Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-06-23 · Administracinė byla Nr. eA-3202-624/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-23
Bylos Nr.
eA-3202-624/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04236-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
Pareiškėjas
A. Z.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
UAB „Norlida“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-3202-624/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04236-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 23d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal A. Z. (A. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Norlida“), dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05140 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi). Nurodė, kad pareiškėjas dirba UAB „Norlida“ (toliau – ir Bendrovė). Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas, kadangi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Bendrovės vadovas nubaustas 1 000 Eur bauda už nelegalų darbą. Pareiškėjas nesutinka su tokiu Sprendimu, nes leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti Bendrovėje gavo dar iki nubaudžiant šios įmonės direktorių, t. y. atvykdamas dirbti į Lietuvą jis negalėjo tikėtis, kad dėl trečiųjų asmenų veiksmų jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi.

3. Pareiškėjas teigia, kad Bendrovės vadovas neskundė prieš tai minėto nutarimo, nes nežinojo, kad UAB „Norlida“ bei joje dirbantiems asmenims bus pritaikytos sankcijos, t. y. leidimų laikinai gyventi panaikinimas. Bendrovė 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. TT-002 su UAB „Megadarbas LT“, kurios pagrindu paslaugos teikėjas įsipareigojo surasti įdarbinti reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenims įdarbinti Lietuvoje, įskaitant ir darbo vizos gavimą. UAB „Megadarbas LT“ atitiko Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 30 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies 2 punkto teisės normas, reglamentuojančias tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimus. Todėl Bendrovė, neturėdama patirties ir kompetencijos įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, sudarė minėtą sutartį su tarpininkavimo paslaugas teikiančia įmone. Pažymi, kad UAB „Norlida“ teikia logistikos paslaugas, todėl jai reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai.

4. Pareiškėjas pažymi, kad Bendrovė su UAB „Megadarbas LT“ susisiekdavo elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. telefonu, SMS žinutėmis, elektroniniu paštu ir pan. Pirmiausia Bendrovė iš paslaugos teikėjo gaudavo konkretaus darbuotojo pasiūlymą ir pradinius duomenis apie vairuotojo-ekspeditoriaus kvalifikaciją bei patirtį. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui, patvirtintame Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-322 „Dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui patvirtinimo“, ir Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui, patvirtintame Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui patvirtinimo“, nurodoma, jog tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (C, CE kategorijos) priskiriamas prie profesijų, su kurių darbuotojų trūkumu susiduriama jau daugiau nei metus, todėl Bendrovė buvo priversta vairuotojų-ekspeditorių ieškoti iš trečiųjų šalių.

5. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad net Lietuvos Respublikos Vyriausybei šalyje paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną, Bendrovėje vis tiek buvo dedamos pastangos siekiant išvengti prastovų ir mokėti darbuotojams atlyginimus. Taip pat pažymi, kad nekilo pagrindo abejoti UAB „Megadarbas LT“ pateikta informacija dėl visų reikalingų leidimų, todėl Bendrovė buvo įsitikinusi, kad visi užsieniečiai įmonėje įdarbinti teisėtai ir apie jų įdarbinimą pranešta visoms atitinkamoms institucijoms. Taigi, nei UAB „Norlida“, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o dėl galimai aplaidžių paslaugų teikėjo veiksmų pareiškėjas negali būti atsakingas. Be to, šiuo atveju jokios žalos valstybei ar jos ekonomikai bei viešiesiems finansams padaryta nebuvo.

6. Pareiškėjo manymu, vien formalaus leidimo dirbti konkrečioje įmonėje, t. y. UAB „Norlida“, neturėjimas dėl paslaugos teikėjo kaltės negali užtraukti administracinės atsakomybės kaip už nelegalų darbą. Tokiu būdu buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog galės dirbti ir gyventi Lietuvoje. Nuobauda buvo paskirta Bendrovės vadovui dėl jo padaryto administracinio nusižengimo, tačiau pareiškėjo darbdavys yra Bendrovė, o ne jos vadovas, tad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui negalėjo būti panaikintas. Šioje byloje buvo pažeistas ir proporcingumo principas, nes Bendrovėje dirba 60 vairuotojų, iš jų 53 – užsieniečiai, atvykę iš trečiųjų šalių. Panaikinus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje UAB „Norlida“ nebegalės vykdyti veiklos ir finansinių įsipareigojimų.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Norlida“, Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, šį prašymą Departamentas patenkino ir 2019 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi Nr. LT7479866, galiojantis iki 2021 m. rugpjūčio 8 d., pareiškėjui buvo išduotas 2019 m. rugpjūčio 8 d. Departamentui nustačius, kad Bendrovės direktorius, kaip darbdavio atstovas, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas už nelegalų darbą ir jam paskirta 1 000 Eur administracinė nuobauda, atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnyje 1 dalyje nustatytais pagrindais, o 19 punkto a papunktyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai.

