- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2011-05-09
- Bylos Nr.
- 1A-58-417-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 85-1-00359-06
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Erika Misiūnienė, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- M. L., A. A.
- Advokatai
- Piotras Orlovas
- Kategorijos
- 1.2.23.2Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 str. 1 d.)
- 1.2.23.3Neteisėtas disponavimas dideliu ar labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 260 str. 2, 3 d.)
- 2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
Pranešėjas E. Maškevičius Teisėja V. Miceikienė Baudžiamoji byla Nr. 1A–58-417/2011 Teisminio proceso Nr. 85-1-00359-06 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.2, 1.2.23.3, 2.1.7.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2011 m. gegužės 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. L. ir A. A. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal BK 22 str. l d., 260 str. l d. – ketveriems metams laisvės atėmimo;
pagal BK 22 str. l d., 260 str. l d. – ketveriems metams laisvės atėmimo;
pagal BK 22 str. l d., 260 str. 2 d. – aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prie šios bausmės pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-08-12 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta devynerių (9) metų ir trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. l d. 260 str. 2 d. aštuoneriems metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. l d., 3 d. prie šios bausmės pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-05- 24 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 750 Lt bauda ir paskirta galutinė subendrinta aštuonerių (8) metų laisvės atėmimo bausmė ir 750 Lt bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. balandžio 29 d., tikslus laikas ir vieta nenustatyti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo 50 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos –amfetamino, kurio bendroji masė – 2,883 g, neteisėtai jį laikė nenustatytoje vietoje ir tą pačią dieną apie 19.30 val. Tauragės mieste atgabeno jį automobiliu iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Gedimino g. 21A, prie parduotuvės IKI, ir ten jas pasikėsino parduoti nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui už 400 Lt, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šią veiką kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigūnai.
M. L. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. gegužės 10 d., tikslus laikas ir vieta nenustatyti, neteisėtai iš nenustatyto asmens įsigijo 10 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio bendroji masė – 0,558 g, ir iš dalies susmulkintos augalines kilmės narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurios bendroji masė – l,024 g, neteisėtai jas laikė nenustatytoje vietoje, o 2006 m. gegužės 10 d., apie 19.30 val., Tauragės mieste gabeno jas su savimi iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios duomenys neskelbtini, prie parduotuvės IKI, ir ten jas neteisėtai pasikėsino parduoti nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui už 130 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šią veiką kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigūnai.
M. L. nuteistas ir už tai, kad 2006 m. gegužės 23 d., tikslus laikas nenustatytas, Šiaulių mieste, tikslesnis adresas nenustatytas, iš A. A. neteisėtai įsigijo 402 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios bendroji masė milteliuose – 22,504 g, ir 200 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė tabletėse – 11,665 g, t. y. didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kurias neteisėtai laikė savo automobilyje „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2006-05-23, tikslus laikas nenustatytas, savo automobiliu jas gabeno iš Šiaulių m. į Tauragės m. ir apie 23.30 val., Tauragėje, prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie parduotuvės „IKI“, duomenys neskelbtini, jas neteisėtai pasikėsino parduoti nusikalstamą veiką imituojantį veiksmą atliekančiam asmeniui už 3850 Lt, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šią veiką kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigūnai.
A. A. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 23 d., tikslus laikas ir vieta nenustatyti, neteisėtai iš nenustatyto asmens įsigijo 402 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios bendroji masė milteliuose yra 22,504 g, ir 200 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė tabletėse – 11,665 g, t. y. didelį kiekį psichotropinių medžiagų, neteisėtai jas laikė nenustatytoje vietoje ir tą pačią dieną, tikslus laikas nenustatytas, Šiaulių m. jas perdavė M. L., kuris neteisėtai jas gabeno savo automobiliu „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie 23.30 val. neteisėtai pasikėsino parduoti nusikalstamą veiką imituojantį veiksmą atliekančiam asmeniui už 3850 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šią veiką kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigūnai.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nuteistas nepagrįstai ir neteisėtai, nes buvo provokuojamas daryti nusikaltimus, o visi byloje esantys jo kaltės įrodymai gauti neteisėtais būdais ir nelaikytini įrodymais. Teismas buvo šališkas, visiškai netyrė nuteistojo nurodytų aplinkybių, nepagrįstai atmesdavo gynėjo teisėtus prašymus dėl nuteistojo nurodomų aplinkybių tyrimo, tai sąlygojo neteisėto nuosprendžio priėmimą. Teismas padarė išvadą, kad nuteistojo tyčia disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis buvo susiformavusi savarankiškai, be įslaptinto liudytojo Nr. 112 poveikio. Su tokia teismo išvada nuteistasis nesutinka, nes jo veiksmus tiesiogiai sąlygojo policijos pareigūnų provokaciniai veiksmai ir konkretaus policijos pareigūno įkyrūs prašymai parūpinti bei parduoti jam atitinkamą kiekį narkotikų.
Žemesnės instancijos teismas
2006 m. gegužės 29 d. nuteistasis pateikė nuoširdų prisipažinimą, kuriame nurodė, kad NVIM dalyvio prašymu narkotikus pardavė 4 kartus, t. y. 2006 m. balandžio 12 d., 2006 m. balandžio 29 d., 2006 m. gegužės 10 d. ir 2006 m. gegužės 23 d. (t. 2, b. l. 119). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, o po to ir teismas ignoravo nuteistojo nurodytą pirmą epizodą, t. y. 2006 m. balandžio 12 d. įvykį. Policijos pareigūnams, prokurorui ir šališkam teismui buvo nenaudinga visapusiškai tirti 2006 m. balandžio 12 d. narkotikų pirkimo aplinkybes, nes ištirtomis aplinkybėmis būtų nustatyta, kad liudytojas Nr. 112 duoda melagingus parodymus, kad 2006 m. balandžio 12 d. pirkimas–pardavimas, dalyvaujant NVIM dalyviui ir kitam operatyvinės veiklos slaptam dalyviui M. S., buvo neteisėtas, nesankcionuotas ir dėl to policijos pareigūnų sąmoningai ignoruojamas.
