Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos duodančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovui A. T., trečiajam asmeniui I. D., dėl tėvystės nuginčijimo, institucija duodanti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo I. D. į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. 2022 m. balandžio 14 d. trečiasis asmuo pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi dirba užsienyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Nuginčyti tėvystę kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti. Įrodymai, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kiti įtikinami faktai. Be to, tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra nustatoma, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinant ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina įrašyta ieškovė E. T., tėvu – atsakovas A. T., duomenų apie tėvus įrašymo pagrindas – (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Kėdainių r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus 2022 m. balandžio 8 d. rašte Nr. MS-89 nurodyta, kad, vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 41.2 papunkčiu, jei vaiko tėvai susituokę, tuomet vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Byloje pateiktas santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad šalių – ieškovės E. T. ir A. T. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat pateiktas 2021 m. gruodžio 26 d. santuokos nutraukimo įrašas, kuriame įrašyta, jog ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Kadangi vaikas gimė šalims esant santuokoje, vaiko tėvu buvo įrašytas vaiko motinos (ieškovės) sutuoktinis A. T. (CK 3.140 straipsnio 1 dalis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas A. T. mergaitės nėra matęs nuo gimimo, su ja nebendravo, neišlaikė, mergaitę nuo gimimo augina bei ja rūpinasi I. D., atsakovas A. T. socialinio tėvo ir vaiko ryšio nesukūrė, ieškinio reikalavimo tenkinimas atitiktų nepilnametės interesus.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią.

Šioje byloje pateikta 2021 m. spalio 13 d. atliktos teismo medicinos specialisto DNR ekspertizės akto išvada patvirtina, kad trečiasis asmuo I. D. yra biloginis I. T. tėvas su tikimybe 99,9999995 proc.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir pateikta institucijos išvada nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas A. T. kartu negyvena. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė gyvena su trečiuoju asmeniu I. D.. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus dėl nepilnametės I. T. biologinės tėvystės patvirtina ir atliktos DNR ekspertizės išvada. Be to, tarp atsakovo A. T. ir I. T. nėra užsimezgę nei šeiminiai, nei socialiniai ryšiai, todėl atsakovas A. T. nelaikytinas ir socialiniu I. T. tėvu. Atsižvelgus į byloje surinktus įrodymus bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovas A. T. nėra vaiko I. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje nurodyti duomenys, kad I. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra neteisingi (CK 3.149 straipsnio 1 dalis, 3.150 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ji 100 proc. buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimaisi išlaidų mokėjimo. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti šioje byloje iki teismo sprendimo priėmimo yra 195 Eur. Pagal bendrą taisyklę, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, apmoka pralaimėjusi šalis. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi ir kaltė (atsakomybė) dėl proceso, nes pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, būtina atsižvelgti ne vien į formaliąją bylos baigtį, jog teismo sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas visiškai. Pirma, jokio ginčo tarp šalių dėl tėvystės nuginčijimo nebuvo. Antra, atsakovas jokių veiksmų registruojant jį vaiko tėvu neatliko. Be to, A. T. niekaip vienasmeniškai negalėjo įtakoti duomenų apie tėvą įrašymo vaiko gimimo įraše, nes šie duomenys įrašyti įstatymo pagrindu, vaikui gimus šalių santuokos metu (jau vykstant skyrybų procesui teisme). Todėl vien dėl to, kad šiuo konkrečiu byla baigiama ieškinį tenkinant, nenustačius atsakovo kaltės ir atsakomybės dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo, negali būti pagrindas patirtų bylinėjimosi išlaidų vien iš A. T. priteisimo. Atsižvelgus į nurodytas priežastis, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstytinos ir kiekviena iš šalių paliktina prie savo turėtų (patirtų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. nei žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, nei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos, nei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 392, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nėra vaiko I. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje I. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu nurodytas A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.