- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-710-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03643-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Izolda Nėnienė (pran.), Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Airema“
- Ieškovas
- UAB “Savas kalnas”
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Ramūno Mitkaus, Izoldos Nėnienės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Airema“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. galutinio sprendimo Nr.2-4609-90/2012 civilinėje byloje pagal ieškovės UAB “Savas kalnas” ieškinį atsakovei UAB „Airema“ dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės 2427,04 Lt skolą,4368,67 Lt delspinigių, 7,74 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutartinės prievolės tarp ieškovo ir atsakovo atsirado pagal 2009-04-09 sudarytą negyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 005. Šia sutartimi ieškovas išnuomojo atsakovui 29,3 kv. m ploto negyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti nuomos mokestį, mokesčius už komunalines paslaugas ir eksploatacines išlaidas, sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais (Sutarties 1, 2 punktai). P. S. (6 punktas), ieškovo išrašytos sąskaitos turėjo būti apmokėtos per 5 (penkias) dienas nuo jų pateikimo atsakovui dienos, tačiau iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas įpareigojimų, prisiimtų nuomos sutartimi, neįvykdė ir neapmokėjo visa apimtimi. Sutarties 7 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 1 procento dydžio delspinigius, nuo apskaičiuotos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, jeigu atsakovas nesumoka mokesčių nustatytu laiku. Atsakovas dėl vėlavimo apmokėti nuomos ir kitus mokesčius Sutartimi nustatytais terminais ieškovui turi sumokėti 4368,67 Lt delspinigių už paskutines 180 įsiskolinimo dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-09-28 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4163-90/2012 ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Airema“ 2427,04 Lt skolą, 4368,67 Lt delspinigių, 7,74 procentus priteistos sumos metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-09-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas: 102,00 Lt žyminio mokesčio ieškovui UAB “Savas kalnas”. Dėl šio preliminaraus sprendimo atsakovė pareiškė prieštaravimus nurodydama, kad suderinta skola sudaro 2327,04 Lt, kurios nesumokėjo dėl finansinių problemų, be to atsakovo nuomone neteisingai paskaičiuoti ir per dideli delspinigiai bei palūkanos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 4 d. galutiniu sprendimu 2012 m. rugsėjo 28 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4163-90/2012 m. pakeitė ir priteisė iš atsakovės UAB „Airema“ 2327,04 Lt skolą, 4188,67 Lt delspinigių, 7,74 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-09-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 97,74 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Savas kalnas“.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Airema“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. galutinį sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtu. Nurodo, kad teismas priėmė galutinį sprendimą nedalyvaujant nei ieškovo, nei atsakovo atstovams, nepateikus šalims jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo, todėl nepagrįstai priėmė galutinį sprendimą, nes privalėjo palikti ieškinį nenagrinėtu. Atsakovui atsiųstą pranešimą apie teismo posėdį priėmė bendrovės darbuotoja, kuri neinformavo direktorės apie gautą teismo šaukimą. Galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Neišklausius proceso dalyvių, neištyrus visų įrodymų, negalėjo būti priimtas galutinis sprendimas. Akivaizdu kad teismas priėmė kitokį galutinį sprendimą, vertinant ieškovo reikalavimus, nurodytus atsiliepime į prieštaravimus. Skundžiamas galutinis sprendimas neatitinka procesinėje teisės normoje keliamų reikalavimų, nemotyvuotas. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Atsakovo nuomone, kad nurodytų procesinių teisės normų pažeidimas - ieškinio išnagrinėjimas nedalyvaujant proceso šalių atstovams, turėjo įtakos neteisingam bylos išnagrinėjimui ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Teismas, priimdamas galutinį sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas reikalauja priteisti 1 procento dydžio delspinigius už 180 dienų- tai yra 180 procentų, tokio dydžio delspinigiai - 4188,67 Lt ir jų santykis su skolos suma - 2327,04 Lt negali būti pripažįstami protingo dydžio, todėl darytina išvada, kad teismas, priimdamas galutinį sprendimą, pažeidė CK 1.5 str. numatytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Akivaizdu, kad