Policijos provokaciniai veiksmai prasidėjo 2006 m. balandžio 10 d. Tą dieną policijos pareigūnai apgaulės būdu iškvietė nuteistąjį iš laidotuvių ir uždarė į areštinę. Nuteistajam buvo pareikštas nepagrįstas įtarimas baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00234-06 dėl vagystės, padarytos 2006 m. balandžio 3 d. Baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00234-06 tyrėja G. Š. 2006-04-10 17.00 val. apklausė nukentėjusįjį S. D., kuris nurodė, kad prie duomenys neskelbtini namo matė įtartiną automobilį, nors vagystė buvo įvykdyta iš buto 1-ame name. Apklausos protokole įrašytas nuteistojo automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai provokacinis veiksmas. Teismas atmetė gynėjo prašymą iškviesti liudytoją S. D. ir patikrinti jo parodymus dėl automobilio numerio. Nuteistasis įsitikinęs, kad S. D. nematė jo automobilio ir nežino jo numerio. Tyrėjos G. Š. sugalvotais ir nepagrįstais motyvais jis buvo uždarytas į Tauragės PK areštinės kamerą Nr. 5, kur jau buvo laikomas operatyvinės veiklos slaptas dalyvis, areštinės dokumentuose minimas kaip M. S.. Šis asmuo prisistatė kaip kėdainiškis. Būtent M. S. įkyriai prašė gauti narkotikų, organizavo susitikimą su NVIM dalyviu. Kai M. S. ir jis buvo paleisti iš areštinės, M. S. nuteistąjį suvedė su NVIM dalyviu, t. y. liudytoju Nr. 112.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas turėjo kritiškai vertinti policijos veiksmus aiškinantis M. S. asmenybę. Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai klastojo bylą ir žinodami, kad „M. S.“ yra operatyvinės veiklos slaptas dalyvis, pateikė 2006-09-06 pareigūno D. M. tarnybinį pranešimą, kad areštinėje su nuteistuoju buvo pilietis M. S. (t. 2, b. l. 45). Pareigūnas D. M. 2006-10-04 surašė eilinę klastotę, kad M. S. yra išvykęs į užsienį (t. 2, b. l. 49). Policija sąmoningai klaidino teismą ir teismas dėl to turėjo imtis beprasmiškų veiksmų atvesdinant M. S. (t. 3, b. l. 209). Teismui buvo pateikiamos klastotės, kad atvesdinti M. S. negalima (t. 3, b. l. 224). Policija teismui pateikė suklastotą areštinės ataskaitą, kurioje M. S. pavardės įrašas aiškiai taisytas (t. 3, b. l. 227). Kai paaiškėjo policijos klastotės, prokuroro prašymu į teismą buvo iškviestas Tauragės PK pareigūnas E. M., kuris tik paskutinio teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad M. S. vardu veikė operatyvinės veiklos slaptas dalyvis. Paaiškėjus šiai aplinkybei, M. S. apklausa teisme buvo būtina, tačiau teismas atmetė nuteistojo gynėjo prašymą kviesti į bylą M. S., todėl policijos pareigūno E. M. iškelta versija liko nepatikrinta.
Teismas nuosprendyje nurodė, kad asmuo, M. S. pavarde, veikė pagal legendą norminių aktų numatytais pagrindais. Ši išvada visiškai nepagrįsta ir neįrodyta. Teismo metu teisėja, prokuroras ir E. M. trise išėjo iš teismo salės ir susipažino su slapta medžiaga, kuri neva pateisina operatyvinės veikos dalyvio, veikiančio M. S. vardu, veiksmus. Tokie teismo veiksmai pažeidė proceso rungimosi principą, nuteistojo teisę į gynybą. Įrodinėdamas 2006 m. balandžio 12 d. aplinkybes, nuteistasis prašė į teismą iškviesti liudytojus T. L., N. R., papildomai apklausti N. U., kurie 2006 m. balandžio 12 d. kartu su nuteistuoju nuvyko į susitikimą su M. S. ir liudytoju Nr. 112. Šie liudytojai žino, kad A. A. po dėdės laidotuvių telefonu buvo iškviestas ir matė jo susitikimą su šiais asmenimis, su jais sveikinosi ir galėtų juos atpažinti. Teismas pažeidė nuteistojo teisę gintis, neteisėtai atmetė gynėjo prašymus, pačių liudytojų raštiškus prašymus juos apklausti (t. 3, b. l. 202–203; t. 4, b. l. 13, 15, 17 ).
Byloje nenustatyta, kad nuteistasis būtų pardavęs narkotikus kitiems asmenims, t. y. ne policijos pareigūnams. Slaptai sekdami M. L. nuo 2005 m. gruodžio mėnesio, policijos pareigūnai neužfiksavo ir neįrodė atvejo, kad jis būtų pardavęs narkotikus kitiems asmenims. Šioje byloje, išskyrus nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelio metu užfiksuotus narkotinių medžiagų pardavimus, nėra nustatyta nė vieno kito atvejo, kad nuteistasis būtų įgijęs, gabenęs, pardavęs narkotines medžiagas. Teismas nesurinko įrodymų, kuriais būtų galima paneigti provokuojančius veiksmus. Policijos pareigūnų veiksmų provokacinį pobūdį įrodo ir tai, kad nuo 2005 m. gruodžio mėnesio, turėdami operatyvinius duomenis apie 2006 m. balandžio 12 d. narkotikų pardavimą NVIM dalyviui ir operatyvinės veiklos slaptam dalyviui (M. S.), pareigūnai ir toliau inicijavo ir organizavo narkotikų pardavimą 2006m. balandžio 29 d., 2006 m. gegužės 10 d. ir galiausiai išprovokavo didelio narkotikų kiekio pardavimą, tuo neteisėtai įtraukdami nuteistąjį į sunkaus nusikaltimo padarymą.
Nuteistasis mano, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino įrodymais nuteistojo 2005 m. gruodžio 18 d.–2006 m. kovo 6 d. telefoninių pokalbių suvestines (t. 4, b. l. 23–40). Pokalbių suvestines liudytojas E. M. pateikė baigiantis teismo posėdžiui ir buvo suteikta galimybė juos išklausyti tiktai prieš pat teisminius ginčus. Teismas netyrė pokalbių turinio, nors suvestinėse nurodyti konkretūs asmenys, yra telefonų numeriai. Nurodo, kad buvo būtina dėl suvestinės turinio apklausti nuteistąjį, kitą kaltinamąjį, nustatyti kitus pokalbių dalyvius, apklausti juos kaip liudytojus ir tiktai tuomet vertinti pokalbių suvestines kaip įrodymus. Nuteistasis neigia, kad iš išslaptintų suvestinių matyti, kad jis narkotikais prekiavo anksčiau nei buvo sankcionuotas NVIM. Minėtos suvestinės neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų kriterijų ir negali būti pripažintos įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai pagrindė byloje esančiais telefoniniais pokalbiais tarp M. L. ir A. A., nes pokalbių suvestinės, sprendžiant M. L. kaltės klausimą, reikšmės neturi, nes nuteistasis nėra kaltinamas tuo, kad psichotropines medžiagas pardavė kitiems asmenims, išskyrus įslaptintą liudytoją, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nedarė kategoriškų išvadų, jog pokalbių metu buvo tariamasi įgyti ar parduoti psichotropines medžiagas. Visos išvados yra tik prielaidos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jo ir A. A. telefoniniai pokalbiai nebuvo tirti, jų nebuvo klausomasi, dėl šių pokalbių M. L. nebuvo apklaustas.
Iš teismui pateiktos telefoninių pokalbių tarp NVIM dalyvio ir nuteistojo M. L. skambučių suvestinės matosi, kad kiekvieną kartą pokalbių iniciatoriumi buvo NVIM dalyvis (t. 3, b.l. 231–232 ). Norėdamas įrodyti, kad NVIM dalyvis ir kitas slaptas dalyvis – M. S. – jam skambino ir 2006 m. balandžio 12 d., nuteistasis prašė teismo išreikalauti tos dienos pokalbių išklotines, tačiau teismas apsiribojo pareigūno E. M. paaiškinimais, kad tos dienos pokalbių suvestinės neišliko.
Teismas nuosprendyje nurodė, kad 2006-04-29 narkotikus M. L. prie parduotuvės „IKI“ atvežė automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 50–51), teisme (t. 3, b. l. 230) rašytiniais įrodymais buvo nustatyta, kad automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neegzistuoja. Tik teismo šališkumu paaiškinamas teismo veiksmas aklai kopijuoti netikslius policijos ir prokuroro pareikštus kaltinimus.
