis kreditorius tinkamai įvykdė aptariamą VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą įvertinti atsakovo kreditingumą, todėl byloje nėra pagrindo taikyti VKĮ nurodytų padarinių, aptartų šio sprendimo 8 pastraipoje.

Dėl reikalavimo teisių perleidimo

10. Pradinis kreditorius BIGBANK AS filialas 2022 m. birželio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal Sutartį.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikytina ir tai, kai skolininką apie reikalavimo perleidimą naujasis kreditorius informavo jam pareikšdamas ieškinį civiliniame procese ir prie jo pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį. Kasacinis teismas išaiškino, kad toks skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimą atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

13. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovui buvo išsiųstas 2022 m. spalio 4 d. pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo. Be to, ieškovas informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą, pareikšdamas ieškinį ir prie jo pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo įteiktas ieškinys su reikalavimo perleidimo sutartimi, todėl laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą ir ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų pagal Sutartį neįvykdytas prievoles.

Dėl Sutarties nutraukimo

14. Ieškovas teigia, kad Sutartis buvo nutraukta 2022 m. sausio 21 d., atsakovui netinkamai vykdant įsipareigojimus. Tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, kad Sutartis buvo nutraukta neteisėtai, be to, jis nebuvo tinkamai informuotas apie Sutarties nutraukimą.

15. Byloje atsakovas neginčija, kad tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir dėl to yra susidaręs įsiskolinimas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas pagal Sutartį nėra atlikęs nė vienos įmokos jau daugiau kaip 1,5 metų. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas būtų bendradarbiavęs su kreditoriumi ar ieškovu, kreipęsis su prašymu dėl prievolių atidėjimo ar pan. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad Sutartis buvo nutraukta pagrįstai.

16. Teismas taip pat neturi pagrindo pritarti atsakovo argumentui, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Sutarties nutraukimą. Pagal Sutarties 8.1 punktą pranešimas kredito gavėjui bus laikomas pateiktu tinkamai, jei jis bus išsiųstas paskutiniame kredito gavėjo rašte nurodytais kontaktais. Rašytiniai pranešimai laikomi gautais, suėjus trijų darbo dienų terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo registruotu laišku dienos ir tais kontaktiniais duomenimis, kurie nurodyti Sutartyje arba pranešime pagal 8.1 punktą (Sutarties 8.2 punktas). Iš ieškovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovui buvo išsiųsti 2022 m. sausio 4 d. įspėjimas dėl Sutarties nutraukimo ir 2022 m. sausio 24 d. pranešimas apie nutrauktą Sutartį. Įspėjimas ir pranešimas išsiųsti atsakovui Sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad būtų informavęs kreditorių apie pasikeitusį adresą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovas apie Sutarties nutraukimą informuotas tinkamai.

Dėl negrąžinto kredito, pelno palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, sutarties administravimo mokesčio

17. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CPK 6.873 straipsnis). CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

18. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad pradinis kreditorius suteikė atsakovui Sutartyje nurodyto dydžio kreditą, tačiau atsakovas Sutartyje nustatytais terminais negrąžino kredito. Atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 10 860,90 Eur negrąžinto kredito, 501,06 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 31,35 Eur sutarties administravimo mokesčio, apskaičiuoto už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki Sutarties nutraukimo (2022 m. sausio 21 d.), 279,08 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki Sutarties nutraukimo (2022 m. sausio 21 d.).

Dėl nuostolių (negautų pajamų)

19. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 260,43 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. sausio 21 d.) iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2025 m. birželio 5 d.).

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

21. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė Sutartį, Sutartis nutraukta būtent dėl atsakovo kaltės.

22. Sutarties šalys Sutartyje susitarė, jog atsakovas iš viso sumokės 3 187,38 Eur palūkanų už naudojimąsi kredito suma, kiekvieną mėnesį mokėdamas Sutarties grafike nustatytas įmokas iki 2025 m. birželio 5 d. Atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 1 647,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, be to, teismas šiame sprendime priteisė ieškovui iš atsakovo 279,08 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo – 2022 m. sausio 21 d. Ieškovas už pirmiau nurodytą sutartą mokestį suteikęs atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų įmokų nemokėjimo) nutraukęs Sutartį, neatgavo sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo Sutarties vykdymo atveju. Tuo atveju, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, laikotarpiu nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. birželio 5 d.), atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui likusią palūkanų dalį, t. y. 1 260,43 Eur (3 187,38 Eur – 1 647,87 Eur – 279,08 Eur). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad ieškovas įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovui iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

23. Jau nurodyta, kad atsakovas per visą Sutarties galiojimo laikotarpį įsipareigojo sumokėti iš viso 3 187,38 Eur palūkanų. Kadangi iki Sutarties nutraukimo atsakovas sumokėjo 1 647,87 Eur palūkanų, o už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki Sutarties nutraukimo (2022 m. sausio 21 d.) šiuo teismo sprendimu ieškovui buvo priteista dar 279,08 Eur palūkanų, konstatuotina, kad ieškovo negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. sausio 21 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2025 m. birželio 5 d.) negali viršyti 1 260,43 Eur.

24. Kita vertus, sutiktina su atsakovu, kad jis kreditą gali grąžinti anksčiau Sutarties termino. Pagal VKĮ 17 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Todėl atsakovui tinkamai vykdant Sutartį (mokant palūkanas pagal grafiką), ieškovas ne iš karto gautų palūkanas, bet dalimis per visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Pelno palūkanos – tai atlyginimas už naudojimąsi kredito suma, todėl jos negali būti skaičiuojamos kredito grąžinimo atveju. Atsakovui grąžinus kreditą anksčiau Sutarties termino, ieškovas negalėtų tikėtis gauti pelno palūkanas už būsimą laikotarpį. Todėl sprendžiant ieškovo reikalavimo dėl nuostolių priteisimo pagrįstumo klausimą, būtina atsižvelgti į aptartas aplinkybes.

