Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo G. B. 2011 m. rug­sėjo 20 d. nutarimu A. D. paskirta 50 Lt bauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Res­publikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 110 str. 1 d., tai yra už tai, kad jis nuo Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo, kuriuo pakeistas Lazdijų rajono gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių 35 punktas, kuriame nurodyta, kad laikyti šunis, kates daugiabučio namo ar namo, kuriame gyvena kelios šeimos, bendro naudojimo kieme, leidžiama turint raštišką visų namo butų ar namo pilnamečių gyventojų sutikimą, įsigalioji­mo iki 2011 m. rugpjūčio 31d. daugiabučio namo bendro naudojimo kieme laikė šunį, neturėdamas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojos V. V. raštiško sutikimo.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjas jį skundė Lazdijų rajono apylinkės teismui tuo pagrindu, jog žemė sklypas, kuriame jis laikė šunį voljere, nėra bendro naudojimo kiemas.

Skundžiama Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundas atmestas. Teismas, išanalizavęs pateiktus įrodymus bei išreikalautus papildomus įrodymus, konstatavo, jog žemės sklypas, kuriame pareiškėjas laikė šuns voljerą, nors ir nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip namo gyventojų nuosavybė ir priklauso valstybei, tačiau ši santykinai nedidelė teritorija, esanti aplink gyvenamąjį namą, realiai apribota iš visų pusių tvora ir natūraliomis ribomis, yra skirta šio namo gyventojų bendram naudojimui. Teismas nurodė, jog nepateikta įrodymų, kad nurodytas valstybinės žemė sklypas nuobaudos paskyrimo metu būtų naudojamas kitokia tvarka, o ne kaip nurodyto namo gyventojų kiemas, ir kad tokia tvarka būtų įregistruota nekilnojamojo turto registre. Teismas konstatavo, jog A. D. pagrįstai nubaustas sutinkamai su LR ATPK 110 str. 1 d., nes šunį laikė neturėdamas vieno iš gyventojų V. V. rašytinio sutikimo ir tuo pažeidė Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 530 patvirtintų Lazdijų rajono gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių 35 punkto (2011 m. gegužės 24 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 5TS-48 redakcija) reikalavimus.

Nesutikdamas su šia nutartimi, pareiškėjas A. D. ją skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį bei Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarimą A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti, administracinę bylą nutraukti. Jis nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 14 d. žemės sklypas yra teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Kadangi (duomenys neskelbtini) kiemas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip šio namo bendro naudojimo kiemas, pareiškėjo manymu, šuns laikymui nebuvo būtina gauti visų namo butų pilnamečių gyventojų raštiškų sutikimų.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad A. D. skundas atmetamas.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju A. D. administracinė nuobauda buvo paskirta už LR ATPK 110 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, t.y. už tai, kad daugiabučio namo bendro naudojimo kieme laikė šunį, neturėdamas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojos V. V. raštiško sutikimo, tuo pažeidė Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo, kuriuo pakeistas Lazdijų rajono gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių 35 punktas, kuriame nurodyta, kad laikyti šunis, kates daugiabučio namo ar namo, kuriame gyvena kelios šeimos, bendro naudojimo kieme, leidžiama turint raštišką visų namo butų ar namo pilnamečių gyventojų sutikimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. D. iš esmės nesutinka su teismo pateitu įrodymų vertinimu ir teigia, jog žemės sklypas, kuriame buvo pastatytas voljeras, priklauso valstybei, kaip bendro naudojimo sklypas registre neįregistruotas, todėl jam visų gyventojų sutikimas laikyti šunį nereikalingas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. D. padarė LR ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Priimdamas procesinį sprendimą, teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kad byloje pakanka įrodymų, jog teritorija, kurioje buvo pareiškėjo šuns voljeras, yra skirta (duomenys neskelbtini) namo gyventojų bendram naudojimui.

