- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2-247-985/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03167-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- G. V.
- Advokatai
- Erikas Rugienius
- Kategorijos
- 2.3.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. V. patikslintą ieškinį (toliau ieškinys) atsakovui G. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo: 1) ieškovei L. V. ir atsakovui G. V., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atidalinti tokiu būdu: 1.1. priteisti L. V. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso G. V., t. y. priteisti L. V. asmeninėn nuosavybėn visą žemės sklypą; 1.2. priteisti iš ieškovės L. V. atsakovui G. V. 323,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančias atsakovo nuosavybės dalis - 1/2 dalį žemės sklypo. 2) pripažinti, kad pastatas - sodo pastatas (duomenys neskelbtini) yra L. V. asmeninė nuosavybė. 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 40,00 Eur nuostolių atlyginimą už su žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), susijusių prievolių vykdymą. 4) atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nustatyti, kad atsakovui priteistinos kompensacijos dydis už ieškovei atitenkančias atsakovo nuosavybės dalis - 1/2 dalį žemės sklypo yra 283 Eur. 5) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu G. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, t. y. (duomenys neskelbtini) ieškovė įsigijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant šalių santuokos nutraukimo bylą, buvo nustatyta, kad atsakovas veda asocialų gyvenimo būdą, t. y. piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo ne tik prieš ieškovę (buvusią sutuoktinę), bet ir šalių nepilnamečius vaikus. Po santuokos nutraukimo, t. y. nuo pat (duomenys neskelbtini) metų ieškovė atsakovo nėra mačiusi, su juo nebendravusi, nežino jokių jo kontaktinių duomenų. Tiek santuokos metu, tiek ir po jos nutraukimo, minėtu žemės sklypu rūpinosi išimtinai ieškovė. Ji iš asmeninių lėšų mokėjo mokesčius sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, rūpinosi ir puoselėjo aplinką (pjovė žolę, prižiūrėjo želdinius bei darė kitus darbus, susijusius su minėto žemės sklypo priežiūra). Ieškovė nurodo, kad ji minėtą žemės sklypą faktiškai prižiūri ir juo rūpinasi viena, negali laisvai disponuoti žemės sklypu, prašo atidalinti šį žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, žemės sklypą priteisiant ieškovei, o atsakovui išmokant kompensaciją, nes atsakovas jam priklausančia žemės sklypo dalimi nesinaudoja visiškai - joje jokios veiklos nevykdo, jos neprižiūri ir nesirūpina, nevykdo prievolių sklypą išlaikyti, prižiūrėti ir mokėti su tuo susijusius mokesčius. Atidalinus minėtą žemės sklypą natūra, kiekvienai šaliai tektų vos po 3,54 arus, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas juo visiškai nesirūpina, jo dalis taptų visiškai apleista. Minėto žemės sklypo vertė yra vos 646 Eur, todėl jo pertvarkymas į du atskirus sklypus kainuotų gerokai daugiau nei jis pats yra vertas, kas suponuoja išvadą, kad atidalinimas natūra, šiuo konkrečiu atveju būtų neracionalus. Nurodo, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), ieškovė po santuokos nutraukimo pasistatė pastatą - sodo pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris viešame registre įregistruotas (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovė, nuo pat santuokos nutraukimo prievoles sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) vykdo savo asmeninėmis lėšomis, nors atsižvelgiant į tai, kad 1/2 minėto žemės sklypo priklauso atsakovui, pusė bendrijai mokėtinų mokesčių turėjo sumokėti atsakovas. Kadangi atsakovas nevykdė prievolių tretiesiems asmenims, ieškovė dėl to patyrė nuostolių. Nurodo, kad ieškovė nuo santuokos nutraukimo sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) yra sumokėjusi 80 Eur minėtu žemės sklypu susijusių mokesčių. Todėl prašo iš atsakovo priteisti 40 Eur nuostolių atlyginimo.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovui kompensaciją prašo priteisti pagal naujai pateiktą žemės sklypo vertę, kuri Registrų centro duomenimis bylos nagrinėjimo metu yra 740 Eur. Nurodė, kad santuokos metu žemės sklypas nebuvo padalintas dėl teisinio šalių neišprusimo, nebuvo sklypui atlikti kadastriniai matavimai. Atsakovas girtavo, dėl to buvo nutraukta šalių santuoką, ieškovė šiuo sklypu visada rūpinosi, mokėjo mokesčius, po santuokos nutraukimo už asmenines lėšas pasistatė sklype sodo namą.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, tiek procesiniai dokumentai, tiek teismo šaukimas įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
Byloje nustatyta, kad šalių L. V. ir G. V. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu.