Teismas nesilaikė 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 str. 12 d., 7 str. 2 d. 3 p, 11 str. 1 d. bei 2 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinimo, kad modeliu gali būti tik prisijungiama prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat prie kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų, kurie tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Gali būti tik imituojami rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmai. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė. Operatyvinės veiklos slaptas dalyvis M. S. ir liudytojas Nr. 112, pasinaudodami nuteistojo neteisėtu uždarymu į areštinę, provokavo parduoti narkotikus. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad pareiga tikrinti, ar taikant modelį nebuvo provokuojama, tenka teismui. Tikrinimas turi būti atliekamas laikantis proceso teisingumo, sąžiningumo, rungimosi, šalių lygybės principų, tinkamai užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą. Būtinybė laikytis šių principų kyla iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Tauragės rajono apylinkės teismas šių principų nesilaikė.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas, nes grindžiamas tik prielaidomis, o išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas nuosprendžiu nuteistąjį išteisino dėl psichotropinių medžiagų gabenimo, tačiau nuteisė už didelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino – laikymą nenustatytoje vietoje bei jos perdavimą M. L.. Nuteistasis mano, kad jis nuteistas už tai, kad perdavė psichotropines medžiagas M. L. tam, kad šis jas parduotų nusikalstama veiką imituojantį veiksmą atliekančiam asmeniui už 3850 Lt. Iš tokio veikos aprašymo nuosprendyje galima daryti išvadą, jog A. A. žinojo apie modelio egzistavimą, tačiau tai netiesa, ir jis nežino, kaip nuo tokio kaltinimo gintis.
Nuteistasis A. A. teigia, kad liudytojai M. U., N. U. nurodė įtikinamas priežastis, dėl kurių pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teismas pasielgė prieštaringai, nes nevertino šių liudytojų (įtariamųjų) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nelaikė jų parodymų kaltės įrodymais, nes liudytojus neapklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas, tačiau vertino šių liudytojų asmens parodymų atpažinti protokolus.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pristatyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolai, kuriuose turėjo būti užfiksuoti visi M. L. ir A. A. pokalbiai. Iš pokalbių turinio taptų aišku, kad buvo kalbama apie sportbačių, kojinių ir kitų daiktų pirkimą–pardavimą. A. A. patvirtina, kad perspėjo M. L. saugotis policijos, nes prekės į Lietuvą buvo įvežtos nemokant mokesčių. Be šių protokolų suvestinės negali būti laikomos teisėtu įrodymu. Teismas rėmėsi pokalbių suvestinėmis, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu net nepaklausė A. A., ar tai jo balsas ir apie kokias prekes jis kalba, todėl jam nebuvo suteikta teisė apsiginti. Su M. L. apie narkotines medžiagas nekalbėjo.
Nuteistojo kaltės įrodymu teismas pripažino specialisto išvadą Nr. 4783, kurioje nustatyta, kad ant A. A. rankų nuoplovų buvo rasti psichotropinės medžiagos MDMA pėdsakai, bet nerasta amfetamino pėdsakų. Nuteistasis nurodo, kad psichotropinių medžiagų pėdsakai ant jo rankų atsirado po to, kai jis į mašinos daiktų dėtuvę pasidėjo telefoną ir cigaretes. Peržiūrint vaizdo medžiagą, kurioje policijos darbuotojai skaičiuoja tabletes, labai aiškiai matosi nuotrupos nuo psichotropinių medžiagų tablečių. Šių nuotrupų pakaktų palikti pėdsakus ne tik ant rankų, bet ir kur kas didesniam plotui.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog liudytojas (NVIEM) yra policijos darbuotojas, kuris, kaip jis pats patvirtino, dalyvauja modelyje jau virš dvidešimt kartų. Todėl neaišku, kodėl policijos darbuotojas – liudytojas – yra įslaptinamas. Policijos darbuotojo tiesioginė pareiga tirti nusikaltimus. Be to, skiriasi jo ir kitų bylos dalyvių parodymai, todėl būtina aiškintis neatitikimus, o to padaryti, kai liudytojas įslaptintas, neįmanoma.
Nuteistasis A. A. nurodo, kad M. L., pažeidžiant BPK 158 str. 4 d., Operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 d. reikalavimus, buvo provokuojamas parduoti didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tam, kad taikant modelį gauti duomenys būtų pripažinti įrodymais, būtinas tikslus įstatymuose nustatytų modelio atlikimo pagrindų ir tvarkos laikymasis. Atliekant šį veiksmą negalima provokuoti daryti nusikalstamą veiką. 2000-05-08 Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 str. 12 d., 7 str. 2 d. 3 p., 11 str. 1 d. ir BPK 198¹ str. 1 bei 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra išaiškinta, kad modeliu gali būti tik „prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė. Ar asmuo nebuvo kurstomas, provokuojamas padaryti nusikaltimą – baudžiamojoje byloje sprendžia teismas.
Nuteistasis M. L. ikiteisminio tyrimo, teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, jog jis pirmą kartą narkotines medžiagas pardavė 2006-04-12. Tačiau pareigūnai į tai nekreipė dėmesio ir nevykdė Lietuvos Respublikos BPK 2 str. ir 166 str. reikalavimų. Tik išnagrinėjus bylą teisme paaiškėjo, kad nuo pat pradžių byla tiriama pagal policijos darbuotojų numatytą scenarijų. Policijos pareigūnai neieškojo M. L. nurodyto V., iš kurio M. L. pirko narkotines medžiagas, o šis asmuo įvardytas Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-180/2006.
Nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus patenkinti.
Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Nuteistųjų kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo visiškai yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išsamiai ir nešališkai ištirtais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Tiek nuteistasis M. L., tiek A. A. apeliaciniuose skunduose teigia, jog M. L. veiksmus sąlygojo policijos pareigūnų provokaciniai veiksmai. Tačiau teisėjų kolegija vertindama faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad M. L. psichotropinių medžiagų disponavimu vertėsi dar iki nusikalstamos veikos imitacijos modelio sankcionavimo, ir pradėtą nusikalstamą veiką M. L. tęsė savo laisva valia, be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių įsikišimo. Pareigūnai tik prisijungė prie M. L. daromų nusikaltimų. Šias išvadas apygardos teismui leidžia daryti byloje esantys slapta 2005 m. gruodžio 18 d., 19 d., 2006 m. sausio 20 d., 23 d., vasario 3 d., 4 d., 5 d., 6 d., 7 d., kovo 6 d. įrašytų telefoninių pokalbių tarp M. L. ir D., M. L. ir neatpažinto vaikino, vyro, M. L.–M., M. L. ir A., M. L. ir D., turinys (t. 4, b. l. 25, 26, 27–28, 29, 30–31, 34, 36, 38–40). Tuo tarpu, kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, nusikalstamos veikos imitacijos modelis, reg. duomenys neskelbtini, prieš M. L. bei kitus nenustatytus asmenis, kurie gali užsiimti narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo buvo sankcionuotas 2006-03-30 (t. 1, b. l. 7). Tai, kad pareigūnai tik prisijungė prie M. L. daromų nusikaltimų, įrodo ir apeliacinės instancijos teisme apklausto įslaptinto liudytojo Nr. 112 parodymai. Liudytojas Nr. 112 parodė, kad su M. L. susipažino 2006 m. pavasarį bare „duomenys neskelbtini“, kalbėjo įvairiomis temomis, taip pat ir apie narkotikus. Nurodo, kad A. L. pasiūlė narkotikų, nes sakė, kad jų turi ir tuo užsiima. Tada su M. L. apsikeitė mobiliojo ryšio telefonų numeriais bei šis pasakė, kad kai reikės narkotinių medžiagų – „ratų“, reikia paskambinti jam anksčiau ir pasakyti, kiek jų reikia. Kadangi jis buvo pareigūnas, apie tai informavo Tauragės rajono komisariato ONTP pareigūnus. Aiškina, kad dažniausiai susitikdavo sutartoje vietoje Tauragės m., prie parduotuvės „IKI“, automobilių stovėjimo aikštelėje. Liudytojo teigimu, 2006 m. balandžio mėnesio pabaigoje jis paskambino M. L. ir sutarė susitikti 2006 m. balandžio 29 d., prie Tauragės miesto esančio duomenys neskelbtini. Prieš vykstant į susitikimą, pareigūnai instruktavo, apžiūrėjo jį ir automobilį, tikrino, ar neturi narkotinių medžiagų, po to davė 400 litų. Susitikus su M. L., jis atsisėdo į jo automobilį. Teigia, kad tąkart M. L. padavė degtukų dėžutę su užrašu „duomenys neskelbtini“, kurioje buvo 50 mėlynos spalvos ekstazio tablečių, o jis šiam pinigus. Taip pat M. L. sakė, kad jei reikia „žolės“, tai jis turi kanapių, o jei reikia daugiau „ratų“, jis taip pat jų turi daugiau. Po susitikimo, anot liudytojo Nr. 112, jis sugrįžo į tą patį kaimą, pareigūnai paėmė degtukų dėžutę su tabletėmis bei paklausė, ar nebuvo kokių nors problemų. Parodo, kad antrąkart, liudytojo Nr. 112 teigimu, galėjo būti, kad M. L. paskambino po savaitės, tiksliai neatsimena, nes praėjo daug laiko. Galėjo būti, kad susitarė susitikti 2006 m. gegužės 10 d. Antrą kartą vėl pirko tiek pat – 50 ekstazio tablečių. Kiek pasiūlė M. L. antrą kartą, negali pasakyti, nes buvo ne vieną kartą su juo susitikęs ir pirko tabletes bei „žolę“. Taip pat nurodo, kad M. L. jam skambino kelis kartus, tačiau negalėjo su juo susitikti. Liudytojo Nr. 112 teigimu, 2006 m. gegužės 18 d. pareigūnai jį taip pat instruktavo, apžiūrėjo jį, patikrino automobilį, davė 200 litų ir apie 18 val. jis atvyko į Juodpetrių k. Susitikus, M. L. įsėdo į jo automobilį. Neprisimena, kiek M. L. padavė pinigų, galėjo būti 130 litų, bei M. L. padavė 10 ekstazio tablečių ir plastikinį maišelį „žolės“. Teigia, kad M. L. minėjo, jog verčiasi šių tablečių ir „žolės“ prekyba, todėl visada turės, tik jam reikia paskambinti iš anksto. Grįžęs iš susitikimo su M. L., įsigytas tabletės ir „žolę“ atidavė pareigūnams. Pareigūnai apžiūrėjo įsigytas prekes, jas supakavo, o jis grąžino 70 litų. Po savaitės M. L. skambino vėl, siūlė pirkti, tačiau jis atsisakė, pasakydamas, kad neturi laiko. Anot liudytojo, paskutinį kartą sutarus susitikti 2006 m. gegužės 23 d., buvo 700 ekstazio tablečių. Tačiau kuris skambino pirmas, nepamena. 2006 m. gegužės 23 d. atvykus į duomenys neskelbtini, pareigūnų buvo apžiūrėtas, jam davė daug pinigų, tačiau kiek, nežino. Į susitikimą prie parduotuvės „IKI“ automobilio stovėjimo aikštelėje M. L. atvažiavo su automobiliu „Mazda 323, jame sėdėjo jo draugė ir dar kažkas. Liudytojo Nr. 112 teigimu, M. L. įsėdo į jo automobilį, jis padavė 3850 litų, juos padėjo ant skydelio, M. L. jam – tabletes. M. L. dar norėjo įsitikinti, jog pinigai yra tikri, todėl nuvažiavo į degalinę, patikrinti pinigus. Po to grįžo iki parduotuvės aikštelės. Tuo metu pribėgo pareigūnai, visus sulaikė, M. L. paimtus pinigus išmetė iš rankų.
Vertindama nuteistųjų apeliacinių skundų argumentą dėl tariamos M. L. provokacijos, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog 2006-05-20 iniciatyvą skambučiu parodė M. L. (16.16 val.), o liudytojas žinute atsiliepė tik 20.08 val. 2006-05-22 – pirmas įslaptintam liudytojui į telefoną Nr. 37067171514 paskambino M. L. (12.35 val.), o tik po to šis liudytojas žinute atsiliepė į skambutį (12.46 val.). 2006-05-21 taip pat pirmas žinute į liudytojo Nr. 112 telefoną Nr. 37067171514 kreipėsi M. L. (14.59 val.), o šis liudytojas žinute atsiliepė 17.57 val. ir 18.02 val., po to 18.03 val. liudytojui skambino pats M. L.. 2006-05-23, kai įslaptintam liudytojui buvo parduotas didelis kiekis psichotropinių medžiagų, pirmas slaptam liudytojui į telefoną Nr. 37065883285 paskambino M. L. (15.40 val.). Liudytojas atsakė žinute 17.30 val., o skambučiu 17.37 val. Minimą dieną M. L. liudytojui Nr. 112 į tą patį telefono numerį skambino 4 kartus (15.40, 21.37, 22.46, 22.52 val.) ir pasiuntė vieną žinutę (20.08 val.), o įslaptintas liudytojas atsakė tik vienu jau paminėtu skambučiu 17.37 val. ir dviem žinutėmis (17.30, 20.12 val.). Pažymėtina ir tai, jog buvo, kad M. L. ir minėtas liudytojas vienas kitam skambino ar siuntė žinutes daug kartų, bet buvo dienų, kai nebendravo iš viso.