- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-502-577/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33628-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- D. Š., G. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovėms D. Š. ir G. G. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir teisių bei pareigų perkėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. Š. 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas, pripažinti transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu, pripažinti, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta pardavėjos G. G. su pirkėjais S. Š. (S. Š.) ir E. Š. ir perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi nustatė ieškovei E. Š. terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti, nurodyti informaciją apie S. Š. įpėdinį (ar įpėdinius) ir įtraukti juos dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, ir kt.
3. 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovė pateikė duomenis apie žyminio mokesčio dalies sumokėjimą ir A. (A.) Š. gimimo liudijimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatė ieškovei papildomą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, be kita ko nurodydamas, kad A. Š. gimimo liudijimas nėra pakankamas įrodymas nei įpėdinių ratui, nei paveldėjimo priėmimo faktui konstatuoti ir informuodamas ieškovę, kad įstatyme įtvirtintas tėvų ir vaikų turto atskirumo principas, todėl tėvų ir vaikų procesinės padėtys negali būti sutapatintos.
Šalies argumentai
5. Ieškovė 2020 m. gruodžio 28 d. pateikė patikslintą ieškinį, be kita ko nurodydama, kad S. Š. turto niekas nepaveldėjo, todėl į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukė Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto bankas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovės E. Š. ieškinį laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui.
7. Teismas nurodė, kad mirus vienam iš vaiko tėvų, tiek jį pergyvenęs sutuoktinis, tiek palikėjo vaikas yra paveldėtojai, todėl tarp jų kyla interesų konfliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose, Teismų praktika Nr. 35). Nurodė, kad tai, jog vaikas yra išlaikomas likusio gyvo vieno iš tėvų, savaime negali būti laikoma tinkamais argumentais paneigti vaikų ir tėvų turto atskyrimą. Situacija, kai vaiką atstovaujantis įstatyminis atstovas tinkamai nevykdo savo pareigų kreiptis į teismą dėl leidimo palikimui priimti (atsisakyti) išdavimo, negali sudaryti sąlygų apeiti imperatyvių įstatymo normų laikymąsi, vėliau konstatuojant, kad vaikas palikimo nepriėmė.
8. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išspręstas S. Š. nepilnamečio vaiko A. Š. paveldėjimo klausimas, todėl negali būti sprendžiamas jo dalyvavimo procese klausimas, tuo pačiu negali būti užtikrinama jo teisių apsauga.
9. Kadangi ieškovė yra atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, teismas preziumavo, kad imperatyviosios įstatymo normos jai yra žinomos. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovei ieškinio trūkumams šalinti jau buvo nustatytas papildomas terminas, siekdamas proceso operatyvumo ir koncentruotumo, teismas sprendė trečią kartą nenustatyti termino ir atsisakė priimti ieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Ieškovė E. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį ir ieškovės E. Š. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Taip pat pažymėjo, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai.
10.2. Ieškovė pateikė teismui notarės D. Š., Lietuvos notarų rūmų atsakymus, Testamentų registro išrašą, iš kurių matyti, kad S. Š. paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir nė vienas jo įpėdinis palikimo nepriėmė. Ieškovės nuomone, pateikdama teismo reikalautą informaciją, ji pašalino skundžiamoje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Be to, ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį ir, atsižvelgusi į informaciją, kad nė vienas S. Š. įpėdinis nepriėmė palikimo, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko.
10.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išspręstas S. Š. nepilnamečio vaiko A. Š. paveldėjimo klausimas, todėl negali būti sprendžiamas jo dalyvavimo procese klausimas, tuo pačiu negali būti užtikrinama jo teisių apsauga. Teismas nenurodė, kokių konkrečiai ieškinio trūkumų nepašalino ieškovė.
10.4. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė neva esančius naujus trūkumus (aplinkybes), kurių nebuvo 2020 m. lapkričio 26 d. ir 2020 m. gruodžio 3 d. priimtose nutartyse. Naujų ieškinio trūkumų konstatavimo pagrindu teismas ieškovės ieškinio negalėjo palikti nenagrinėto. Pagal bendrąją taisyklę negalimos tokios situacijos, kai teismas ne iš karto nustato visus procesinio dokumento trūkumus, kurių buvimas esmingai kliudo priimti ir nagrinėti pateiktą procesinį dokumentą.
Atsiliepimas
10.5. Trečiojo asmens nenurodymas ieškinyje ar netinkamas jo nurodymas nėra toks procesinio dokumento trūkumas, kurio nepašalinus, ieškinys galėtų būti laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui. Priėmęs ieškinį teismas, esant poreikiui, gali nuspręsti dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Be to, asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimas gali būti sprendžiamas ir pasirengimo stadijoje.
10.6. Teismas turėjo išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus, kadangi kitu atveju yra pažeidžiama ar net eliminuojama asmens teisė kreiptis į teismą. Teismas nepagrįstai laikė ieškinį nepaduotu ir jį grąžino ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
3. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).
5. Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tuo atveju, jei ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-516/2017).
6. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje, atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimą pripažinti, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta pardavėjos G. G. su pirkėjais S. Š. (S. Š.) ir E. Š., padarė išvadą, kad S. Š. turėtų būti įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo, nes teismo sprendimas turėtų įtakos jo teisėms ir pareigoms, tačiau nustatęs, kad S. Š. yra miręs, įpareigojo ieškovę nurodyti informaciją apie S. Š. įpėdinį (ar įpėdinius) ir įtraukti juos dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis. Ieškovei nurodžius, kad vieninteliai asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo priimtas sprendimas yra ieškovė ir jos nepilnametis vaikas, kurio nuosavybę uzufrukto teisėmis tvarko pati ieškovė, todėl mano, kad į bylą trečiaisiais asmenimis šiuo atveju jokie papildomi asmenys neįtrauktini, teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatė ieškovei papildomą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, šioje nutartyje nurodydamas, kad įstatyme įtvirtintas tėvų ir vaikų turto atskirumo principas, todėl tėvų ir vaikų procesinės padėtys negali būti sutapatintos; kad tuo atveju, jei vienintelis S. Š. paveldėtojas, priėmęs palikimą, yra ieškovės vaikas, jis turi būti įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė siekia, kad pirkėjo teisės ir pareigos būtų perkeltos tik jai, laikė, jog jos ir galimo trečiojo asmens (vaiko) interesai byloje nesutampa, todėl trečiasis asmuo negali būti atstovaujamas ieškovės dėl galimo interesų konflikto. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame, be kita ko, nurodė, jog S. Š. turto niekas nepaveldėjo, į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukė Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto bankas ir prašė perkelti visas pirkėjo teises ir pareigas pagal sutartį ieškovei E. Š. ir S. Š. turto paveldėtojai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto Banko, pagal kurias po ½ automobilio BMW 5er Reihe, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausytų tiek ieškovei, tiek Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad neišsprendus S. Š. nepilnamečio vaiko A. Š. paveldėjimo klausimo, negali būti sprendžiamas jo dalyvavimo procese klausimas ir negali būti užtikrinama jo teisių apsauga, bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovę atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, į tai, kad ieškovei papildomas terminas ieškinio trūkumams šalinti jau buvo nustatytas, 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti (laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui).
7. Ieškovė, nesutikdama su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Apeliantės manymu, 1) teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, 2) teismas skundžiamoje nutartyje nurodė neva esančius naujus trūkumus (aplinkybes), kurių nebuvo nurodžiusi 2020 m. lapkričio 26 d. ir 2020 m. gruodžio 3 d. priimtose nutartyse, 3) trečiojo asmens nenurodymas ar netinkamas jo nurodymas, nėra toks procesinio dokumento trūkumas, kurio nepašalinus, ieškinys galėtų būti laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria apeliantės argumentams.
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pozicija, kad skundžiama nutartimi teismas nustatė naujus trūkumus, dėl kurių pareiškimą laikė nepaduotu, stokoja pagrįstumo.
9. Pažymėtina, kad atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pripažįstami absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatęs, kad teismo sprendimas dėl reikalavimo pripažinti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir pripažinti, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta pardavėjos G. G. su pirkėjais S. Š. (S. Š.) ir E. Š., turėtų įtakos mirusio S. Š. įpėdinių teisėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti informaciją apie S. Š. įpėdinį (ar įpėdinius) ir įtraukti juos dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis.
10. Ieškovė pati atskleidė, kad bylos baigtis gali turėti įtakos jos vaiko teisėms ir pareigoms, tačiau teigdama, jog ji vaiko nuosavybę tvarko uzufrukto teisėmis, trečiuoju asmeniu ieškinyje jo nenurodė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį, kuria grąžino ieškinį ieškovei, motyvavo aplinkybėmis būtent dėl S. Š. nepilnamečio vaiko A. Š. galimybės dalyvauti procese. Taigi, apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nurodė visiškai naują ieškinio trūkumą.
11. Pažymėtina, kad teisės normų, reglamentuojančių paveldėjimo santykius, nuostatos numato, kad tik priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja palikėjo teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.1, 5.50 straipsniai). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pateikė Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro notarės D. Š. 2020 m. gruodžio 8 d. atsakymą, kad S. Š. turto paveldėjimo byla šiame notaro biure nebuvo užvesta, 2020 m. gruodžio 21 d. Testamentų registro išrašą, kuriame nurodyta, kad nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų. Taigi, apeliantės pateikti duomenys rodo, jog ieškovė, kaip vaiko įstatyminė atstovė, nesiėmė priemonių priimti palikimą vaiko vardu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė (t. y. neišspręstas S. Š. nepilnamečio vaiko A. Š. paveldėjimo klausimas), priešingai, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, neužkerta galimybės spręsti šio asmens (vaiko) dalyvavimo procese, ir tuo pačiu ieškinio priėmimo, klausimą.
12. Minėta, kad teismas įpareigojo įtraukti S. Š. įpėdinius trečiaisiais asmenimis. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesiniu įstatymu suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020).
13. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali būti įtraukiami dalyvauti byloje ne tik šalių prašymu, bet ir teismo iniciatyva. CPK 225 straipsnio 5 punkte numatyta, kad teismas, priėmęs ieškinį (priešieškinį) prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama.
14. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad S. Š. įpėdiniams nepriėmus palikimo, teismas negalėtų pradėti proceso ir nagrinėti ieškinio reikalavimų (ar jų dalies).
15. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje padarė išvadą, kad trečiasis asmuo (ieškovės vaikas) negali būti atstovaujamas ieškovės dėl galimo interesų konflikto. Tačiau tokiu atveju teismas gali spręsti dėl valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) įtraukimo į bylą, CK 3.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų taikymo (šiame straipsnyje numatyta, kad jeigu priimant su nepilnamečiu vaiku susijusius sprendimus kyla vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) interesų konfliktas arba vaiko tėvų tarpusavio interesų konfliktas, teismas ex officio arba bet kurio iš vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymu gali skirti ad hoc globėją, kuris atstovautų vaikui sprendžiant konkretų ginčą), ar pan.
16. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pareiškė kelis savarankiškus reikalavimus, įskaitant dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau nenurodžius kliūčių šio reikalavimo priėmimui, skundžiama nutartimi grąžintas visas ieškinys.
17. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl yra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą, skundžiama nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduodamas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį ir ieškovės E. Š. ieškinio atsakovėms D. Š. ir G. G. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir teisių bei pareigų perkėlimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.