25. Ieškovas prašo priteisti fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) sumą iki Sutarties termino pabaigos. Toks palūkanų negautų pajamų forma priteisimas iškart fiksuota suma iki Sutarties termino pabaigos, negalimas, kadangi palūkanų dydis yra tiesiogiai priklausomas nuo likusios negrąžintos paskolos sumos. Sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį, atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovui iš atsakovo priteisiant visas fiksuota suma išreikštas negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Todėl ieškovo negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020; 2021 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; 2021 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-891-854/2021 ir kt.).

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priteisia ieškovui iš atsakovo negautas pajamas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2023 m. rugsėjo 12 d. konkrečia fiksuota suma, t. y. 909,30 Eur (64,21 Eur / 31 d. x 17 d. + 53,33 Eur + 53,98 Eur + 54,55 Eur + 56,81 Eur + 50,25 Eur + 52,36 Eur + 51,01 Eur + 48,06 Eur + 51,40 Eur + 42,39 Eur +45,53 Eur +45,57 Eur +38,62 Eur + 40 Eur + 38,62 Eur +38,48 Eur + 35,86 Eur + 37,91 Eur + 31,97 Eur + 31,65 Eur / 30 d. x 7 d.), o nuo sprendimo priėmimo dienos negautas pajamas priteisia procentine išraiška, t. y. 7 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 5 d.) neviršijant bendros 351,13 Eur sumos (1 260,43 Eur – 909,30 Eur), kurias ieškovas pagrįstai būtų gavęs, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį, t. y.: 2023 m. rugsėjo 13 d. – 5 669,68 Eur, 2023 m. spalio 5 d. – 5 426,08 Eur, 2023 m. lapkričio 6 d. – 5 182,16 Eur, 2023 m. gruodžio 5 d. – 4 938,83 Eur, 2024 m. sausio 5 d. – 4 691,11 Eur, 2024 m. vasario 5 d. – 4 443,82 Eur, 2024 m. kovo 5 d. – 4 195,04 Eur, 2024 m. balandžio 5 d. – 3 943,13 Eur, 2024 m. gegužės 6 d. – 3 691,33 Eur, 2024 m. birželio 5 d. – 3 438,01 Eur, 2024 m. liepos 5 d. – 3 182,50 Eur, 2024 m. rugpjūčio 5 d. – 2 925,49 Eur, 2024 m. rugsėjo 5 d. – 2 667,55 Eur, 2024 m. spalio 7 d. – 2 408,06 Eur, 2024 m. lapkričio 5 d. – 2 147,47 Eur, 2024 m. gruodžio 5 d. – 1 884,01 Eur, 2025 m. sausio 6 d. – 1 619,43 Eur, 2024 m. vasario 5 d. – 1 353,94 Eur, 2025 m. kovo 5 d. – 1 086,27 Eur, 2025 m. balandžio 7 d. – 816,61 Eur, 2025 m. gegužės 5 d. – 546,28 Eur, 2025 m. birželio 5 d. – 273,68 Eur.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

27. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 12 581,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. kovo 9 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

28. Ieškinio reikalavimus iš esmės patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistina 291 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

29. Remiantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui PlusPlus Capital AS (juridinio asmens kodas 11919806) iš atsakovo J. P. (J. P.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 860,90 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų ir 90 ct) negrąžinto kredito, 279,08 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 8 ct) palūkanų, 501,06 Eur (penkis šimtus vieną eurą ir 6 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 31,35 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 35 ct) sutarties administravimo mokesčio, 909,30 Eur (devynis šimtus devynis eurus ir 30 ct) negautų pajamų (nuostolių), 7 proc. dydžio metines negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 5 d.), t. y.: 2023 m. rugsėjo 13 d. – 5 669,68 Eur, 2023 m. spalio 5 d. – 5 426,08 Eur, 2023 m. lapkričio 6 d. – 5 182,16 Eur, 2023 m. gruodžio 5 d. – 4 938,83 Eur, 2024 m. sausio 5 d. – 4 691,11 Eur, 2024 m. vasario 5 d. – 4 443,82 Eur, 2024 m. kovo 5 d. – 4 195,04 Eur, 2024 m. balandžio 5 d. – 3 943,13 Eur, 2024 m. gegužės 6 d. – 3 691,33 Eur, 2024 m. birželio 5 d. – 3 438,01 Eur, 2024 m. liepos 5 d. – 3 182,50 Eur, 2024 m. rugpjūčio 5 d. – 2 925,49 Eur, 2024 m. rugsėjo 5 d. – 2 667,55 Eur, 2024 m. spalio 7 d. – 2 408,06 Eur, 2024 m. lapkričio 5 d. – 2 147,47 Eur, 2024 m. gruodžio 5 d. – 1 884,01 Eur, 2025 m. sausio 6 d. – 1 619,43 Eur, 2024 m. vasario 5 d. – 1 353,94 Eur, 2025 m. kovo 5 d. – 1 086,27 Eur, 2025 m. balandžio 7 d. – 816,61 Eur, 2025 m. gegužės 5 d. – 546,28 Eur, 2025 m. birželio 5 d. – 273,68 Eur, neviršijant bendros 351,13 Eur sumos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 12 581,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. kovo 9 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 291 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. P. (J. P.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus ir 20 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.