- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-165-153/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Antanas Burdulis
- Pareiškėjas
- E. N. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijos
Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 128.2; 128.19
2008 m. sausio 24 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant pareiškėjos E. N. D. atstovui advokatui M. G., suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei A. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-105-34/2007 pagal pareiškėjos E. N. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl termino atnaujinimo ir juridinio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
PareiškėjaE. N. D. teismo prašė atnaujinti terminą pateikti prašymą bei giminystę ir nuosavybės teisę įrodančius dokumentus Birštono/Prienų žemėtvarkos skyriui ir nustatyti juridinį faktą, kad M. U. nuosavybės teise Birštone valdė 6 ha žemės.
Pareiškėja nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes iki 2004 m. nežinojo apie M.U. valdytą žemę. 2004 m. mirė pareiškėjos vyras, ji bylinėjosi dėl kitos nuosavybės, dėl silpnos sveikatos nebegalėjo rūpintis ir šia žeme. Jos globėja M.U. mirė 1977 m., todėl tuo metu sugrąžinti žemės nebuvo galimybės.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašė pareiškimo netenkinti, kadangi pareiškėja nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad M. U. nuosavybės teise Birštone valdė 6 ha žemės.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškimą tenkino, atnaujino terminą pareiškėjai E. N. D. pateikti prašymą bei giminystę ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus Kauno apskrities viršininko administracijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. U. valdytą žemę 6 ha, Birštono m.- Birštono kolonijose; nustatė juridinį faktą, kad M. U. nuosavybės teise valdė 6 ha žemės Birštone, vadinamose Birštono kolonijose; priteisė iš pareiškėjos valstybei 3 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.
Teismas nustatė, kad pareiškėja gimusi 1934 m., būdama 6 metų vaikas objektyviai negalėjo prisiminti, kiek jos įvaikintoja turėjo žemės ir kur ta žemė yra, todėl faktą, kad ji tik 2004 m. sužinojo apie turimą žemę pripažino tikru. Teismas nurodė, kad svarbia aplinkybe termino atnaujinimui pripažintina pareiškėjos bylinėjimasis dėl nuosavybės atstatymo į Birštono miesto žemę, į kurią nuosavybė atkurta tik 2006-12-04, kad pareiškėja, būdama 70 metų amžiaus, silpnos sveikatos, palaidojusi vyrą ir besibylinėdama dėl žemės, kurioje gyvena, objektyviai nebegalėjo rūpintis ir pradėti vesti bylos dėl dar kitos žemės, nes tiek jėgų pagyvenęs žmogus nebegalėjo skirti pastangoms susigrąžinti žemę. Teismas konstatavo, kad remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijumi (LR CK 1.5 str.4 d., LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str.) yra pagrindas atnaujinti terminą pareiškėjai pateikti prašymą bei nuosavybę ir giminystę patvirtinančius įrodymus (LR CK 1.5 str.3 d.).
Teismas, remdamasis liudytojų parodymais nustatė, kad M. U. su vyru U. J. Č. nupirko 6 ha žemės, kad po skyrybų žemė liko M.U. nuosavybe ir ji šią žemę valdė iki nacionalizacijos. Rejestro Nr.934 (b.l.9-12) duomenimis patvirtinta, kad 1948 m. M. U. pareiškė, kad Birštono m. kolonijose turi 6 ha žemės. Iš archyvinės bylos Nr.18 (b.l.3) matyti, kad E. N. D. atkurta nuosavybės teisė į M.U. valdytą žemę Birštono m., Tylioji g.6. Teismas nurodė, kad netikėti nesuinteresuotų liudytojų parodymais teismui nėra pagrindo, liudytojų parodymai patvirtinti ir patikslinti rašytiniais įrodymais, todėl nustatytinas juridinis faktas (CPK 444 str.2d.5p.), kad M. U. nuosavybės teise valdė 6 ha žemės Birštono kolonijose.