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, jog M. L. prekyba psichotropinėmis priemonėmis buvo įprasta jam veikla, jis šiuose reikaluose buvo gana patyręs, o tai, kad jis aiškiai suvokė, jog jo daroma veika yra neteisėta, rodo ir slapta užfiksuotuose pokalbiuose su pirkėjais vartojami specifiniai posakiai, šifruota kalba. Akivaizdu, jei M. L. nebūtų prekiavęs psichotropinėmis medžiagomis, jis net nebūtų supratęs atsiųstų trumpųjų žinučių tekstų, paskambinusiųjų jam asmenų užuominų turinio. Nei trumposiose žinutėse, nei paskambinusieji asmenys, tarp jų ir įslaptintas liudytojas Nr. 112, M. L. niekada aiškiai nenurodydavo, ko konkrečiai iš jo buvo norima. Todėl suprantama, kad tik žmogus, besiverčiantis atitinkama veikla, kaip šiuo atveju M. L. – psichotropinių priemonių prekyba – gali suprasti ir supranta specifinę, šifruotą kalbą, terminus, vartojamus tarp narkotikų prekeivių ir pirkėjų. Ir visa tai M. L. darė savo valia, nevaržomas kokių nors aplinkybių, turėjusių lemiamos, neigiamos įtakos jo apsisprendimui daryti nusikalstamus veiksmus. Nuteistojo M. L. veiksmų laisvė nebuvo apribota, jis turėjo visas galimybes atsisakyti savo nusikalstamo sumanymo. Vien tai, kad į M. L. kreipdavosi žmonės norėdami įsigyti vienokių ar kitokių svaigalų, tarp jų ir įslaptintas liudytojas Nr. 112, negali būti traktuojama kaip M. L. provokacija daryti nusikalstamus veiksmus. Pažymėtina, jog analizuodamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus apylinkės teismas aiškinosi, ar operatyvinės veiklos slaptieji dalyviai nenaudojo kokios nors prievartos prieš M. L., ar nedarė jam kitokio aktyvaus spaudimo, ar jo nekurstė, neprovokavo padaryti nusikaltimą. Tokių aplinkybių teismas nenustatė, tokių aplinkybių nebuvimą teismas nuosprendyje pagrindė išsamia bylos aplinkybių, įrodymų analize. Ir tokia apylinkės teismo išvada teisėjų kolegija abejoti neturi teisinio pagrindo. Galiausiai, kas kam kieno iniciatyva skambindavo pirmas, priklauso tik nuo pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio susitarimo, o ne todėl, kad, kaip šiuo atveju, minėtas liudytojas skambučiais ir žinutėmis telefonu darė kažkokią prievartą, ribojo M. L. galimybes pasirinkti – parduoti prašomą prekę ar ne. Natūralu, kad paprastai tokio ar kito pobūdžio sandoriuose būna suinteresuotos abi pusės: pardavėjas ir pirkėjas. Todėl apeliacinės instancijos teismas darkart pažymi, jog įslaptintas liudytojas Nr. 112 M. L. veiksmų laisvės nevaržė, M. L. visada turėjo galimybę bet kada atsisakyti daryti nusikaltimą. Tačiau, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, prekyba narkotinėmis, psichotropinėmis priemonėmis M. L. buvo tapusi gana įprasta kasdienė veikla, ir jis gana neblogai žinojo jos specifiką, jautėsi patikimai, potencialius pirkėjus supažindindavo su tuo metu turimos prekės kokybe, kaina, poveikiu ir pan., ir įslaptintas liudytojas buvo vertinamas tik kaip dar vienas, eilinis, tačiau pelningas pirkėjas. Ir tai leidžia pagrįstai teigti, jog modeliu buvo tik prisijungta prie tęstinių M. L. nusikaltimų. O tai, kad M. L. nebuvo patrauktas kaip įtariamasis, jo teigimu, po pirmojo sandorio – 2006-04-12, visiškai paaiškina ikiteisminio tyrimo uždavinių tinkamo įgyvendinimo siekį: greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galbūt padariusį asmenį, sudaryti sąlygas tinkamam bylos išnagrinėjimui teisme, imtis būtinų priemonių užtikrinti proceso dalyvių teisę į žalos atlyginimą bei kitas teises. Nes, kaip žinia, tik tuo atveju, jei paminėtieji uždaviniai ikiteisminio tyrimo metu išsprendžiami sėkmingai, didėja tikimybė, kad teisme bus priimtas įvykį, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atitinkantis sprendimas, kadangi ikiteisminis tyrimas būdamas pradine proceso stadija, dažnai nulemia viso proceso rezultatą. Todėl šiuo konkrečiu atveju, jei, pareigūnų manymu, po 2006-04-12 vis dėlto nebuvo surinkta pakankamai duomenų įrodyti M. L. nusikalstamus veiksmus, buvo pagrįstai nutarta tęsti M. L. tolimesnių veiksmų stebėjimą, juolab, kad visas tris M. L. inkriminuotas nusikalstamas veikas pastarasis padarė per itin trumpą laiką, apytiksliai kas dešimt dienų. Tačiau darkart pažymėtina, kad apsisprendimo teisė kaskart parduoti ar ne narkotines (psichotropines) medžiagas, likdavo tik pačiam M. L.. Ir tik jo valia buvo susilaikyti nuo kitų nusikalstamų veiksmų. O, kaip minėta, kadangi prekyba psichotropinėmis medžiagomis M. L. buvo savotiškas verslas, jis tiesiog siekė toliau jį pelningai plėtoti.
Nuteistasis M. L. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad padaryti nusikalstamas veikas, t. y. parduoti narkotines medžiagas, jį išprovokavo policijos pareigūnai, nes nepagrįstai buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę dėl vagystės iš S. D. buto, kur specialiai jį provokuoti parduoti narkotines medžiagas buvo uždarytas asmuo, įvardytas M. S., kuris jį suvedė su įslaptintu liudytoju Nr. 112 ir kuriam jis išprovokuotas pardavė narkotines medžiagas.
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, perduodama minėtą bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, 2009-11-17 nutartyje nurodė, kad siekiant nustatyti, ar realizuojant NVIM, M. L. nebuvo išprovokuotas padaryti nusikaltimus, už kurių padarymą buvo nuteistas, ir paneigti M. L. versiją dėl jo išprovokavimo, būtina byloje apklausti operatyvinės veiklos slaptąjį dalyvį M. S.. Dėl to Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija įpareigojo Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinio skyriaus prokurorę išslaptinti minimą liudytoją, įvardytą M. S., bei jį apklausti. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 202, 2010-03-29 buvo apklaustas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojos apie prokurorės 2010-03-09 pavedime Nr. duomenys neskelbtini nurodytas aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teisme liudytojas Nr. 202 parodė, kad 2006 m. buvo sulaikytas bei uždarytas į areštinę, pristatytas kaip M. S. Nurodo, kad areštinės kameroje sėdėjo M., gyvenantis duomenys neskelbtini, jo pavardės nežinojo. Teigia, kad su M. vienoje kameroje prabuvo dvi paras, daugiau su Mantu bendrauti neteko. Liudytojo teigimu, jam buvo pavesta viena užduotis – išaiškinti, ar M. apvogė butą, tačiau išsiaiškinti nepavyko. Tvirtina, kad M. neprisistatinėjo kaip kėdainiškis ir apie psichotropines ar narkotines medžiagas nekalbėjo. Nesidomėjo, iš kur būtų galima gauti narkotinių medžiagų, iš jo jų taip pat nepirko.
Tai, kad M. L. buvo sulaikytas ne dėl narkotinių medžiagų disponavimo, o asmuo įvardytas kaip M. S., yra slaptas operatyvinės veiklos dalyvis, kuris iš tikrųjų nėra M. S., matyti ir iš liudytojo E. M. parodymų. O būtent, kad slaptas operatyvinės veiklos dalyvis, įvardytas kaip M. S., kartu su M. L. buvo uždarytas atliekant kitą užduotį, nesusijusią su M. L. inkriminuotais nusikalstamais veiksmais šioje byloje. Kitaip tariant, M. S. buvo „legenda“.
Operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius gina valstybė. Operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių tapatybę nustatantys duomenys, smulki informacija apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį sudaro valstybės paslaptį (Įstatymo 15 straipsnis). Informaciją apie operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių tapatybę nustatančius duomenis, slaptųjų dalyvių bendradarbiavimą ar darbą operatyvinės veiklos subjektų sistemoje, taip pat kitokią įslaptintą informaciją galima atskleisti ir panaudoti baudžiamojoje byloje bei kitais įstatymų nustatytais atvejais tik Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 17 str. 4 d.). Asmuo, pasivadinęs M. S., įsigyjant narkotinių ar psichotropinių medžiagų iš M. L., dėl ko pastarasis pripažintas kaltu skundžiamuoju nuosprendžiu, nedalyvavo, jis nėra susijęs su šioje byloje tiriamomis aplinkybėmis. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog M. L. uždarymas į vieną kamerą su slaptos operatyvinės veiklos dalyviu buvo vienas iš pareigūnų veiksmų, provokuojančių M. L. nusikalsti. Akcentuotina, jog atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurių medžiagoje yra įslaptintos informacijos, įtariamasis (kaltinamasis) ir įtariamojo (kaltinamojo) gynėjai Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su bylos medžiagoje esančia įslaptinta informacija, išskyrus nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę padedančius nustatyti duomenis (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 str. 3 d.), todėl teisėjos, prokuroro ir policijos viršininko susipažinimas su atitinkama slapta medžiaga yra pateisinama valstybės ir tarnybos paslapčių išsaugojimu.
Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde akcentuoja, jog buvo ignoruota aplinkybė, kad nors 2006-05-29 nuoširdžiame prisipažinime jis nurodė keturis kartus, kai pardavė narkotikus NVIM dalyviui, tačiau 2006-04-12 padaryta veika jam inkriminuotas nebuvo.
Kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga perduoda prokuroras. Prokuroras perduoda teismui tik tą bylos medžiagą, kuri gali būti reikalinga nagrinėjant bylą, ir tą bylos medžiagą, kuri buvo surinkta įtariamojo jo gynėjo prašymu (BPK 220 str. 1 d., 2 d.). Į teismą neturėtų būti perduodamos bylos dėl tokių nusikalstamų veikų, dėl kurių, prokuroro įsitikinimu, nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, teismas motyvuota nutartimi tegali pranešti apie tai prokurorui (BPK 257 str.). Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nekart yra akcentavęs, jog asmens kaltė negali būti grindžiama tik jo paties prisipažinimu, jei jos nepatvirtina kiti faktiniai duomenys – įrodymai(2K-357/2006). Todėl akivaizdu, jei, prokuroro manymu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, išskyrus paties M. L. prisipažinimą, kuriais būtų galima įrodyti, jog M. L. 2006-04-12 pardavė NVIM dalyviui atitinkamą kiekį narkotinių medžiagų, nebuvo ir pateiktas įtarimas (kaltinimas) dėl minėtosios nusikalstamos veikos padarymo. Galiausiai dėl apeliacinių skundų argumento, kad laiku nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2008 m. sausio 29 d. nutartyje pasisakė nuteistųjų apeliacinius skundus nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuri motyvuotai konstatavo, jog BPK 171 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, ikiteisminio tyrimo įstaigai nustačius nusikalstamos veikos požymius, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas, nebuvo pažeista. Tokias BPK 171 straipsnio 1 dalies taikymo nuostatas išaiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2007 m. spalio 18 d. nutartyje Nr. 2K-P-412/07.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas pagrįstai įrodymais šioje byloje pripažino 2005 m. gruodžio 18 d.–2006 m. kovo 6 d. telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotus duomenis. (t. 4, b. l. 23–40).
Įrodymais gali būti teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apylinkės teismas šių BPK 20 straipsnio reikalavimų laikėsi ir jų nepažeidė.
Iš minėtuose pokalbių suvestinėse užfiksuotų pokalbių turinio – vartojamų terminų psichotropinių priemonių rūšiai, kiekiui, kokybei išaiškinti – aiškiai galima suprasti, jog M. L. su nuteistuoju A. A., kitais asmenimis kalba apie psichotropinių medžiagų įgijimą ir realizaciją (t. 3, b. l. 23–37, t. 4, b. l. 23–40), kartu apibūdinant konkrečius M. L. nusikalstamus veiksmus, padarytas veikas, jų padarymo aplinkybes.
Vertindama apeliacinio skundo argumentą dėl automobilio, kuriuo 2006 m. balandžio 29 d. į susitikimą su įslaptintu liudytoju Nr. 112 atvyko M. L., valstybinių numerių neatitikimo, teisėjų kolegija mano, jog yra pagrindas konstatuoti, jog 2006-04-29, apie 19 val. 30 min., 2,883 g amfetamino M. L. iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios duomenys neskelbtini, prie parduotuvės „IKI“, Tauragėje, atgabeno nenustatytu automobiliu. Įslaptintas liudytojas Nr. 112, nors ir teigia matęs automobilį, tačiau nėra įsitikinęs, ar gerai įsiminė automobilio valstybinį numerį (t. 3, b. l. 236–237). Tuo tarpu M. L. neneigia, kad 2006-04-29 psichotropines medžiagas slaptam liudytojui atgabeno automobiliu. Todėl nesant patikimų duomenų, kokiu konkrečiai automobiliu atvyko nuteistasis, t. y. nesant duomenų apie minimo automobilio modelį, valstybinį numerį, negalima konstatuoti, jog M. L. į susitikimą su liudytoju Nr. 112 atvyko „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau šis faktinių aplinkybių neatitikimas nevertintinas kaip aplinkybė, kuriai esant skundžiamasis nuosprendis turėtų būti pakeistas ar pirmosios instancijos teismas vertintinas kaip šališkas.
Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde teigia, jog jam pareikštas kaltinimas yra nelogiškas, nes iš skundžiamajame nuosprendyje aprašytos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos galima daryti išvadą, jog jis tariamai žinojo apie modelio egzistavimą.
Vertinant šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamajame nuosprendyje konstatuota, kad 2006-05-23, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, A. A. neteisėtai iš nenustatyto asmens įsigijo 402 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios bendroji masė milteliuose yra 22,504 g, ir 200 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė tabletėse – 11,665 g, t. y. didelį kiekį psichotropinių medžiagų, neteisėtai jas laikė nenustatytoje vietoje, o 2006-05-23, tikslus laikas nenustatytas, Šiaulių m. jas perdavė M. L., kuris neteisėtai jas gabeno savo automobiliu „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie 23.30 val. neteisėtai pasikėsino parduoti nusikalstamą veiką imituojantį veiksmą atliekančiam asmeniui už 3850 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šią veiką kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigūnai. Nuosprendžiu nustatyta, kad A. A. neteisėtai įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų, neteisėtai jas laikė nenustatytoje vietoje, perdavė M. L., kuris neteisėtai gabeno savo automobiliu ir neteisėtai pasikėsino šias medžiagas parduoti, tačiau nusikaltimo nebaigė. Ši A. A. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo teigti, kad A. A. turėjo žinoti apie nusikalstamos veikos imitavimo modelio egzistavimą ir kad buvo pažeista nuteistojo A. A. teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų nuteistasis A. A. nurodo, jog teismas, nesirėmęs liudytojų M. U. ir N. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nepagrįstai rėmėsi jų asmens parodymo atpažinti protokolais.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamaisiais apklausti N. U. ir M. U., dalyvaujant jų gynėjams advokatams, davė išsamius parodymus.
