- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-2866-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02754-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Suinteresuotas asmuo
- AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, V. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) A. S. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) A. S. skundą dėl antstolės M. G. veiksmų, suinteresuotieji asmenys byloje – AB Nordea Bank Lietuvos skyrius ir V. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė panaikinti antstolės 2015 m. rugsėjo 4 d. patvarkymą dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje Nr.0007/14/00216. Nurodė, jog antstolė vykdo notaro 2013 m. gruodžio 10 d. vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš A. S. ir V. S., Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai. Išieškotojui hipotekos lakštu įkeistas skolininkams priklausantis nekilnojamasis turtas: 97/186 dalys 0,1116 ha žemės sklypo su nebaigtos statybos butu. Paskelbtos antrosios varžytynės neįvyko, o hipotekos kreditorius atsisakė paimti jam perduotą turtą. Todėl antstolio veiksmai tęsiant išieškojimą iš to paties įkeisto turto yra neteisėti, nes pagal CPK 723 straipsnio 3 dalį, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas galėjo būti nukreiptas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.
Antstolė su skundu nesutiko. Nurodė, jog buvo paskelbtas skolininko nekilnojamojo turto pardavimas iš antrųjų varžytynių. Pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina 49.351 €. Turtas buvo neparduotas iš pirmųjų ir antrųjų varžytynių, išieškotojas nepareiškė noro turtą paimti. Todėl antstolė 2015 m. rugsėjo 4 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir ekspertizės skyrimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. S. skundo.
Teismas pažymėjo, jog CPK 723 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 722 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, turtas grąžinamas skolininkui. Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. sausio 15 d. nutartimi Nr. 3K-7-85/2015, vadovaudamasi hipotekos instituto principais, inter alia hipotekos kreditoriaus turimos daiktinės teisės absoliutumu, jo privilegijuota padėtimi prieš kitus kreditorius, greito ir efektyvaus hipotekos kreditoriaus reikalavimo realizavimo principu, išaiškino, kad, vykdant priverstinį išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, hipoteka įkeisto turto nerealizavus antrosiose varžytynėse, netaikoma CPK 723 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą gali būti atnaujintas šio veiksmo neribojant vienerių metų terminu. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad, vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos kreditoriaus interesai negali būti suabsoliutinami, paneigiant skolininko (įkeisto turto savininko) interesus. Hipotekos institutas be aptartų principų grindžiamas ir bendraisiais teisės principais, inter alia, proporcingumo ir tinkamos suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyros. CK 4.194¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra kreditoriaus pareiga išieškojimą vykdyti kuo ekonomiškiau; kreditorius negali nepagrįstai praturtėti skolininko (įkaito davėjo) sąskaita. Skolininko interesai priverstinio skolos išieškojimo procese užtikrinami visų pirma teisingai įkainojant įkeistą turtą ir siekiant realizuoti turtą įstatymų nustatyta tvarka už maksimaliai artimą komerciškai pagrįstą kainą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) A. S. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės 2015 m. rugsėjo 4 d. patvarkymą dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir ekspertizės skyrimo, įpareigoti antstolę vykdyti CPK 723 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pirmos instancijos teismas nenurodė konkrečios teisės normos, kurios pagrindu antstolis turi teisę tęsti turto realizavimo veiksmus, nelaukdamas, kol praeis ne mažiau kaip vieneri metai nuo turto grąžinimo skolininkui. Kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015 panaudota sąvoka, jog išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą gali būti atnaujintas šio veiksmo neribojant vienerių metų terminu, neturi imperatyvios nuosakos, todėl vertintina kaip galimybė ar alternatyva, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai šiuo metu vykdomas pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su CPK LIII skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja CK. Tai nustato CPK 745 straipsnio 1 dalis. Pagal CPK 723 straipsnio 3 dalį pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. CK ir CPK nėra nustatyta jokių šimčių šiai normai, todėl hipotekos kreditorius neturi teisės, neįvykus antrosioms varžytynėms ir nepraėjus ne mažiau kaip vieneriems metams, kreiptis į antstolį dėl pakartotinio turto pardavimo. Neįvykus antrosioms varžytynėms, reiškia, kad parduodamas turtas rinkoje yra nepaklausus, todėl pagal CPK 723 straipsnio 3 dalį yra protinga palaukti ne mažiau kaip vienerius metus, kol situacija rinkoje pasikeis. Operatyvumo principas vykdymo procese nėra svarbesnis už skolininko ir kreditoriaus teisę ir interesus parduoti turtą iš varžytynių už kainą, kuo artimesnę rinkos kainai. Todėl CPK 723 straipsnio 3 dalis turi būti taikoma visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra išieškoma iš hipoteka įkeisto turto. CK 4.194¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra kreditoriaus pareiga išieškojimą vykdyti kuo ekonomiškiau, kreditorius negali praturtėti skolininko sąskaita. Tikėtina, kad praėjus metams, parduodamas turtas bus paklausesnis, o po metų atliktas turto vertinimas – objektyvesnis.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su turto, kuriam nustatyta hipoteka, pardavimo iš varžytynių tvarka, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Byloje nustatyta, jog antstolė vykdo skolos išieškojimą iš skolininkų A. S. ir V. S. išieškotojo AB Nordea Bank naudai pagal 2013 m. gruodžio 10 d. notaro vykdomąjį įrašą. Išieškotojui hipotekos lakštu įkeistas skolininkams priklausantis nekilnojamasis turtas: 97/186 dalys 0,1116 ha žemės sklypo su nebaigtos statybos butu. Išieškotojas 2014 m. vasario 20 d. pateikė antstolei prašymą dėl skolininkų turto realizavimo priverstine tvarka. Antstolė 2014 m. spalio 9 d. paskelbė pirmąsias nurodyto turto varžytynes, nustatydama pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą – 227.200 Lt. Antstolės 2014 m. lapkričio 10 d. patvarkymu pirmosios varžytynės buvo pripažintos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nė vienas dalyvis. Neįvykus pirmosioms varžytynėms, buvo paskelbtos antrosios varžytynės, kurios 2014 m. gruodžio 29 d. antstolės patvarkymu buvo pripažintos neįvykusiomis, kadangi jose taip pat nedalyvavo nė vienas dalyvis. Antstolė pateikė išieškotojui siūlymą dėl varžytynėse neparduoto turto perėmimo, tačiau išieškotojas atsisakė perimti iš varžytynių neparduotą turtą ir pateikė siūlymą toliau tęsti skolos išieškojimą. Anstolė 2015 m. vasario 19 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir areštuoto turto įkainojimo. Anstolė 2015 m. balandžio 7 d. priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių, kurios 2015 m. gegužės 7 d. buvo pripažintos neįvykusiomis. Antstolė 2015 m. gegužės 20 d. patvarkymu paskelbė antrąsias varžytynes, kurios 2015 m. birželio 19 d. antstolės patvarkymu buvo pripažintos neįvykusiomis. Išieškotojas raštu atsisakė perimti iš varžytynių neparduotą turtą ir pateikė siūlymą toliau tęsti skolos išieškojimą. Antstolė 2015 m. rugsėjo 4 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir ekspertizės skyrimo.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-85-469/2015, kurioje buvo išiaiškinta, kad vykdant priverstinį išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, hipoteka įkeisto turto nerealizavus antrosiose varžytynėse, netaikoma CPK 723 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą gali būti atnaujintas šio veiksmo neribojant vienerių metų terminu.
Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių teisinių motyvų ir argumentų, kodėl šis kasacinio teismo išaiškinimas negalėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartyje taip pat buvo išaiškinta ir tai, kad kai po neįvykusių antrųjų varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK 718–722 straipsniuose nustatytas taisykles. Todėl antstolė skundžiamu 2015 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu pagrįstai skyrė ekspertizę parduodamo turto vertei nustatyti. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kodėl po metų įkeisto turto vertė galėtų padidėti, o ne, priešingai, dar labiau sumažėti. Iš dalies sutiktina su pareiškėju, jog neįvykusios turto varžytynės patvirtina, jog parduodamas turtas yra nepaklausus rinkoje. Tačiau jis gali būti nepaklausus ir dėl nustatytos pernelyg aukštos kainos. Pripažintina, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie galimus nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimus, kurie galėtų lemti įkeisto turto kainos padidėjimą po metų.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.