Ieškovė nurodo, kad santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintas pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį P51/96-1788 įgytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y., tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti ir esant suėjusiam CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam penkerių metų naikinamajam proceso atnaujinimo terminui, sutuoktiniai turi teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl turto atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).
Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė yra akivaizdžiai praleidusi penkerių metų naikinamąjį proceso atnaujinimo terminą. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, ir tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Ieškovė nurodė, kad ji moka mokesčius sodo bendrijai, prižiūri sklypą, be to sklype po santuokos nutraukimo pasistatė namą, todėl nurodė, kad ji turi esminį interesą į ginčo sklypą. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie ieškovės mokesčius bendrijai; iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ginčo sklype (duomenys neskelbtini) deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu įregistruotas ieškovės vardu sodo pastatas, statybos pradžia 2006 m., pabaiga 2006 m. Sutiktina, kad ginčo sklypą atidalinti bendraturčiams po 1/2, kai sklypo plotas (duomenys neskelbtini) ha, užstatyta dalis (duomenys neskelbtini) ha, būtų neracionalu. Ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė pagal pateiktus ieškovės duomenis iš Registrų centro yra 740 Eur. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, asmuo informuotas apie posėdį, tačiau savo pozicijos neišreiškė, nei padalijimo būdo, nei sklypo vertės neginčijo. Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, atidalintinas ginčo žemės sklypas, ieškovei priteisiant asmeninės nuosavybės teise visą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteistina iš ieškovės 370 Eur piniginė kompensacija už ieškovei atitenkančią atsakovo nuosavybės dalį – ½ dalį žemės sklypo, kuri mažintina dalimi ieškovės sumokėtų 58,18 Eur mokesčių bendrijai, tai yra 29,09 Eur, viso 341 Eur.
Ieškovė nurodė, kad ginčo sklype po santuokos nutraukimo pasistatė sodo pastatą už asmenines lėšas, su atsakovu santykių nepalaikė nuo santuokos nutraukimo, pastato statybos pradžia ir pabaiga 2006 m., todėl prašo jį pripažinti asmenine nuosavybe. Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007). Taigi įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją.
Ieškovė pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą iš kurio matyti sodo pastato statybos pradžia 2006 m., iš santuokos nutraukimo sprendimo matyti, kad šalys kartu negyveno nuo (duomenys neskelbtini) m., nevedė bendro ūkio, atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, teismas sprendžia, kad sodo pastatas yra ieškovės asmeninė nuosavybė, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo: 21 Eur žyminio mokesčio; 500 Eur už teisines paslaugas; visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju už paslaugas VĮ Registrų centras 124,65 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas nebuvo padalintas išskirtinai dėl atsakovo kaltės, ieškovės išlaidos mažintinos per puse. Taigi žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos dalintinos lygiomis dalimis (21+500:2), iš atsakovo priteistina 260,50 Eur šių išlaidų. Už paslaugas VĮ Registrų centras prašymas tenkintinas tik toje dalyje, kuri susijusi su ginčo sklypo, tai yra 10,73 Eur:2, tai yra iš atsakovo priteistina 5,37 Eur. Už procesinių dokumentų įteikimą valstybei, padalinus šias išlaidas šalims, minimalus jų dydis iš šalių nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Atidalinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Priteisti L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 341 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią atsakovo nuosavybės 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Pripažinti ieškovei L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise pastatą - sodo pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 265,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.