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija su teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškimą atmesti, dėl šių motyvų:
1) vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškėja E. N. D. iki įstatymu nustatytos datos nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teisės į buvusios žemės savininkės M. U. nuosavybės teise turėtus 6 ha žemės bei jokių dokumentų, įrodančių, kad M. U. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 6 ha žemės sklypą Birštono mieste;
2) teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005 nurodytas aplinkybes, t.y., kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Sunki sveikatos būklė, kaip svarbi termino praleidimo priežastis turėjo būti įvertinta kartu su kitomis bylos aplinkybėmis. Pareiškėja savo prašymą turėjo pagrįsti tokiomis aplinkybėmis, kurios objektyviai kliudė jai laiku ir tinkamai pateikti įstatyme nurodytoms institucijoms nuosavybės teises įrodančius dokumentus. Teismo sprendime nurodytos termino praleidimo priežastys nėra pagrįstos, byloje nėra šias priežastis patvirtinančių įrodymų;
Šalies argumentai
3) tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad apie tai, kad jos įmotė M. U. turėjo 6 ha žemės Birštono mieste, ji sužinojo 2002 m. iš Birštono gyventojo J. J.. Byloje nėra duomenų, kad apie žemę pareiškėja sužinojo 2004 m., taip pat nėra jokių dokumentų, įrodančių pareiškėjos sunkią sveikatos būklę. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėja apie tai, kad trūksta nuosavybės teises įrodančių dokumentų, buvo informuota Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus 2004 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 1830, o į teismą dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi tik po 2 metų;
4) teismo pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi pareiškėjos bylinėjimasis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Birštono miesto žemę nėra patvirtinta jokiais įrodymais. 1992 m. kovo 31 d. E. N. D. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į Birštono mieste turėtą 10-15 arų žemės sklypą. Prašyme žemės savininkas nurodytas nebuvo. Iš Alytaus apskrities Ipotekos įstaigos 1938 m. rugpjūčio 18 d., pirmykščio išrašo matyti, kad J. U. pardavė M. U. 0,2944 ha žemės, esančios Birštono mieste. Atsižvelgdami į nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus Kauno apskrities viršininkas 2006 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 02-07-13051 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ ir Kauno apskrities viršininko administracija sprendimu Nr. 02/218 atkūrė nuosavybės teisės E. N. D. į dalį buvusios savininkės M. U. žemės, grąžinant natūra 0,0843 ha žemės sklypą, esantį Tylioji g. 6, Birštone. Priešingai, negu konstatavo teismas, jokie teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šią žeme nevyko;
5) pareiškėja terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių, dėl savo nerūpestingumo, neveikimo ir nesirūpinimo nuosavybės teisių atkūrimu;
6) teismas nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. U. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6 ha žemės, esančios Birštono mieste (Birštono kolonijose). Teismas rėmėsi liudytojų M. P. (gimusios 1936 m.) ir O. D. K. (gimusios 1933 m.) parodymais, kurios žemės nacionalizacijos metu buvusios 4 ir 7 metų amžiaus, todėl šios liudytojos negali žinoti žemės ribų bei ploto. Nesuprantama, kodėl teismas konstatavęs, kad pareiškėja, gimusi 1934 m., objektyviai negalėjo prisiminti kiek ir kur jos įmotė turėjo žemės, rėmėsi liudytojų, kurios yra panašaus amžiaus kaip ir pareiškėja, parodymais;
7) liudytojos O. P. ir M. M. posėdžio metu parodė, kad Urbonavičiai Birštono kolonijose turėjo žemės, tačiau žemės ploto pasakyti negalėjo. Posėdžio metu pareiškėja teigė, kad jos tėvas su įmote išsituokė ir pasidalino turtą, po skyrybų M. U. atiteko 6 ha žemės. Tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra, jų nepatvirtino ir liudytojų parodymai. Liudytojos parodė, kad po skyrybų žeme naudojosi M. U., tačiau nepatvirtino, kad ši žemė jai priklausė nuosavybės teise;
8) nei liudytojų parodymai, nei byloje pateiktas 1938 m. rugpjūčio 18 d. Alytaus II Notaro kontoros sudarytas pirkimo - pardavimo akto pirminis išrašas, rejestro Nr. 934 neįrodo, kad M. U. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6 ha žemės, esančios Birštono mieste. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai sukeltų teisines pasekmes tik tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad pagrįstai atnaujintas įstatymo nustatytas praleistas terminas pateikti prašymą, nuosavybės teises bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja E. N. D. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo sprendimo nekeisti, dėl šių motyvų:
