- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- e2FB-25921-996/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20312-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Pareiškėjas
- L. M.
- Advokatai
- Rasa Vaičekauskytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis T. U., antstolė E. R., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
L. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu ir jo patikslinimais dėl bankroto bylos jam iškėlimo (el. b. apyrašo t. I, l. 1–11, 67–71, 84–94).
Pareiškėjas paaiškino, kad pagal 2007 m. gruodžio 6 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) akcinė bendrovė „Hansabankas“ jam suteikė 47 787,30 Eur kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, kreditą grąžinant iki 2037 m. gruodžio 6 d., butas buvo įkeistas bei kredito grąžinimas buvo apdraustas uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“, kadangi jis negalėjo įvykdyti kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, bankas 2009 m. birželio 30 d. vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir 2009 m. liepos 1 d. kreipėsi į uždarają akcinę bendrovę „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos, t. y. 47 231,57 Eur negrąžinto kredito ir 593,37 Eur palūkanų išmokėjimo, 2010 m. birželio 15 d. uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ išmokėjo bankui draudimo išmoką, 2010 m birželio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi bankas perleido naujajam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teisę į jo prievolę pagal būsto kreditavimo sutartį, 2011 m. balandžio 11 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 92/11 jam priklausęs įkeistas turtas (butas) buvo realizuotas priverstine tvarka, 2011 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartyje, sudarytoje tarp uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ ir akcinės bendrovės „Swedbank“, pažymėta, jog priverstine tvarka realizavus hipoteka įkeistą turtą, išieškota suma buvo mažesnė nei turėta 47 824,94 Eur draudimo išmokos dydžio žala, todėl padengti jo likusios įsiskolinimo dalies akcinei bendrovei „Swedbank“ nepakako, 2019 m. rugsėjo 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ perleido uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ turėtas reikalavimo teises į jo prievolę. Nurodė, kad šiuo metu antstolis vykdo išieškojimą iš jo išieškotojų uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ir akcinės bendrovės „Swedbank“ naudai, uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ likusi išieškoti skolos suma – 32 717,53 Eur, akcinei bendrovei „Swedbank“ – 472,52 Eur, bendra neapmokėta vykdymo išlaidų suma antstoliui T. U. sudaro 1 383,09 Eur. Paaiškino, kad 2007 m. birželio 7 d. buvo nutraukta jo ir A. K. (buvusi pavardė – G.-M.) santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jų dukra S. M. gyvena su motina, jis nuo 2007 m. kovo 1 d. įsipareigojo mokėti dukrai išlaikymą, nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. jis neturėjo pakankamai pajamų tinkamai mokėti išlaikymą, todėl A. K. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo, jis skolingas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui 1 545,41 Eur už vaikui S. M. laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas, išieškojimą vykdo antstolė E. R., nesumokėtų vykdymo išlaidų jai likutis 86,11 Eur. Nurodė, kad kaip vykdantis individualią veiklą asmuo yra skolingas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 239,70 Eur privalomojo sveikatos draudimo išmokų. Pažymėjo, kad šiuo metu jo pradelsti įsiskolinimai kreditoriams siekia 36 444,36 Eur, jo vienintelės pajamos – 1 074,38 Eur darbo užmokestis iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kurioje eina direktoriaus pareigas nuo 2020 m. kovo 17 d., iki jam pradedant eiti šias pareigas, jam finansiškai padėjo tėvai, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, banko sąskaitoje piniginių lėšų taip pat neturi, iš savo gaunamų pajamų negali padengti įsiskolinimų kreditoriams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, atsiliepime į pareiškimą (el. b. apyrašo t. I, l. 119–120) prašė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus kreditorinį reikalavimą patvirtinti ir įtraukti į pirmos eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, paaiškindamas, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra skolingas 2 165,15 Eur, iš jų 1 545,41 Eur vaikų išlaikymo fondo išmokų, 536,29 Eur palūkanų, 83,45 Eur delspinigių.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, atsiliepime į pareiškimą (el. b. priedo t. I, l. 5) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, paaiškindamas, kad pareiškėjo, vykdančio individualią veiklą, skola 2020 m. rugpjūčio 19 d. siekia 239,70 Eur (privalomasis sveikatos draudimas).
Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“ atsiliepime į pareiškimą (el. b. apyrašo t. I, l. 153–155) prašė netenkinti pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi iš pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į pareiškėjo vardu susiformavusį įsiskolinimą pagal vykdomąjį raštą Nr. 05201003323L, skolos likutį sudaro 32 717,53 Eur. Nurodė, kad pareiškėjo paaiškinimai neatskleidžia, dėl kokių priežasčių pareiškėjas tapo nemokus bei kokias pastangas pareiškėjas dėjo mokumui atkurti, iš pareiškėjo Facebook paskyros matyti, jog jis 2018 m. lankėsi Meksikoje, Mauricijuje, 2017 m. – Maldyvuose, todėl pareiškėjas nesielgia sąžiningai, vietoj to, kad lėšas skirtų įsiskolinimų dengimui, mokumo atkūrimui, pasirenka atostogas tolimose šalyse; iš pareiškėjo darbovietės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ internetinio tinklapio matyti, kad įmonė nuomoja automobilius, tačiau iš internetinio tinklapio autoplius.lt ir pareiškėjo Facebook paskyros matyti, kad pareiškėjas tuos pačius automobilius ir pardavinėja, taigi, iš to gauna pajamas. Uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ nuomone, pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, nededa pakankamai pastangų padengti susidariusius įsiskolinimus, atskleidžia ne visą informaciją, slepia gaunamas pajamas, tikisi, kad fizinio asmens bankroto procesas taps priemone atleisti jį nuo skolų grąžinimo.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškime ir jo patikslinimuose išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškindamas, kad iki 2010 m. dirbo įvairiose įmonėse, nuo 2010 m. iki 2020 m. gyveno Anglijoje, ten dirbo automobilių pardavimo įmonėje pardavėju, gaudavo apie 800 svarų per mėnesį; į uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ atsiliepime nurodytas jo keliones į tolimas šalis jį vežėsi draugė A. Č.; uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ atsiliepime nurodytus skelbimus jis patalpino kaip įmonės, kurioje dirba (uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“), atstovas, nes jo pareigos yra nuomoti, pardavinėti automobilius; šiuo metu uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dėl Covid-19 gauna apie 500–600 Eur, vėliau nurodė, kad tiek negauna, tik dalį nuo šios sumos akcininkas jam išmoka grynaisiais pinigais, akcininkas yra jo pažįstamas, jis jam pasiūlė šį darbą; darbo ėmė ieškotis grįžęs iš Anglijos, į advokato padėjėją dėl pareiškimo parengimo dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2020 m. birželio mėn., vėliau, teismui pasiteiravus, kodėl tuomet advokato padėjėja užklausas dėl jo Sodrai teikė jau 2020 m. kovo mėn., nurodė, kad į advokato padėjėją kreipėsi galimai ir kovo mėn.; jo išsilavinimas yra spec. vidurinis; ieškosi geriau apmokamo darbo per pažįstamus, tačiau tų pažįstamų pavardžių nežinojo, vardų taip pat nenurodė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokato padėjėja palaikė pareiškime ir jo patikslinimuose išdėstytas aplinkybes.
Pareiškimas netenkinamas.
Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).
Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Pažymėtina, kad FABĮ iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka, o ne nurašyti fizinio asmens skolas.
Nustatyta, jog iš viso pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams sudaro virš 36 000 Eur. Pareiškėjo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ar registruotų transporto priemonių, Šiaulių banko sąskaitoje piniginių lėšų nėra. Nors pareiškėjas yra 41 metų sulaukęs asmuo, pareiškime nurodė, jog jam finansiškai padeda tėvai, nuo 2020 m. kovo 17 d. įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gauna 1 074,38 Eur darbo užmokestį. Teismo posėdžio metu patikslino, kad iki 2010 m. jis dirbo įvairiose įmonėse, nuo 2010 m. iki 2020 m. gyveno Anglijoje, ten dirbo automobilių pardavimo įmonėje pardavėju, gaudavo apie 800 svarų per mėnesį; šiuo metu uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dėl Covid-19 gauna apie 500–600 Eur, vėliau nurodė, kad tiek negauna, tik dalį nuo šios sumos akcininkas, kuris yra jo pažįstamas, jam išmoka grynaisiais pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2007 m. birželio 7 d. yra išsituokęs, turi nepilnametę dukrą (gyvenančią su motina), kurios mėnesio išlaikymas sudaro 142 Eur sumą, kitų išlaikomų asmenų ir asmenų, kurie jam skolingi, neturintis. Pareiškėjas nurodė, jog jo būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 447 Eur suma per mėnesį. Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus 2020 m. liepos 22 d. išduota Medicinos pažyma Nr. 5247 patvirtina, kad pareiškėjas 5 metų laikotarpiu nėra kreipęsis į šią įstaigą dėl konsultavimo ir/ar gydymo. Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenų 2020 m. liepos 23 d. išrašo duomenimis, informacijos apie pareiškėją nėra. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. liepos 28 d. pažyma Nr. 14R-20702 patvirtina, kad pareiškėjas neteistas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs pareiškėjo skolinių įsipareigojimų dydį (vieš 36 000 Eur), kuris viršija 25 MMA, oficialiai rodomą pajamų santykį, konstatuoja, kad pareiškėjas pagal turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, todėl yra nemokus FABĮ prasme.
Pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlyginis pagrindas iškelti bankroto bylą. Kita įstatyme numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. Taigi, toliau nustatinėjama, ar nėra pagrindų konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą ir ar egzistuoja nesąžiningo elgesio ir nemokumo priežastinis ryšys.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškin ęs, kad nesąžiningu asmuo pripažįstamas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant FABĮ, gali būti pripažįstamas nesąžiningu, tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo, turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo, t. y. nuo 2017 m rugpjūčio 6 d. (nagrinėjamu atveju pareiškimas priimtas 2020 m. rugpjūčio 6 d.). Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad fizinio asmens bankroto byloje būtent pareiškėjas privalo įrodyti, kad jis nemokus tapo sąžiningai.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta visiškai jokių įrodymų, jog pareiškėjas, sulaukęs 41 metų amžiaus, iki 2020 m. kovo 17 d., kol įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, intensyviai ieškojosi darbo ar dirbo, priešingai, pats pareiškėjas pareiškime nurodė, kad iki tol jam finansiškai padėjo tėvai, o tik teismo posėdžio metu nurodė iki 2010 m. dirbęs įvairiuose įmonėse Lietuvoje, o nuo 2010 m. iki 2020 m. Anglijoje, tačiau tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nedėjo pakankamai pastangų susirasti apmokamą darbą ir įsidarbino tik prieš kreipiantis į teismą, be to, matyti, kad jo įsidarbinimo laikotarpis (2020 m. kovo mėn. 17 d.) sutampa su jį atstovaujančios byloje advokatų kontoros informacijos užklausimu pas antstolį T. U. (el. b. apyrašo t. I, l. 26), Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriuje (el. b. apyrašo t. I, l. 32–33), Valstybinio socialinio draudimo fondo Šiaulių skyriuje (el. b. apyrašo t. I, l. 37), todėl neabejotina, jog tokį nurodymą jam davė būtent jo atstovė siekiu palankaus teismo sprendimo bankroto byloje, o jį priėmė ne pats pareiškėjas siekdamas atsiskaityti su kreditoriais. Be to, paklausus jo apie geriau apmokamo darbo paieškas, pareiškėjas nurodė jo ieškantis per pažįstamus, tačiau tų pažįstamų pavardžių nežinojo, vardų taip pat nenurodė. Iš pareiškimo ir jo priedų duomenų nustatyta, kad pareiškėjui priteistas dukters išlaikymas, už kurį pareiškėjas taip pat turėjo įsiskolinimą, akivaizdu, kad pareiškėjas būdamas atsakingas asmuo privalėjo gerinti savo finansinę padėtį, tačiau buvo pernelyg pasyvus, nesiėmė jokių realių veiksmų padėčiai gerinti, dengti skolas kreditoriams ir mokėti išlaikymą dukrai. Duomenų, jog pareiškėjui būtų nustatytas dalinis darbingumas, byloje nėra. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad iš pareiškėjo Facebook paskyros matyti, jog jis 2018 m. lankėsi Meksikoje, Mauricijuje, 2017 m. – Maldyvuose, nors teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad į šias keliones jį vežėsi draugė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų (apmokėjimą už kelionę iš kito asmens sąskaitos) nepateikė, taigi, tai dar kartą patvirtina pareiškėjo siekį vengti atsiskaitymo su kreditoriais, gaunamų pajamų slėpimą, jo nesąžiningumą FABĮ prasme.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus, tačiau neieškodamas apmokamo darbo, būdamas išlaikomas tėvų, sąmoningai nesiekė gerinti savo oficialios turtinės padėties, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kartu matyti ir pareiškėjo gaunamų pajamų slėpimas ir jų naudojimas savo asmeniniams poreikiams tenkinti (atostogoms tolimose šalyse). Pabrėžtina, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kuri įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas atsisako iškelti pareiškėjo, kaip fizinio asmens, bankroto bylą (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjo L. M. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.