- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- T-38-1046/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42334-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Nuteistasis
- T. S.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo teikimą dėl nuteistosios T. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateiktą nuteistosios asmens bylą, Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 01/7-4098 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistoji T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), anksčiau teista 6 kartus, nuteista 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityta 1 laikino sulaikymo diena. Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 3 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 2 d. 1/2 paskirtos bausmės nuteistoji atliko 2019 m. gruodžio 17 d., 2019 m. gruodžio 12 d. nuteistoji faktiškai atliko 1 metus 7 mėnesius 9 dienas paskirtos bausmės.
Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teikimu siūlo nuteistąją T. S. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Atsiliepimas
Nuteistosios vardu per nustatytą terminą atsiliepimą pateikė advokatė E. L.. Atsiliepimu prašoma patvirtinti Komisijos nutarimą, kadangi Komisijos nutarime išdėstytos faktinės aplinkybės apie nuteistosios socialinę charakteristiką ir jos pokyčius kriminogeninės elgsenos atžvilgiu yra pagrįstos ir atitinka teisines sąlygas dėl nuteistosios T. S. lygtinio paleidimo iš pataisos namų nustatant konkrečią vykdymui pareigą, kurios suponuoja išvadą – nuteistosios buvimas laisvėje užtikrina bausmės realizavimą tokia forma ir teisingumo principo įgyvendinimą.
Prokuroras atsiliepimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai T. S. nepateikė.
Komisijos nutarimas netvirtinamas.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji T. S. Panevėžio pataisos namuose dalyvauja įvairiose programose, Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje baigė 6 klasę, šiais mokslo metais mokosi 7 klasėje, vykdant integracijos į visuomenę programą išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Atlikdama bausmę T. S. vieną mėnesį dirbo valytoja-tvarkdare, vėliau įdarbinta nebuvo, nors dirbti nori. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė. Už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose paskatinta du kartus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistoji palaiko socialinius ryšius su vaikais, giminaičiais, išėjusi į laisvę ketina dirbti pagalbine darbininke pas ūkininką. Visų šių aplinkybių visuma, teismo vertinimu, yra svarbi, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą T. S.. Pažymėtina, kad nuteistosios teigiamas elgesys pataisos namuose nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos namų, kadangi bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Svarbu tai, kad bausmę nuteistoji atlieka už tyčinio sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą. Prieš tai nuteistoji teista net šešis kartus už panašaus ir analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Šie duomenys rodo, kad nuteistoji, būdama laisvėje, nepaiso įstatymų, o laikytis nustatytos tvarkos, visuomenės priimtų moralės normų ir gyventi pagal įstatymus sugeba tiktai būdama izoliuota nuo visuomenės. Taigi manyti, kad nuteistąją įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, šiuo metu pagrindo nėra.
Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuteistoji charakterizuojama kaip linkusi kartoti klaidas, nepasimokyti iš asmeninės patirties, savo veiksmus stengiasi pateisinti, linkusi ignoruoti problemines gyvenimo sritis, neįvertina ir sunkiai geba įvertinti priežastis, paskatinusias nusikalsti. Spręsdama problemas yra linkusi pasitikėti sėkme, tikisi, kad problemos išsispręs neįdedant daug asmeninių pastangų, kalbėdama apie pačios įvykdytus nusikaltimus, juos stengiasi pateisinti, neišgyvena kaltės jausmo. Šios aplinkybės rodo, kad dar nėra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, kadangi nuteistoji nėra kritiška nei padarytos nusikalstamos veikos, nei savo pasirinkto gyvenimo būdo atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti trys kriminogeniniai veiksniai, kai, tuo tarpu, apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai yra tik du. Taip pat pagal OASys metodikos duomenis nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip vidutinė – 46 balai, iš kurių 10 balų – statiniai kriminogeniniai veiksniai, o net 36 balai – dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Svarbu pažymėti tai, kad nuo praeito vertinimo ši rizika nei kiek nepakito, kas rodo, kad nuteistoji nededa pakankamai pastangų taisytis. Teismas vertina ir tai, kad iš nuteistosios socialinio tyrimo išvados matyti, jog vienas iš kriminogeninių veiksnių yra išsilavinimo stoka. Susipažinus su nuteistosios asmens byla matyti, kad ji iš esmės yra įgijusi tik pradinį išsilavinimą, turi vidutinių skaitymo, rašymo problemų, specialybės nėra įgijusi, kas rodo jog išėjusi į laisvę turės sunkumų susirandant darbą. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistoji iki nuteisimo nedirbo, o gyveno iš pašalpų bei sugyventinio atlyginimo. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad neradusi darbo ir neturėdama tinkamo išsilavinimo, nuteistoji, išėjusi į laisvę bei susidūrusi su finansiniais sunkumais, vėl gali grįžti prie analogiškų nusikalstamų veikų darymo.
Taigi nors bylos duomenys ir patvirtina, kad nuteistosios elgesys keičiasi teigiama linkme (vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos programose ir kt.), tačiau šie pokyčiai nėra tokie žymūs bei ilgalaikiai ir nerodo išskirtinės pažangos keičiant savo elgesį.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, patvirtinančių, jog būdama laisvėje, nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, o Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimas netvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 01/7-4098 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai T. S..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.