1) CK 1.117 str. 4 d. nustato tik bendrojo pobūdžio taisyklę, jog praleistą terminą teismas gali atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Priežasčių ir jų svarbumo nustatymas yra priskiriamas išimtinai teismo diskrecijai. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstama sunki asmens liga, neraštingumas ir pan. Pareiškėjos ligą patvirtina kartu su atsiliepimu pateikiamas medicininis dokumentas, o pareiškėjos subjektyvinės teisės sužinojimo laiką (2004m.) bei kitos aplinkybės (vyro mirtis, bylinėjimasis kitoje byloje) yra pilnai įrodytos;
2) sprendžiant termino atnaujinimo klausimą visų pirma, atsižvelgiama į prašomo atnaujinti termino paskirtį. Šiuo atveju prašoma atnaujinti ne praleistą ieškinio senaties terminą, o specialiu LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytą terminą. Būtina atsižvelgti į įstatymo leidėjo tikslus, kuriuos įgyvendinant šio įstatymo 10 str. nustatytas terminas iš naikinamojo buvo pakeistas į atnaujinamąjį. Tokiu pakeitimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti socialinio teisingumo įgyvendinimą, kad maksimaliai visi asmenys galėtų pasinaudoti restitucijos galimybe ir atgauti sovietinės valdžios nacionalizuotą turtą. Prašant atstatyti praleistus terminus buvo siekiama apginti pažeistą nacionalizuojant turtą nuosavybės teisę, kuri yra viena pagrindinių žmogaus konstitucinių teisių (LR Konstitucijos 23 str.);
3) prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas visomis leistinomis CPK numatytomis priemonėmis, be liudytojų parodymų teismas taip pat rėmėsi ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl termino atnaujinimo. Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos konkrečių faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Tokių faktinių aplinkybių vertinimas ir atitinkamos išvados (kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias - ne) priklauso teismo diskrecijai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. D., E. S., A. S. ir G. A. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai, bylos Nr. 3K-3-510/2006, bylos kat. 30.4.1).
Apklausta apeliacinės instancijos teisme suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė paaiškino, kad pareiškėja pateikė prašymą įstatyme nustatytu terminu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Birštono mieste.
Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr.18, (civilinės b.l.84) medžiaga patvirtina, kad pareiškėja kelis kartus surašė prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į buvusios žemės savininkės M. U. žemės sklypą. Prašyme, kuris surašytas 1992m. kovo 31d. pareiškėja prašė atkurti nuosavybės teisę į sklypą (10-15 arų) Birštono mieste Tyliojoje g-je, sekantį prašymą, kuriame pareiškėja prašė skirti jai žemės sklypą individualiai statybai, pareiškėja pateikė Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui 1999 birželio 4d. Šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad prašymą rašo pavėluotai, dėl to, kad nebuvo žemės valdymo nuosavybės teisėmis patvirtinančių dokumentų ir kad šiuo metu dokumentai yra surasti. Trečią kartą pareiškėja kreipėsi 2004m. lapkričio 11d. į Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į mirusios globėjos turtą (nurodydama, kad įvaikinimas įrodytas teismo sprendimu) žemę – septynių hektarų žemės sklypą. Esant tokioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymai (esantys nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr.18, civilinės b.l.84), nors neatitiko tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos įstatymo ,, Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų,, 11 str. , reglamentuojančio tokių prašymų turinį, reikalavimų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimo Nr.331,, Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos,, patvirtintos prašymo formos, tačiau pilnai patvirtina, kad pareiškėja siekė, jog nuosavybės teisės jai būtų atkurtos į buvusios savininkės žemę. Be to, suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė neginčijo, kad prašymai buvo rašomi ne tik ant Vyriausybės nutarimu patvirtintos prašymų blankų formos bet ir laisva forma. Todėl atmestinas apelianto motyvas, kad pareiškėja nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teisės į buvusios žemės savininkės M. U. nuosavybės teise turėtus 6 ha žemės, kadangi tai prieštarauja surinktiems byloje įrodymams.
