Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis, susipažinęs su E. K. skundu dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio (toliau – Institucija) 2024 m. gegužės 22 d. nutarimų ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos (toliau ir – Institucija) gautas E. K. pranešimas dėl galimo nusižengimo, kuriame jis pateikė 6 nuotraukas, nurodydamas, kad įvykio data ir laikas matomi prisegtų dokumentų pavadinimuose, bei nurodė adresą (duomenys neskelbtini). Nurodymas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 178.3.2 papunkčio pažeidimą (draudimas lenkti) dviračių gatvėje. Pateiktas ir prašymas pripažinti nukentėjusiuoju, nes patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Institucijoje gautas E. K. pranešimas dėl galimo nusižengimo, kuriame jis pateikė 5 nuotraukas, nurodydamas, kad įvykio data ir laikas matomi prisegtų dokumentų pavadinimuose, bei nurodė adresą (duomenys neskelbtini). Nurodymas Kelių eismo taisyklių 178.3.2 papunkčio pažeidimą (draudimas lenkti) dviračių gatvėje. Pateiktas ir prašymas pripažinti nukentėjusiuoju, nes patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

E. K. Institucijai pateikė pranešimą dėl galimo nusižengimo, kuriame jis pateikė 6 nuotraukas, nurodydamas, kad įvykio data ir laikas matomi prisegtų dokumentų pavadinimuose, bei nurodė adresą (duomenys neskelbtini). Nurodymas Kelių eismo taisyklių 178.3.2 papunkčio pažeidimą (draudimas lenkti) dviračių gatvėje. Pateiktas ir prašymas pripažinti nukentėjusiuoju, nes patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Institucija 2024 m. gegužės 22 d. nutarimais nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini)), Institucija įvertinusi įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą ir galimus prieštaravimus nustatė, jog nėra pagrindo administracinio nusižengimo bylos teisenai pradėti.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. birželio 28 d. gautas E. K. skundas dėl minėtų nutarimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti.

ANK 621 straipsnis apibrėžia subjektų ratą turinčių teisę apskųsti ne teismo tvarka priimtus nutarimus. Aptariamame straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. K. pranešė policijai apie galimai padarytus KET pažeidimus susijusius su draudimu lenkti dviračių gatvėje. Pareiškėjas nurodė, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą, bet Institucija tokius pareiškėjo argumentus laikė deklaratyviais ir bylose pareiškėjui nebuvo suteiktas nukentėjusiojo statusas ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui E. K., atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, pagrįstai nesuteiktas nukentėjusiojo procesinis statusas, kadangi nenustatyta, kad pareiškėjui kaip asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, šiomis veikomis padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Kaip minėta, ANK 621 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Kita vertus, nurodymas, kad asmeniui, pranešusiam apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, veika padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, negali būti formalus. Fizinės, turtinės ar neturtinės žalos padarymas turi būti bent minimaliai įžvelgtinas įvertinus galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ar pagrįstas konkrečiais asmens pateiktais duomenimis, kad tokia žala yra bent kažkiek reali.

E. K., informuodamas policiją apie galimą administracinį nusižengimą, nurodė, kad jis patyrė turtinę žalą (gaišo laiką siųsdamas pranešimą apie padarytą pažeidimą) ir neturtinę žalą (nėra malonu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtas bendrabūvio normas bei jaustis nesaugiai). Tokio pobūdžio subjektyviu vertinimu pagrįsti teiginiai nėra pakankami norint pripažinti, kad asmuo galimai patyrė turtinę ar neturtinę žalą.

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą. Pareiškėjas byloje nepagrindė, kokią konkrečią turtinę žalą jis realiai patyrė. Pranešimo siuntimas policijai nėra laikomas turtine žala CK 6.249 straipsnio prasme. Natūralu, kad kiekvieną kartą, kai asmuo informuoja instituciją apie galimą teisės pažeidimą, yra skiriama kažkiek savo laiko, tačiau tai savaime negali būti prilyginama turtinės žalos patyrimui. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad asmuo, informuodamas instituciją apie galimą teisės pažeidimą, savo noru skiria tam laiko.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kaip minėta, E. K. byloje sieja neturtinę žalą su nemalonumu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtas bendrabūvio normas bei nesaugumo jausmu, tačiau tokia asmens savijauta ir deklaratyvus jos apibūdinimas yra nepakankama sprendžiant, kad jis patyrė realią neturtinę žalą. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, t. y. daromas teisės pažeidimas turi tiesiogiai asmeniškai neigiamai paveikti asmenį. Žalos atsiradimą turi įtakoti administracinio nusižengimo padarymas, šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl galimų administracinių nusižengimų buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad skundžiami nutarimai neturi jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo nei teisinei, nei procesinei padėčiai, todėl atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei aktualią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartis AN2-162-576/2024) pareiškėjo E. K. skundą atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621, 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsisakyti priimti E. K. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio 2024 m. gegužės 22 d. nutarimų nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 626 straipsnio 5 dalis) gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.