9. Migracijos departamentas nurodo, kad pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) neapibrėžia laikotarpio, kada leidimas laikinai gyventi panaikinamas, t. y. šios įstatymo normos formuluotė nesudaro teisinio pagrindo daryti išvadą, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir (ar) leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir (ar) išduotas leidimas laikinai gyventi. Nors pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dvejiems metams, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 8 d., tačiau tai nereiškia, kad jis galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios, neatsižvelgiant į tai, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir kartu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

10. Atsakovas pažymi, kad aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavys, o ne pats pareiškėjas, kuris neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad jam negalėjo kilti teisinių pasekmių pagal įstatymą. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog nei UAB „Norlida“, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o neteisėtus veiksmus įvykdė paslaugų teikėjas. Šiuo atveju Bendrovės vadovo kaltė dėl administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra konstatuota įsiteisėjusiame Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarime. Priimdamas Sprendimą atsakovas rėmėsi Administracinių nusižengimų registro duomenimis apie Bendrovės vadovo administracinį nusižengimą, kurie buvo pakankami konstatuoti, kad atsirado Įstatyme įtvirtintas pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas.

11. Migracijos departamentas nesutinka su teiginiais, kad darbdavio įvykdytas teisės pažeidimas yra formalus, įvykdytas dėl neatsargumo, todėl kylančios teisinės pasekmės priėmus ginčijamą sprendimą yra neproporcingos, nes pagal įstatymą, tik tos įmonės, kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, gali įdarbinti užsieniečius. Todėl, tiek UAB „Norlida“ atstovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti šiuos įstatymo reikalavimus ir dėl jų nesilaikymo kylančias teisines pasekmes. Šiuo atveju UAB „Norlida“ vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai, atlikti per atstovą, sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose.

Atsiliepimas

12. Atsakovas mano, kad minima aplinkybė, jog administracinė nuobauda buvo skirta darbdavio atstovui, kaip fiziniam asmeniui, nepaneigia ginčijamo sprendimo teisinio pagrindo. Departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Sprendimas prieštarauja proporcingumo principui, kadangi didžioji dalis įmonės darbuotojų yra užsieniečiai, kuriems tuo pačiu pagrindu panaikinus leidimus laikinai gyventi jie bus priversti nutraukti darbo santykius ir įmonė nebegalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas, prieš panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, turėjo pareigą nustatyti, ar sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjo darbdaviui, o teisės aktų, kuriuose būtų tokia pareiga nustatyta Departamentui, nenurodė ir pareiškėjas.

II.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo A. Z. skundą atmetė.

14. Aptaręs faktines su Sprendimo priėmimu susijusias aplinkybes bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1, 4, 5 bei 10 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikintas remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, nustačius, kad UAB „Norlida“ vadovas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020 buvo nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbą ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda. Minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs, Bendrovės vadovas jo neskundė, o paskirtą baudą sumokėjo 2020 m. rugsėjo 10 d.

15. Teismas nustatė, kad tam, kad būtų galima taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį, užtenka nustatyti, jog darbdavio atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidė ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skirta bauda, o nagrinėjamu atveju tokia aplinkybė neginčijamai nustatyta, t. y. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020 UAB „Norlida“ tuometiniam direktoriui D. V. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymėjo, kad minėtas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas nėra siejamas su užsieniečio, kurį darbdavys įsipareigojo įdarbinti pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, nelegaliu darbu, todėl konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, kad jis pats nepadarė jokio pažeidimo, todėl jie niekaip negalėjo ir neturėjo daryti įtakos pareiškėjo išduoto leidimo laikinai gyventi teisėtumui, yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomos įvairios aplinkybės, susijusios su UAB „Norlida“ buvusiam vadovui paskirta nuobauda, nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, tad teismas plačiau jų nenagrinėjo. Teismas sprendė, kad tai, jog Bendrovės vadovas, kuriam buvo paskirta nuobauda už administracinį teisės pažeidimą, vėliau pasikeitė, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo pagrindo nekeičia.

16. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog panaikinus jam (ir kitiems darbuotojams) leidimą laikinai gyventi bendrovei kyla veiklos sutrikdymo rizika ir finansinių įsipareigojimų apsunkintas vykdymas, pažymėjo, kad šie argumentai iš esmės nėra susiję su pačiu pareiškėju, visa atsakomybė dėl kilusių neigiamų pasekmių (galimo įmonės bankroto, sutrikusios veiklos ir kt.) tenka pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui, kurio vadovas atliko neteisėtus veiksmus, tačiau šios aplinkybės niekaip nedaro įtakos priimto Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas plačiau nepasisakė dėl šių argumentų. Teismo vertinimu, žalos valstybei atsiradimas ar neatsiradimas taip pat nedaro jokios įtakos priimto Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

17. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas, nustatęs pareiškėjo darbdavės bendrovės „Norlida“ nelegalaus darbo faktą, kuris pasireiškė vadovo nubaudimu pagal ANT 95 straipsnio 1 dalį, bei tai, kad nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai, turėjo teisę ir pareigą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

18. Teismas vertino, kad ginčijamas sprendimas atitinka jo priėmimo metu galiojusias Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Iš Sprendimo turinio teismas sprendė, kad jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, matyti, kokias teisines pasekmes jis sukelia pareiškėjui, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos ir laikėsi pagrindinių procedūrų.

III.

19. Pareiškėjas A. Z. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20. A. Z. nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės ir tik paviršutiniškai išanalizavo bylos medžiagą bei visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus ir nenurodė, kodėl jie nėra vertinami. Savo poziciją A. Z. iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, t. y. nurodo, jog pareiškėjas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti Bendrovėje gavo dar iki nubaudžiant šios įmonės direktorių už padarytą administracinį nusižengimą, Bendrovės vadovas neskundė jam paskirtos administracinės nuobaudos, kadangi nei minėtame nutarime, nei jo atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole jam nebuvo išaiškinta, jog jo vadovaujamai įmonei bei joje dirbantiems asmenims bus pritaikomos ir kitos sankcijos; akcentuoja, kad nei Bendrovė, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų; pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, jog visą jam išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje laikotarpį jis galės nevaržomai gyventi ir dirbti Lietuvoje, o Sprendimas negali naikinti laike anksčiau susiklosčiusių santykių.

21. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad nuobauda buvo paskirta Bendrovės vadovui dėl jo padaryto administracinio nusižengimo padarymo, ir šiuo konkrečiu atveju darbdaviu yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas, kuris iš esmė niekada nebuvo asmenų grupės narių darbdaviu, bei nurodo, kad pareiškėjas nedalyvavo Telšių apylinkės teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, , nors priimtas nutarimas turi įtaką jo teisėms ir pareigoms. Pareiškėjas pažymi, kad leidimo laikinai gyventi naikinimas pareiškėjui pažeidžia proporcingumo principą, kyla grėsmė dėl įmonės bankroto, įmonės įsipareigojimų nevykdymo, pažeidžiami pareiškėjo teisėti lūkesčiai.

Šalies argumentai

22. Pareiškėjas paaiškina, kad už konstatuotą pažeidimą Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę bausti ne tik pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, pagal kurį atsakomybė galima tik fiziniam asmeniui, bet ir pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę ir juridiniam asmeniui. Atsižvelgus į tai, pareigūnui sprendžiant, kam skirti nuobaudą t. y. ar atsakingam asmeniui, ar juridiniam asmeniui (darbdaviui), yra įvertinama, kieno naudai buvo padarytas pažeidimas ir kas už jį yra atsakingas, todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo nubaustas tik Bendrovės vadovas, t. y. ne juridinis asmuo (nors įstatymai tokią galimybę nustato), turi būti laikoma, jog pareiškėjo darbdavys nėra nubaustas, kadangi įstatymams suteikiant galimybę nubausti „tikrąjį“ darbdavį t. y. juridinį asmenį, jis nebuvo nubaustas. Be to, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, jog laikinas leidimas gyventi Lietuvoje naikinamas kai priimantis subjektas yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, tačiau asmuo kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, šiuo metu Bendrovėje nebedirba, todėl vertinant Įstatymo nuostatas, aplinkybė, kuriomis remiantis buvo panaikintas A. Z. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, yra išnykusi.