N. U. parodė žinojusi, kad jos draugas M. L. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, kurias įsigyja iš pažįstamo A. (byloje nustatyta, kad A. vadinamas A. A.). Ji reikalavo tai nutraukti ir grasino, kad priešingu atveju nebedraugaus su M. L.. 2006-05-23 M. L., nereaguodamas į jos prieštaravimus, su jos broliu M. U. vyko į Šiaulius pas A. A. pirkti narkotikų, tvirtindamas, kad tai daro paskutinį kartą, ir žadėdamas, kad kartu su jais parvažiuos ir A. A. ir jie visi kaime keps šašlykus. Vakare grįžo M. L. ir jie automobiliu nuvyko prie degalinės, matė, kaip M. L. kalbėjosi su nepažįstamu asmeniu, po to jie vyko prie parduotuvės, pakeliui susitiko brolį Marių, kuris įsėdo į jų automobilį, ir matė A. A., kuris prie parduotuvės „Iki“ važiuoti atsisakė. Nuvykus prie parduotuvės, M. L. įsėdęs į nepažįstamo žmogaus automobilį, su juo pasikalbėjo, po to grįžęs kažką pasiėmė iš automobilio ir vėl nuėjęs atsisėdo į nepažįstamojo automobilį. Tuo metu atbėgo uniformuoti policijos pareigūnai ir ji netyčia alkūne užspaudė durelių užraktą. Policijos pareigūnams nepranešė, kad M. L. prekiauja narkotikais, nes jo bijojo, be to, jis yra jos artimas draugas t. 2, b. l. 49–51, 57).
M. U., kaip ir jo sesuo, taip pat parodė, kad žinojo, kad sesers draugas M. L. užsiima narkotikų, kuriuos vadino „ratais“, prekyba, buvo jam apie tai pats sakęs. 2006-05-23 kartu su M. L. pastarojo nauju automobiliu „Mazda 323“ vyko į Šiaulius. Matė, kaip A. A. (A.) iš savo namų rankose atsinešė permatomą maišelį nuo batono, kuriame buvo matyti daug mėlynos spalvos tablečių. Ar buvo kitokių tablečių, nepastebėjo. Jis suprato, kad tai „ratai“, nes tokių tablečių anksčiau pas M. L. nebuvo matęs. Grįžtant namo, girdėjo, kaip A. A., sėdėjęs mašinos priekyje šalia mašiną vairavusio M. L., su juo kalbėjosi ir iš jų pokalbio suprato, jog A. A. žino, kad kažkas atvažiuos iš Kėdainių pirkti narkotikų, nes jis patarė M. L. vykti prie parduotuvės „duomenys neskelbtini“ ir ten tam žmogui perduoti narkotikus, o M. L. aiškino, kad „duomenys neskelbtini“ lauks prie parduotuvės „Iki“. Atvažiavus į Tauragę, M. L. jį ir A. A., kuris išlipdamas iš mašinos dėtuvės („bardačioko“) pasiėmė minėtą maišelį su narkotikais, paleido prie parduotuvės „duomenys neskelbtini“, o pats nuvažiavo ir grįžo po pusvalandžio kartu su N. U.. Jie su A. A. tuo metu parduotuvėje nusipirko produktų. Grįžus M. L., jis įsėdo pas jį į automobilį, o A. A. važiuoti kartu atsisakė, sakydamas „važiuok ir paduok“, padavė M. L. maišelį su narkotikais, kuriuos M. L. pasikišo po automobilio sėdyne. Tai matė ir N. U.. Nuvykus prie parduotuvės „Iki“, M. L. liepė jam išlipti ir palaukti prie parduotuvės kampo, paaiškindamas, kad žmogus, kuriam turi perduoti narkotikus, gali išsigąsti, kad yra dar vienas nepažįstamas žmogus. Netrukus jam paskambino M. L. ir pasakęs, kur stovi automobilis, leido į jį sugrįžti. Tada M. U. nuėjo prie automobilio ir į jį atsisėdo, mašinos priekyje sėdėjo sesuo N. U.. M. L. tuo metu sėdėjo kitame automobilyje, kuris stovėjo prieš M. L. automobilį. Tame automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo nepažįstamas vyriškis. Po 5–10 minučių atėjo M. L. ir jo paprašė iš po vairuotojo sėdynės ištraukti ir paduoti maišelį, kurį nusinešė atgal į automobilį, kuriame prieš tai sėdėjo. Pamatęs atbėgančius uniformuotus policijos pareigūnus, jis labai išsigando ir užspaudė priekinių vairuotojo durelių užraktą ir visos automobilio durelės užsirakino. Jam nespėjus atrakinti durų, pareigūnai išdaužė priekinių durelių šoninį stiklą ir automobilį atidarė. Žino, kad M. L. naudojosi dviem telefono numeriais (t. 2, b. l. 73–75).
Nors kaip liudytojai apklausti pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme M. U. ir N. U. šių savo parodymų atsisakė, teigdami, kad duoti šiuos parodymus juos vertė pareigūnai, tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teismuose šie proceso dalyviai duoda melagingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu, kaip minėta, visose apklausose dalyvavo jų gynėjai. Ir tuo atveju, jei patys nežinojo, kokių veiksmų imtis dėl tariamai neteisėtų pareigūnų veiksmų, būtiną teisinę kvalifikuotą pagalbą jie galėjo gauti iš savo gynėjų. Kitaip tariant, jie galėjo deklaruojamus neteisėtus pareigūnų veiksmus skųsti atitinkamoms institucijoms. Tačiau akivaizdu, kad būdami netikėtai užklupti pareigūnų pasalos, nespėjo tarpusavyje suderinti nuteistiesiems naudingų parodymų ir dėl sutrikimo, baimės pareigūnams papasakojo vis dėlto tikrąsias įvykio aplinkybes. Tuo tarpu įgiję liudytojo statusą, nusprendę, kad įtariamaisiais (kaltinamaisiais) jie nebus patraukti šioje baudžiamojoje byloje, pakeitė parodymus siekdami nuteistiesiems, kaip sau artimiems asmenims, padėti sušvelninti teisinę padėti.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta A. A. apeliaciniame skunde pateiktus paaiškinimus, kad užfiksuotuose pokalbiuose su M. L. jis kalbasi apie nelegaliai į Lietuvą atvežtų prekių – sportinių batų ir kojinių – pardavimą.
