Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, A6.-8-1015/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2020-01-31
Bylos Nr.: A6.-8-1015/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02864-2019-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Ingrida Mikužytė (pirm.)
Pažeidėjas: K. P.
Pareiškėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-8-1015/2020Proceso Nr. 4-68-3-02864-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini) vadovo), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovui K. P. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos neįvykdė (pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pareiškime išdėstytas aplinkybes).

VMI pareiškime nurodoma, kad bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė) vadovas nuo (duomenys neskelbtini) d. iki 9duomenys neskelbtini) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 31 d.) buvo K. P.. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018 m. rugpjūčio 31 dienai buvo 8673,77 Eur. Priverstinio išieškojimo veiksmai Bendrovės atžvilgiu taikomi nuo 2013 m. lapkričio mėnesio. VMI Bendrovės atžvilgiu priėmė sprendimus – 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-83837 dėl 14191,54 Lt (4110,14 Eur) sumos išieškojimo ir 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-79752 dėl 11294,17 Lt (3271,02 Eur) išieškojimo iš bendrovės turto. Sprendimai vykdymui perduoti antstoliams. Antstolis S. M. 2018 m. gegužės 15 d. priimtame patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. vykdomojoje byloje surašytas išieškojimo negalimumo aktas, kadangi skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Vykdomoji byla užbaigtina, vykdomasis dokumentas grąžintinas išieškotojui, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 613 straipsniu, 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Antstolio 2018 m. gegužės 15 . ieškojimo negalimumo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, patikrinus sprendimo įvykdymo galimybes, tai yra atlikus skolininko turtinės padėties patikrinimą bei surinkus kitą vykdomosios bylos medžiagą, nustatyta, kad skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, transporto priemonių, turto ar piniginių lėšų, valdomų bendrosios jungtinės nuosavybės arba bendrosios dalinės nuosavybės teise, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, nėra. VSDFV duomenimis, skolininkas socialinių draudimo įmokų nemoka, įmonėje asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, nėra. Vykdomojoje byloje žinomu adresu skolininkas nerastas. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Registro tvarkytojui buvo pateikti tik už 2012 metus. Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013 – 2017 metus nebeteikė. Akivaizdu, kad Bendrovė ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriumi. Tad apibendrinant galima daryti išvadą, kad Bendrovės vadovas K. P., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Pareiškime pažymima, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto buvo vykdomas nuo 2013 metų, kas leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė jau nuo tada turėjo finansinių sunkumų. Jeigu Bendrovės vadovas K. P. būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus – VMI interesus. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Ne. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą pagal kreditorės – VMI pareiškimą, todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo.

VMI pareiškime taip pat nurodoma, kad ANK 39 straipsnyje yra numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metu nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. VMI vertinimu, Bendrovės vadovui K. P. administracinės nuobaudos skyrimo terminas turėtų būti skaičiuotinas nuo 2018 m. birželio 20 d., kuomet VMI su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama iškelti Bendrovei bankroto bylą ir tuo metu paaiškėjo daromas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis išdėstytu, VMI prašo už laiku neinicijuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą paskirti K. P. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą.

VMI, siekdama pagrįsti K. P. kaltę dėl nurodyto nusižengimo, taip pat pateikė kitus duomenis: VMI viršininko 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimus išieškoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką iš turto (b.l. 9-11, 13); antstolio S. M. 2018 m. gegužės 15 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui bei 2018 m. gegužės 15 d. išieškojimo negalimumo aktą (b.l. 12), Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (b.l. 16).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. P. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors buvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą. VMI pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, K. P. elektroniniu paštu informavo teismą, kad šiuo metu jis yra Jungtinėje Karalystėje, atvykti į posėdį negali, nes dirba, turi pastovų darbą. Atsižvelgus į šias aplinkybes teismas bylą nagrinėja institucijos atstovui ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad K. P. teismo nutarties, kuria buvo iškelta administracinio nusižengimo byla, bei VMI pareiškimo nuorašai buvo išsiųsti elektroniniu paštu, be kita ko nurodant, kad jis savo poziciją (paaiškinimus) gali pateikti ir elektroniniu paštu. Tačiau iki teismo posėdžio datos paaiškinimų teismas negavo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorių teisių pažeidimas – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3000 eurų. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra aktualios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam pažeidimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje esantys ir ištirti įrodymai patvirtina, kad K. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus VMI, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, nevykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad Bendrovei nuo 2013 m. lapkričio mėnesio buvo taikytos priverstinio skolos išieškojimo priemonės, tačiau jos buvo neveiksmingos. Perdavus sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdyti antstoliui, šis 2018 m. gegužės 15 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą, kadangi skolininkas neturėjo turto ir pajamų, iš kurių galėtų būti išieškota skola (Bendrovė neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų kredito įstaigose). Be to, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Registro tvarkytojui buvo pateikti tik už 2012 metus, Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013 – 2017 metus neteikė, nors tokia pareiga yra įtvirtina įstatymuose. VSDFV duomenimis, Bendrovė socialinio draudimo įmokų nemoka, įmonėje dirbančių pagal darbo sutartis asmenų nėra. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė veiklos nevykdė. Įvertinusi esamą situaciją ir tai, kad Bendrovė gana ilgą laiko tarpą buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriumi, VMI kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi šis VMI prašymas buvo patenkintas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, ši teismo nutartis nebuvo apskųsta. Pažymėtina tai, kad tiek nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek šią administracinio nusižengimo bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. P. nepateikė jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų įvertinti Bendrovės finansinę padėtį bei jos galimybes mokumui atkurti (t. y. kad konkrečiu atveju nebuvo įstatyme numatytų aplinkybių, dėl kurių jam, kaip įmonės vadovui, nebūtų kilusi pareiga dėl kreipimosi iškelti bankroto bylą). Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Bendrovės nemokumo faktas bei aplinkybė, kad Bendrovės direktorius nesiėmė jokių priemonių įmonės mokumui atkurti yra įrodyti, todėl K. P. pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditoriaus – VMI interesų pažeidimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra trunkamasis. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Šiuo atveju K. P. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus iniciatyva buvo pradėta Bendrovės bankroto procedūra. Taigi administracinės atsakomybės senaties terminas už šį administracinį nusižengimą turi būti skaičiuojamas nuo Bendrovės bankroto bylos inicijavimo dienos, šiuo konkrečiu atveju – nuo 2018 m. birželio 20 d., kuomet VMI pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-574/2019). ANK 39 straipsnyje numatyta, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas 2018 m. birželio 20 d., akivaizdu, kad dvejų metų nuobaudos skyrimo terminas dar nėra suėjęs.

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad K. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius K. P.– byloje nėra duomenų apie jo baustumą, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, jis administracine tvarka buvo baustas 2018 m. sausio 9 d. pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, 505 straipsnio 2 dalį. Teismas atsižvelgdamas ir į padaryto pažeidimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius K. P., sprendžia, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, jam skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, artima sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

K. P. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 2000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos Nr. A6-8-1015/2020. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėja Ingrida Mikužytė