Nekilnojamojo turto re­gistro išrašas (b. 1. 45-46) ir nurodyto gyvenamojo namo kadastro žemėlapis (b. 1. 47), patvirtina, kad namo (duomenys neskelbtini) žemės sklypas nėra įregistruotas kaip jo gyventojų nuosavybė. (duomenys neskelbtini) namo kadastro ir registro byla (b. 1. 59-64) ir planai (b. 1. 65-67), patvirtina, jog sklypas, kurio ribos ir visi kiti duomenys žemėtvarkos skyriuje patvirtinti ir kadastro ir registro valstybės įmonėje suderinti 2001 metais, iš šiaurės ir iš dalies iš vakarų pusės (b. 1. 62 - šių kraštinių ilgis yra 101,30 m, b. 1. 66, 67 - 81,97 m) aptvertas 151,95 m² ploto vielos tinklo tvora, iš rytų ir pietų pusės žemės sklypą riboja (duomenys neskelbtini)gatvė ir pravažiavimas. A. D. teismo posėdyje patvirtino, kad ir šiuo metu žemės sklypas yra realiai aptvertas iš šiaurinės pusės ir iš dalies iš vakarinės pusės, o jo šuns volje­ras patenka į iš dalies aptvertą ir gatve ir pravažiavimu natūraliai apribotą teritoriją, esančią aplink namą. Plano (b. 1. 66) eksplikacijoje nurodyta, kad namo gyventojai ir UAB (duomenys neskelbtini) plane nuro­dyta valstybine žeme (proporcingai buto plotui) naudojasi bendrai. Be to, iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog tvora priskiriama (duomenys neskelbtini) adresui ir ji įvardinta kaip kiemo statinys (b.l. 63)

Vadovaujantis šiais duomenimis teismas pagrįstai sprendė, jog teritorija (1747 m²), esanti aplink nurodytą gyvenamąjį namą ir realiai apribota iš visų pusių tvora ir natūraliomis ribo­mis, yra skirta šio namo gyventojų bendram naudojimui, nors žemės sklypas ir nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip namo gyventojų nuosavybė, o priklauso valstybei. Tai, kad šia teritorija bendrai naudojasi (duomenys neskelbtini) namo gyventojai patvirtina ne tik tai, kad teritorija aptverta ir apribota, tačiau ir tai, kad ja naudojasi pasistatydamas šuns voljerą ir pareiškėjas, nors žemė, ant kurios pastatytas šuns voljeras, nėra pareiškėjo asmeninė nuosavybė. Taip pat aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas kitų namo gyventojų sutikimą laikyti šunį buvo gavęs (b.l.22-25). Tai patvirtina, jog pareiškėjas apie reikalavimą dėl gyventojų sutikimo laikant šunį žinojo ir rūpinosi, kad būtų gautas sutikimas. Tuo pripažino, jog jo teisė laikyti šunį nebejotinai susijusi su kitų namo (duomenys neskelbtini) gyventojų interesais. Tai taip pat duoda pagrindą manyti, kad A. D. teritoriją, kurioje buvo laikomas šuns voljeras, laikė bendro naudojimo teritorija.

Visi šie duomenys patvirtina, jog A. D. šuns voljeras iš tiesų buvo pastatytas bendro namo Nr. 33 naudojimo teritorijoje - kieme, todėl visų gyventojų sutikimas buvo būtinas.

A. D. pirmosios instancijos teisme pateikė duomenis apie tai, kad rengiamas žemė sklypo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) planas, tačiau šuns voljeras į šį planą nepatenka. Be to, tai nėra pakankamas įrodymas pagrįsti, jog laikotarpiu, už kurį A. D. skirta nuobauda teritorija, kurioje buvo šuns voljeras, būtų naudojama kita tvarka nei nustatė teismas. Aukščiau aptarti duomenys įrodo, jog tai buvo bendro daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) naudojimo teritorija-kiemas.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog A. D. administracinėn atsakomybėn už LR ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą patrauktas ir nuobauda jam skirta pagrįstai.

Administracinė nuobauda A. D. skirta teisingai. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, konkrečias įvykio aplinkybes. Administracinė nuobauda skirta sankcijos ribose ir ji atitinka pažeidimo pavojingumą, todėl nėra per griežta.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikintina. Apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

-A. D. apeliacinį skundą atmesti;

-Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.