Taip pat negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad M. U. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 6 ha žemės sklypą Birštono mieste. 1992m. kovo 31d. kartu su prašymu buvo pateiktas archyvo pažymėjimas 1994-01-11 Nr.70-U, kuriame nurodyta, kad žinių apie M.U. turėtą žemę nerasta. Kauno apskrities viršininko administracijos Birštono žemėtvarkos skyrius informavo pareiškėją, kad ji privalo iki 1998m. gruodžio 31d. pateikti dokumentus įrodančius žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą, giminystės ryšį su buvusia žemės savininke. Pareiškėja 1999 birželio 4d. pateikė Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui gyvenamojo namo esančio Birštono mieste, Tylioji gatvė Nr.9 techninio paso nuorašą, Prienų rajono apylinkės teismo 1998m. lapkričio 30d. sprendimą, kuriame nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. U., mirusi 1977m. buvo įvaikinusi E. N. D. gimusią 1934 m., Lietuvos Centrinio valstybės archyvo Alytaus II notaro B. S. 1938-08-18 surašyto pirkimo-pardavimo akto pirmojo įrašo kopiją kur nurodyta, kad J. U. pardavė M. U. 0,2944 ha žemės, esančios Birštono mieste ir, kad pirkėja M. U. pareiškė, kad apart turimo Birštono miestelio kolionijose šešių hektarų žemės ji daugiau niekur nuosavos žemės neturi. Tokiu būdu konstatuojama, kad pareiškėja įstatyme nustatytu terminu pateikė suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui įrodymus patvirtinančius giminystes faktą su buvusia turto savininke ir duomenis apie M. U. 1938-08-18 turėtus ir pirktus žemės sklypus. Kauno apskrities viršininko žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus 2002-02-21 pranešime Nr.241 nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 3punktu pareiškėja privalo iki 2003 balandžio 1d. už jai tenkančią M. U. nuosavybės teise valdytos žemės (miško) dalį pasirinkti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo pareiškėjai bus atkuriamos nuosavybės teisės už valstybės išperkamą žemę. Pranešime nedetalizuotas žemės sklypo plotas ir nenurodyta, jog pareiškėja netinkamai įgyvendino savo teises, todėl pareiškėja pagrįstai tikėjosi, jog kliūčių nuosavybės teisių atkūrimui nebeliko ir prašė paskirti jai žemės sklypą namo statybai, vėliau pareiškėja atsisakė naujo žemės sklypo ir prašė paskaičiuoti kompensaciją už turtą vertybiniais popieriais. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimas į buvusios žemės savininkės M. U. nuosavybės teise turėtus žemės sklypus prasidėjo 1992m. kovo 31, pateikus Birštono miesto valdybai prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (reg. Nr.133), o pareiškėjos kreipimosi į teismą terminus sąlygojo paties suinteresuoto asmens veiksmai susiję su nuosavybės teisių atkūrimo procedūros vilkinimu. Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 02-07-13051 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 02/218 buvo atkurtos nuosavybės teisės E. N. D. tik į dalį buvusios savininkės M. U. žemės, grąžinant natūra 0,0843 ha žemės sklypą, esantį Tylioji g. 6, Birštone. Kauno apskrities viršininko žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus pranešimas, jog trūksta duomenų nuosavybės teisėms atkurti, buvo surašytas tik 2004-12-22, t. y. po Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau tekste Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje numatyto termino, yra kolegijos vertinamas objektyvia ir svarbia termino praleidimo priežastimi. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti buvo patenkintas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Surinkti byloje įrodymai patvirtina, kad pareiškėja būdama senyvo amžiaus ir ligota rinko įrodymus nuosavybės teisėms atkurti, teikė prašymus žemėtvarkos skyriui, per protingą terminą kreipėsi du kartus į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y. rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu. Be esančių nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr.18 įrodymų, šias aplinkybes patvirtina kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti duomenis apie pareiškėjos sveikatos būklę – pažyma (b.l.96) apie tai, kad pareiškėja yra senyvo amžiaus (gim. 1934m.) ir serga įvairiomis ligomis. Kolegija vadovaujasi minėtu dokumentu byloje, kadangi šis rašytinis įrodymas nenuginčytas jokiais kitais įrodymais (CPK177 str.1d.,2d.,314 str.). Todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pareiškėja, dėl savo nerūpestingumo, neveikimo ir nesirūpinimo nuosavybės teisių atkūrimu praleido įstatymuose nustatyta terminą. Esant tokioms aplinkybėms atmestinas apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atnaujino pareiškėjai terminą dėl pateikimo dokumentų patvirtinančių nuosavybės teises į žemę.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad M. U. nuosavybės teise Birštone valdė 6 ha žemės. Teismas, spręsdamas juridinę reikšmę turinčio fakto dėl nekilnojamojo turto valdymo iki nacionalizacijos pripažinimo klausimą, siekiant atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, turi nustatyti nuosavybės teisės atsiradimo teisėtą pagrindą. Pagal CPK įrodymu gali būti bet kokie faktiniai duomenys, atitinkantys sąsajumo ir leistinumo reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai laikė, kad M. U. nuosavybės teise Birštone valdė 6 ha žemės. Liudytojų M. P., O. P. ir M. M. parodymus apie M. U. nuosavybės teise valdomo Birštono kolonijose žemės sklypo buvimo vietą ir įsigijimo nuosavybės teisė faktą, patvirtino liudytoja O.D. K., kurios paaiškinimu buvo nustatyta žemės sklypo buvimo vietą ir žemės sklypo plotas, t.y. 6 ha. Liudytojai motyvavo savo parodymus objektyviais faktais, ir nurodė aplinkybes, kurios nekėlė teismui abejonių dėl šios informacijos tikrumo. Liudytojai nurodė, kad vaikystėje gyveno Birštone, ten pat žemės sklypus turėjo jų giminaičiai. Be to liudytojams teko dirbti žemės darbus jų šeimai arba M. U. priklausančiame žemės sklype, liudytojų žemės sklypai buvo greta žemės sklypo priklausančio M. U.. Minėtų liudytojų paaiškinimai sutapo su pareiškėjos paaiškinimu, kad M. U. valdė nuosavybės teise 6 ha žemės sklypą, kuris atiteko jai po skyrybų su pareiškėjos tėvu J. U. ir rašytiniu įrodymu - Lietuvos Centrinio valstybės archyvo Alytaus II notaro B. S. 1938-08-18 surašyto pirkimo-pardavimo aktu, kuriame nurodyta, jog pirkėja M. U. pareiškė, kad apart turimo Birštono miestelio kolionijose šešių hektarų žemės ji daugiau niekur nuosavos žemės neturi. Pažymėtina, kad remiantis liudytojų O.D. K. ir M. M. paaiškinimu buvo parengti sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas bei žemės sklypo planas (b.l.35-36).Esant tokioms aplinkybėms apelianto abejonės dėl galimumo vadovautis teismo sprendime liudytojų parodymais yra nieko nepagrįstos prielaidos, todėl kolegija atmeta apelianto skundo motyvus dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir nepagrįstai nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. sprendimo nekeisti.