Kaip jau minėta aptariant nuteistojo M. L. apeliacinio skundo argumentus apie byloje esančių slapta fiksuotų pokalbių turinį, nekyla jokių abejonių, kad kalbamasi būtent apie draudžiamų apyvartoje medžiagų pardavimą. Vargu ar būtų galima laikyti logišką svarstomą nuteistojo A. A. skundo argumentą, jog kalbama apie sportinius batus, kojines, kaip pavyzdžiui, 2006-05-20 13.12 val. M. L. A. A. teiraujasi, „ar kitoje savaitėje bus galima 700 „kedų“. Arba 2006-05-22 20. 26 val. pokalbyje kalbama „apie 50, o jei reikia anot A. A. gali 100 ir 2 ir 3 atvežt“. Galiausiai, kad paminėtuose pokalbiuose kalbama apie narkotines (psichotropines) medžiagas, patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, kad būtent įslaptintas liudytojas Nr. 112 keliskart iš M. L. įsigijo po 50 ekstazio tablečių ir vieną kartą 700 vnt. Taigi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje detaliai išanalizavo užfiksuotus pokalbius telefonu ir padarė teisingas išvadas dėl jų turinio. Ir šių išvadų pagrįstumu abejoti apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Apeliantas A. A. skunde teigia, kad psichotropinių medžiagų pėdsakai ant jo rankų atsirado po to, kai jis į mašinos daiktų dėtuvę pasidėjo telefoną ir cigaretes.
2006-05-23 įvykio vietos apžiūros metu automobilyje FORD ESCORT, kur įvyko psichotropinių medžiagų pirkimo–pardavimo sandėris, buvo rasti du maišeliai su tabletėmis. Viename maišelyje su užrašu „Batonas“ rasta 200 tablečių, kuriose tyrimo buvo aptikta 11, 665 g psichotropinės medžiagos MDMA (t. 1, b. l. 147–148). Byloje nėra duomenų, kad tam tikras kiekis tablečių būtų laisvai besimėtančios minimoje dėtuvėje, joje sutrupėjusios ir taip atsiradus A. A. realiai galimybei tik dedant savo daiktus, netyčia išsitepti šia medžiaga. Tačiau, MDMA pėdsakų atsiradimą ant A. A. rankų visiškai paaiškina tiesioginis kontaktas su tabletėmis, jas sudedant į maišelį nuo duonos gaminio „Batono“, galbūt šį kiekį atskaičiavus iš didesnio turėto MDMA tablečių skaičiaus. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Nuteistasis A. A. kelia klausimą dėl įslaptinto liudytojo Nr. 112, kaip nustatyta, policijos pareigūno, duomenų įslaptinimo būtinumo.
Anonimiškumo taikymo liudytojui pagrindai yra išdėstyti BPK 199 straipsnyje. Byloje yra duomenų apie realų pavojų liudytojo Nr. 112, jo artimųjų gyvybei, sveikatai (t. 3, b. l. 55, 56, 235–237). Policijos pareigūno ar jo artimųjų gyvybė, sveikata nėra mažiau vertinama negu kitų piliečių ar pareigūnų. Kitoks vertinimas prieštarauja žmoniškumo principams. Šioje baudžiamojoje byloje liudytojo Nr. 112, kuris, kaip pastebėta apeliaciniame skunde, nusikalstamą veiką imituojančio modelio vaidmenį atliko daug kartų, grėsmė gyvybei, sveikatai yra didelė. O jo turima patirtis tokio pobūdžio operacijose nesumenkina galimos grėsmės, tačiau priešingai, asmenų, suinteresuotų atkeršyti tokiam pareigūnui, ratas su kiekvienu naujai atskleistu nusikaltimu tik didėja. Ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2006 m. rugsėjo 4 d. sprendimas taikyti liudytojui Nr. 112 anonimiškumą yra pagrįstas ir teisėtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog liudytojas Nr. 112 yra policijos pareigūnas, nėra aplinkybė, draudžianti ar ribojanti tokiam proceso dalyviui taikyti anonimiškumą. Nei baudžiamojo proceso įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato ribojimo policijos pareigūnui esant būtinumui taikyti anonimiškumą. Pažymėtina, jog liudytojas Nr. 112, kaip policijos pareigūnas, vykdė savo tiesioginę pareigą, nes būtent jo veiksmų pagalba ir buvo ištirti apeliantams inkriminuoti nusikaltimai. Ir jo duomenų atskleidimas ne tik padėtų šioje byloje nuteistiesiems įgyvendinti savo grasinimus, išsakytus jų sulaikymo metu. Tačiau sutrukdytų tokiam policijos pareigūnui toliau sėkmingai išaiškinti nusikaltimus ir juos darančius asmenis. Ir šiuo atveju itin aktyvus apeliantų bandymas bet kokiomis priemonėmis išsiaiškinti šio liudytojo tapatybę rodo nuteistųjų siekimą „pamokyti“ šį asmenį už apeliantų daromų nusikaltimų atskleidimą. Nes liudytojo Nr. 112 anketiniai duomenys nėra bylos duomenys, turintys įtakos nuteistųjų padarytų veikų teisiniam vertinimui, neriboja nuteistųjų teisių į gynybą bei visiškai nepažeidžia kitų jų baudžiamojo proceso įstatymo užtikrinamų teisių.
Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde teigia, kad policijos darbuotojai neieškojo M. L. minimo V., galbūt su kuriuo susiskambinus, M. L. į automobilį buvo padėtas didelis kiekis psichotropinių medžiagų ir kaip įrodymą, kad toks asmuo egzistuoja, nurodė Vilniaus apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-180/2006.
M. L. apie V. nenurodė jokių konkretesnių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pradėti realiai ieškoti minėto asmens. Kaip matosi iš byloje esančios minimo nuosprendžio kopijos, šioje byloje V. R., kurio kaip pravardė, sutrumpinus vardą, galėtų būti V., ir E. K. tikrai nuteisti už pasikėsinimą platinti psichotropines medžiagas, tačiau jie suimti nuo 2006-02-03 ir padėti psichotropinių medžiagų į M. L. automobilį 2006 m. gegužės 23 d., kai M. L. buvo sulaikytas su šiomis medžiagomis ar kai buvo padarytos M. L. kitos nusikalstamos veikos, tikrai negalėjo (t. 4, b. l. 102–106 ). Negalima atmesti, kad M. L. psichotropines medžiagas galėjo tiekti ir kitas asmuo, tačiau visiškai įrodyta, kad 2006 m. gegužės 23 d. jas pateikė nuteistasis A. A..
Taigi atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų M. L. ir A. A. apeliacinių skundų argumentai nepaneigia Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendyje išdėstytų išvadų. Tenkinti apeliantų skundus juose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
BPK 130 str. 1 d. 2 p. numato, kad proceso išlaidas sudaro liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo. Į 2011-02-08 teismo posėdį buvo kviestas liudytojas S. D., kuriam buvo išmokėta 58,14 Lt kelionės išlaidoms apmokėti, į 2011-03-23 teismo posėdį buvo kviestas liudytojas D. M., kuriam buvo išmokėta 445, 02 Lt kelionės išlaidoms apmokėti. Iš viso liudytojų kelionės išlaidoms apmokėti buvo išmokėta 503,16 Lt. Šios proceso išlaidos išieškotinos iš nuteistųjų M. L. ir A. A. (BPK 105 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 105 str. 3 d., atsižvelgia į nuteistųjų kaltę, jų atsakomybės dydį, pobūdį ir mano, kad iš apelianto M. L. turi būti išieškota didesnė dalis proceso išlaidų – 300 Lt, tuo tarpu iš nuteistojo A. A. – 203,16 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų M. L. ir A. A. apeliacinius skundus atmesti.
Iš nuteistųjų M. L. priteisti 300 Lt, iš A. A. – 203, 16 Lt proceso išlaidų.