Atsiliepimas

23. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriame pareiškėjo skundo argumentai buvo įvertinti. Savo poziciją Migracijos departamentas grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į A. Z. skundą bei pirmosios instancijos teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (15/5-3) 50U-05140, kuriuo pareiškėjui A. Z. buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas, nustatęs Bendrovės, kurioje dirba A. Z., vadovas buvo nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbą, bei tai, jog nuo dienos, kurią skirta nuobauda buvo baigta vykdyti (2020 m. rugsėjo 10 d.), praėjo mažiau kaip vieneri metai, turėjo teisę ir pareigą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Teismas sprendė, kad Sprendimas atitinka jo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo redakcijos 8 straipsnio nuostatas.

27. A. Z. pateiktame apeliaciniame nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. A. Z. teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, paviršutiniškai išanalizavo bylos medžiagą, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus bei nemotyvavo, kodėl jų nevertino. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas pažeidžia proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, administracinė nuobauda buvo paskirta darbdavio buvusiam direktoriui, todėl negali daryti įtakos A. Z. teisinei padėčiai.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes pareiškėjas ketino dirbti UAB ,,Norlida“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio UAB ,,Norlida“ atstovas (direktorius) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbą, 2020 m. spalio 21 d. priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

30. Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1310 redakcija) a papunktyje yra įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą – „<...> darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, <...>, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams <...>“, yra pažymėjęs, kad: leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio („Nelegalus darbas“) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz., valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės (žr., pvz., 2019 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394 1062/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019; 2019 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019; kt.).

32. Pažymėtina, kad pareiškėjo darbdavio (Bendrovės direktoriaus) kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo konstatuota įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog pareiškėjo darbdavys nėra baustas už nelegalų darbą, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu taip pat pabrėžtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, nurodytą šios nutarties 31 punkte, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinamas ir tuo atveju, jeigu ANK 95 straipsnio nuostatas pažeidžia direktorius ar kitas juridinio asmens atstovas, kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas, susijusias su personalo valdymu. Šiuo atveju Bendrovės direktorius vykdė funkcijas, susijusias su personalo valdymu, t. y. įdarbindavo darbuotojus.

33. Taigi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinto leidimo laikinai gyventi panaikinimo teisinis pagrindas yra susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu. Nagrinėjamu atveju Bendrovės direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nes jis tuo metu ėjo Bendrovės direktoriaus pareigas, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad jis buvo nubaustas ne kaip Bendrovės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas.

34. Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas nėra siejamas su užsieniečio, kurį darbdavys įsipareigojo įdarbinti pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, nelegaliu darbu. Minėtos teisės normos taikymui nėra reikšminga, už kokio konkretaus asmens nelegalų įdarbinimą pagal ANK 95 straipsnį yra nubaudžiamas darbdavys. Taigi šiuo aspektu nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad faktas, jog jo darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, niekaip negalėjo ir neturėjo daryti įtakos pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi teisėtumui. Taip pat neturi teisinės reikšmės pareiškėjo teiginiai, kad jo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas anksčiau negu Bendrovės vadovas padarė administracinį nusižengimą.

35. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas, nustatęs, jog pareiškėjo darbdavio UAB ,,Norlida“ atstovas (direktorius) 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo nubaustas už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

37. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Sprendimas prieštarauja teisėtiems lūkesčiams, teisingumo ir proporcingumo principams, teisėjų kolegija pažymi, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, jog jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negalės būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, taip pat neturi atsirasti aplinkybių, kurios Įstatyme nurodytos kaip leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Nustatytas teisinis reglamentavimas yra aiškus, ir šiuo atveju pareiškėjo vertinimas, jog ginčijamas sprendimas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, nėra pagrindas jį panaikinti.

38. Kiti pareiškėjo argumentai, susiję su nežinojimu apie Bendrovei galinčias kilti neigiamas pasekmes, jos įsipareigojimų vykdymo perspektyvomis, nepadaryta žala valstybei ir kt., nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

39. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė