Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant pareiškėjai K. D., suinteresuotajam asmeniui V. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1617-657/2008 pagal K. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Ž., V. V., Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notarei Renatai Krūvelytei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo išvados nepagrįstos materialinėmis ir procesinėmis teisės normomis. Nenurodyta, kokiomis teisės normomis vadovaujantis nesiremta V. V. parodymais, spręsta apie liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi.

Pažeidžiant CPK 185 straipsnio 1 dalį ir 197 straipsnį, neteisingai spręsta, kad mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), po A. V. mirties mokėjo pareiškėja. Ši išvada padaryta remiantis ne oficialiu rašytiniu įrodymu – mokėjimo kvitu, kuriame mokėtoju nurodytas V. V., o pareiškėjos paaiškinimais ir jos liudytojų parodymais. Nepagrįstai konstatuota, kad mokėjimo kvituose negalėjo būti nurodyta pareiškėja, nes nuosavybės teisės į butą neįregistruotos. Tuo vadovaujantis darytina išvada, kad niekas neturėjo teisės mokėti mokesčių už butą. Mokėjimo kvitai, A. V. palikimo priėmimas Kauno miesto 16-ojo notaro biure, suinteresuoto asmens paaiškinimai patvirtina faktą, kad po A. V. mirties palikimą tiek faktiškai, tiek kreipiantis į vietos notarą priėmė jos vyras V. V., o ne pareiškėja.

Prieštaringos išvados dėl liudytojos K. V. duotų paaiškinimų. Iš pradžių teismas nurodė, kad K. V. pripažino, jog su mirusiuoju V. V. bendravo retai. Vėliau teismas sprendė, kad K. V. paaiškinimai jam kelia abejonių, nes ji nepažįsta pareiškėjos, nors dažnai lankė V. V., bendravo su juo telefonu.

Nevertintos apelianto nurodytos esminės aplinkybės ir pateikti įrodymai. A. V. turtą po jos mirties paveldėjo V. V., o šio turtą po jo mirties paveldėjo apeliantas V. V. Faktas, kad nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nepanaikina V. V. nuosavybės teisės į paveldėtą turtą. Pareiškėja V. V. ir V. V. paveldėjimo neginčija, todėl ji negali paveldėti turto, kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui. Pareiškėjos prašytas nustatyti faktas neturi juridinės reikšmės, nes nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

Nenagrinėtos apelianto ir jo pakviestų liudytojų nurodytos aplinkybės, jog V. V. po A. V. mirties iki savo mirties gyveno vienas. Tai patvirtino V. L. paaiškinimai, kad ji po A. V. mirties buvo sutarusi su V. V. apgyvendinti tame pačiame bute savo studentę dukrą. Pareiškėja butą, esantį (duomenys neskelbtini), užvaldė tik po V. V. mirties, prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina faktą, jog per tris mėnesius po A. V. mirties pareiškėja motinos palikimo nepriėmė.

Teismo išvados neatitinka byloje esančių įrodymų. Neteisingai konstatuotos bylai reikšmingos aplinkybės, sprendimas pagrįstas prielaidomis, bylai neturinčiomis reikšmės aplinkybėmis. Nepagrįstai vadovautasi aplinkybėmis apie nepakankamai artimus jo santykius su tėvu, liudytojos ryšį su pareiškėja, V. V. piktnaudžiavimą ar nepiktnaudžiavimą alkoholiu ir pan. Šios aplinkybės neturi reikšmės ginčo fakto nustatymui. Remtasi tik pareiškėjos paaiškinimais, taip pažeidžiant V. V. teises į lygiateisį ir nešališką teismo procesą (CPK 6, 17 straipsniai).

Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir pareiškimą atmesti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys jose asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kolegija nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų aplinkybių skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ( nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos ( CK 5.1 str. 1,2 d.).

Iš Kauno miesto 113-osios butų savininkų bendrijos 2007 m. lapkričio 16 d. pažymėjimo nr. 503 matyti, kad nuo 1974 m. iki 1984 metų A. V. sumokėjo pajų už dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame bute iki mirties ji gyveno su V. V., su kuriuo buvo susituokusi 1984 m. vasario 9 d. V. V. mirė 2007 m. birželio 9 d. Nurodytojo buto nuosavybės teisė nėra įregistruota nei vieno iš jų vardu. Pateikdamas pareiškimą notarų kontorai, palikimą po A. V. mirties per tris mėnesius priėmė V. V.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-86/2007; 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001). Taigi asmuo, grin­džian­tis sa­vo rei­ka­la­vi­mus pali­ki­mo pri­ėmi­mu, fak­tiš­kai pra­dė­jus jį valdy­ti, tu­ri įro­dy­ti, kad jis kaip įpė­di­nis at­li­ko ak­ty­vius veiks­mus, išreiškiančius jo va­lią įgy­ti nuo­sa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą, ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjo tur­tą kaip sa­vo.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, ji prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą.

Išvardintos įstatyminės nuostatos, teismų praktika naginėjamos kategorijos bylose ir faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, jog palikimo priėmimo faktą apylinkės teismas nustatė teisingai.

Nors jokio nekilnojamojo daikto nuosavybės teisė palikėjos vardu nebuvo įregistruota, nuosavybės teisę į kooperatinės statybos būdu įgytą butą (duomenys neskelbtini) iki mirties ji įgyvendino, butą valdydama ir naudodamasi. Pareiškėjos gyvenamoji vieta šiame bute buvo deklaruota 1998 m. gruodžio 1 d. ir nėra pasikeitusi iki šio laiko. Pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad pareiškėja gyveno su motina ir patėviu viename bute beveik visą laiką iki jų mirties, dėl jų gyvenimo būdo (girtavimo) rūpinosi jais abiem, po motinos mirties bute su mažamete dukra gyveno nuolatos ir rūpinosi patėviu V. V., su juo dalinosi buto išlaikymo išlaidomis ( nurodo, kad mokėjimo kvitus pildė V. V., gaudavęs iš jos pusę buto išlaikymo išlaidų), naudojosi tais pačiais namų apyvokos daiktais, turi įvairius palikėjos dokumentus, yra pagrįstos liudytojų - šių žmonių gyvenimą betarpiškai stebėjusių, su jais bendravusių artimiausių kaimynių M. G., O. A., pareiškėjos brolio D. Ž., A. V. sesers Z. S. - parodymais.

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas nenurodė teisės normų, kuriomis vadovaujantis nesiremta jo paaiškinimais bei spręsta apie jo liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi.

Tenkindamas pareiškimą, teismas nesivadovavo vien pareiškėjos paaiškinimais. Jis konstatavo, jog V. V. su tėvu bendravo retai. Nors gyvena (duomenys neskelbtini), nežinojo net apie tėvo mirtį ( civilinėje byloje nr. 2-18229-713/2007 V. V. nurodė, kad, nuvykęs tėvui pranešti apie savo brolio mirtį sužinojo, jog tėvas miręs prie du mėnesius, ir šia aplinkybe grindė palikimo priėmimo termino praleidimą), todėl jo paaiškinimais negalima remtis kaip patikimais. Toks vertinimas, teisėjų kolegijos nuomone, atitinka CK 1.5 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytą teisingo įstatymų taikymo principą ( CPK 185 str.). V. V. liudytojai yra jo giminės ( sutuoktinė, teta iš motinos pusės ir pusbrolis), suinteresuoti duoti jam materialiai naudingus parodymus. Su V. V. jam gyvam esant bendravo retai, nežinojo jokių naudojimosi butu aplinkybių po A. V. mirties. Nors liudytoja K. V. teigė, kad su uošviu bendraudavo telefonu, nežinojo telefono numerio. Liudytoja V. L. parodė, kad po A. V. mirties buvo sutarusi su V. V. apgyvendinti tame pačiame bute savo studentę dukrą, tačiau nei ji, nei V. V. nepateikė jokių įrodymų apie šių ketinimų įgyvendinimą. Teismas minimus įrodymus detaliai įvertino ir konstatavo, kad V. V. savo paaiškinimų neįrodė ( CPK 178 str.).

Pareiškėja neginčija fakto, jog V. V. palikimą priėmė pagal CK 5.50 str. 2 d. nuostatas, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia jos įgyvendinto palikimo priėmimo faktiniu paveldimo turto valdymo būdu. Paveldėjimo teisės liudijimas į A. V. turtą jokiam asmeniui nebuvo išduotas, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad pareiškėjos prašytas nustatyti faktas nesukelia jai jokių teisinių pasekmių. Palikimą ji priėmė, aktyviais veiksmais pradėdama valdyti. Į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pareiškėja kreipėsi, praėjus nedideliam laiko tarpui nuo palikimo atsiradimo.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija mano, kad skundžiamas sprendimas atitinka CPK 263 straipsnyje nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl nekeistinas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, 2008 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.