ieškovo reikalavimai dėl delspinigių ir 7,74 proc. palūkanų priteisimo neteisėti ir nepagrįsti. Taigi, teismas tenkindamas nepagrįstus ieškovo reikalavimus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą galutinį sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, neobjektyviai išnagrinėjo faktinius duomenis ir šalių argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Savas kalnas“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai kaltina ieškovą nesąžiningumu ir siekimu praturtėti atsakovo sąskaita, nors iš bylos medžiagos matyti, kad būtent atsakovas savo pareigos, sutartyje nustatytu laiku mokėti nuomos mokestį bei mokestį už eksploatacines išlaidas, nevykdė, nebendradarbiavo ir į raginimus susimokėti susidariusią skolą nereagavo, todėl ieškovas buvo priverstas pasinaudoti savo teise į teisminę pažeistų teisėtų interesų gynybą. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios sudaro jo reikalavimų pagrindą, nepateikia jokių duomenų, kurie patvirtintų ir įrodytų buvimą įstatymo numatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti galutinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pagal CPK 427 straipsnio 1 dalį dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus CPK XXII skyriuje nurodytas išimtis. Tokia išimtimi, be kita ko, laikoma tai, kad ieškinys, pareikštas dokumentinio proceso tvarka, nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, o iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie pareikštą ieškinį nėra pranešama (CPK 427 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Tačiau bylos dokumentinio proceso tvarka nagrinėjimo išimtys taikomos pradinėje proceso stadijoje, t. y. iki preliminaraus sprendimo priėmimo. Tuo tarpu priėmus tokį sprendimą, teismui atsiranda pareiga išsiųsti atsakovui tiek preliminaraus sprendimo patvirtintą kopiją, tiek ir ieškinio bei jo priedų kopijas. Taigi preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią. Tuo tarpu preliminaraus sprendimo likimas, kaip ir dokumentinio proceso tąsa, priklauso nuo to, pareikš atsakovas prieštaravimų ar ne. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, kaip ir nagrinėjamu atveju, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui ir baigiasi galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011). Šioje dokumentinio proceso stadijoje (po atsakovo prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo gavimo) kyla būtinybė nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir šiame etape tiek ieškovas, tiek ir atsakovas gali naudotis visomis CPK 177 straipsnio leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis.
Nagrinėjama byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka (CPK XXII skyrius). Priėmus teismui preliminarų sprendimą, ir jo nuorašą atsakovo bendrovės darbuotojui įteikus 2012-10-02 (b.l. 45), atsakovas 2012-10-22 teismui pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo (b.l. 53-54). Ieškovui pateikus atsiliepimą į prieštaravimus (b.l. 57-59), byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje. Teismo posėdyje, vykusiame 2012-12-04 (b.l. 63-64), neatvykus bylos šalims buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas. Pažymėtina, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose privalo nurodyti motyvus ir juos pagrįsti įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovo įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino priimdamas galutinį sprendimą. Taigi byloje nenustatyta, kad atsakovo nedalyvavimas teismo 2012 m. gruodžio 4 d. posėdyje dėl to, jog teismo šaukimas buvo įteiktas bendrovės darbuotojai ir kuri neinformavo direktorės apie gautą teismo šaukimą, būtų galėjęs lemti skundžiamo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustačius, jog atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriuos pirmosios instancijos teismas priėmė bei įvertino, kad atsakovas buvo informuotas apie pirmą teismo posėdį, nurodyti apeliacinio skundo argumentai dėl procesinių teisės normų pažeidimo nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėtina, kad CPK 430 str. 6 d. nustatyta, jog dokumentiniame procese išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; 3) preliminarų sprendimą pakeisti. Nagrinėjamu atveju, ši įstatymo nuostata leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, net pripažinęs, jog šalys neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, šalių ginčą turėjo išspręsti priimdamas vieną CPK 430 str. 6 d. numatytų sprendimų.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas galutinis sprendimas neatitinka procesinėje teisės normoje keliamų reikalavimų, nemotyvuotas.
Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta LR Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jei sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2013 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo galimybių perduoti bylą nagrinėti iš naujo ribojimas yra grindžiamas būtinumu sumažinti bylos nagrinėjimo trukmę, poreikiu užtikrinti kuo operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš svarbių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką. Nors pirmosios instancijos teismas išsamiau nepasisakė dėl bylos aplinkybių, įrodymų ir argumentų, tačiau tai savaime šioje dalyje nesudaro pagrindo daryti išvadą apie priimto sprendimo šioje dalyje neteisėtumą ir pagrįstumą.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pripažįsta, jog yra ieškovui skolingas 2327,04 Lt sumą, tačiau nesutinka su teismo priteistų delspinigių dydžiu ir priteistomis 7,74 proc. metinėmis palūkanomis už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-09-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje, byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Tokiais atvejais teismas turi teisę mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010).
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas su atsakovu sudarė 2009-04-09 negyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 005 (b. l. 10-11). Šia sutartimi ieškovas išnuomojo atsakovui 29,3 kv. m ploto negyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti nuomos mokestį, mokesčius už komunalines paslaugas ir eksploatacines išlaidas, sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais (Sutarties 1, 2 punktai). Pagal minėtos sutarties 6 punktą ieškovo išrašytos sąskaitos turėjo būti apmokėtos per 5 (penkias) dienas nuo jų pateikimo atsakovui datos. Sutarties 7 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, jeigu atsakovas nesumoka mokesčių nustatytu laiku.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas, priimdamas galutinį sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas reikalauja priteisti 1 procento dydžio delspinigius už 180 dienų- tai yra 180 procentų, tokio dydžio delspinigiai - 4188,67 Lt ir jų santykis su skolos suma - 2327,04 Lt negali būti pripažįstami protingo dydžio
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).
Pažymėtina, kad teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos yra aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
Nagrinėjamu atveju, Sutarties 7 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas spręsti, kad priteistos 4188,67 Lt netesybos, palyginus jas su skolos 2327,04 Lt suma, sudaro sąlygas ieškovui piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma būtų aiškiai per didelė bei pažeistų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kurie reikalauja, kad priteistos netesybos turi būti protingos. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių 2009-04-09 sudaryta negyvenamosios patalpų nuomos sutartimi nustatyti delspinigiai yra pernelyg didelės netesybos, neatitinkančios teismų praktikos, prieštaraujančios pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, todėl pirmosios instancijos teismo priteisti delspinigiai mažintini iki 837,00 Lt, kas sudaro 0,2 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.
Bylos aplinkybės, leidžia konstatuoti, jog atsakovas UAB „Airema“ yra privatus juridinis asmuo, jis užsiima komercine ūkine veikla ir siekia iš jos pelno, todėl pagal veiklos pagrindą jis laikomas ūkio subjektu, kurio atžvilgiu už netinkamą prievolių vykdymą gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (2003 m. gruodžio 9 d. Nr. IX-1873) (CK 6.37 str. 2 d). CK 6.210 str. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o jei abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius, t.y. vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 str. 3 d.), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėtas Įstatymas yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 str. nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovo prašomas procesines palūkanas vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (CK 6.37 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas teismo 2012 m. gruodžio 4 d. galutinis sprendimas pakeistinas, dalyje dėl delspinigių priteisimo. Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Iš atsakovo UAB „Airema“ ieškovui UAB „Savas kalnas“ priteistinos 46,00 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos (pirmosios instancijos teisme sumokėto žyminio mokesčio).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. galutinį sprendimą pakeisti dalyje dėl priteistų delspinigių dydžio ir priteistus ieškovui UAB „Savas kalnas“ (į. k.150155933) iš atsakovės UAB „Airema“ ( į.k.300602230) 4188,67 delspinigius sumažinti iki 838,00 Lt.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. galutinį sprendimą pakeisti dalyje dėl priteisto žyminio mokesčio dydžio ir priteistą 97,74 Lt žyminį mokestį ieškovui UAB „Savas kalnas“ (į. k.150155933) iš atsakovės UAB „Airema ( į.k.300602230) sumažinti iki 46,00 Lt.
Likusioje dalyje galutinį sprendimą palikti nepakeistą.