- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1946-638/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „E. W. A.“
- Ieškovas
- draudimo bendrovės E
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „E. W. A.“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17148-528/2016 pagal ieškovės draudimo bendrovės E. H. S.A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „E. W. A.“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal draudimo bendrovės E. H. S.A. ieškinį atsakovei UAB „E. W. A.“ dėl skolos priteisimo, kuriuo ieškovė prašo priteisti 13 204, 08 Eur ( 57 078, 58 PLN) skolos, 150,88 Eur, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias Lietuvos Respublikos bankuose, kuriuose atsakovas turi savo sąskaitas, o jei sąskaitose piniginių lėšų nebūtų – pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui surasti, aprašyti bei areštuoti piniginio reikalavimo ribose tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį atsakovo turtą. Nurodo, kad atsakovė be jokios pateisinamos priežasties vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus – atsiskaityti su ieškovu, skolos suma yra pakankamai didelė, todėl yra reali tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies.Teismas nurodė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuodamas atsakovui priklausantį turtą, teismas privalo laikytis šalių interesų pusiausvyros ir siekti, kad atsakovas išvengtų didelių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl pirmiausia reikalavimo sumos apimtyje areštuotini atsakovui priklausantys kilnojamieji ir/ar nekilnojamieji daiktai, o tik jų nesant ar esant nepakankamai, areštuotinos atsakovui priklausančios piniginės lėšos ne daugiau kaip už 13 204,08 Eur (57.078,58 PLN), esančios visose bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškovu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmes – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su galimybe taikyti laikinąsias apsaugos priemones šio ginčo situacijoje. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; kita būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
5.2. Šiuo atveju, prieš priimant skundžiamą nutartį buvo būtina tinkamai įvertinti tai, ar ieškovo ieškinio suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t. y. atsakovei. 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentai pagrindžia, kad 2013 m pabaigoje atsakovės grynasis pelnas buvo 287 575,01 Eur (992 939 Lt) ir tai yra net 157 400,66 Eur daugiau nei 2012 m. (130 174,35 Eur). 2015 m. pabaigoje atsakovės grynasis pelnas buvo 547 152 Eur ir tai yra net 2,5 karto daugiau nei 2014 m. (215 892,00 Eur) ir net keturiasdešimt kartų daugiau nei ieškovės ieškinio suma. Tokie pelningumo rodikliai aiškiai byloja apie atsakovės galimybes bet kokiu atveju patenkinti ieškovės reikalavimą. Pažymėtina ir tai, kad 2015 m. atsakovė ne tik iš esmės pagerino grynojo pelno rezultatus, bet ir bendrojo pelno rezultatas žymiai padidėjo, išaugo net iki 694 068 Eur lyginant su 2014 m. (493 197 Eur). 2015 m. pabaigoje atsakovė turėjo ilgalaikio turto už 224 867 Eur (materialus turtas – 186 630 Eur, nematerialus turtas – 6 320 Eur, finansinis turtas – 31 917 Eur), o trumpalaikio turto (prekių) net už 8 745 932 Eur; taip pat, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-05-31 ieškovės pelnas jau siekia 200 316 Eur, o viso turimo turto suma sudaro 12 765 149 Eur.
Atsiliepimas
5.3. Atsakovės finansinė padėtis yra gera ir ūkinės – komercinės veiklos tendencijos yra išimtinai teigiamos. Vien tik ši aplinkybė sąlygoja, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėjo būti tenkinamas, nes nėra rizikos, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, t. y. atsakovė yra finansiškai pajėgi sumokėti ieškovės reikalaujamą sumą. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti nors bent kiek pagrįstą prielaidą, jog atsakovės finansinė būklė pablogėjo, pablogės ar kad atsakovė ketina atlikti kokius nors veiksmus, tikslingai orientuotus į finansinės būklės pablogėjimą. Esant tokioms aplinkybėms ir atsakovei nuosekliai pagrindžiant savo gerą finansinę padėtį, yra sukuriama „geros finansinės būklės prezumpcija“, kuri nėra paneigta. Kitaip tariant, atsakovė savo įrodinėjimo pareigą geros finansinės būklės kontekste įvykdo. Taip pat verta paminėti ir tai, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad jei atsakovo finansinė padėtis yra gera, tai didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškovė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Atsiliepimas
6.1. Atsakovė, siekdama įrodyti stabilią ir gerą savo finansinę padėtį, pirmosios instancijos teismui pateikė išrašus iš UAB „E. W. A.“ finansinės atskaitomybės dokumentų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateikto 2016 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis, atsakovės turtas iš viso sudaro 12 765 149 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 11 994 820 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 7 053 386 Eur. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas preziumuojamas, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
6.2. Šiuo atveju atsakovė, siekdama pagrįsti savo gerą finansinę padėtį, nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, t. y. turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto sąrašų, banko sąskaitų išrašų, patvirtinančių įmonės turimas lėšas, vykdytinų sutarčių, kurie galėtų patvirtinti atsakovės mokumą. Atsakovės pateikti dokumentai neįrodo geros įmonės finansinės padėties ir atsakovės mokumo, todėl šiuo atveju egzistuoja objektyvi rizika, jog atsakovė gali vengti vykdyti ir galimai ieškovui palankų būsimą teismo sprendimą.
6.3. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos tik atsakovei priklausančiam kilnojamam ir nekilnojamam turtui ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, teismas įpareigojo areštuoti pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kreditų įstaigų sąskaitose. Taigi, atsakovės piniginės lėšos nėra areštuotos, atsakovė gali vykdyti kasdienines ūkines operacijas, mokėti darbo užmokestį, teikti paslaugas savo klientams, atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir t. t., todėl pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržo atsakovės teisių daugiau nei būtina tikslui pasiekti, nepažeidžia ekonomiškumo bei proceso šalių interesų pusiausvyros principų ir yra visiškai pagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „E. W. A.“ atžvilgiu.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1028/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-971/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-882/2012), tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui gali būti faktinė ir hipotetinė (teoriškai įmanoma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2236/2014). Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) ( Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-943/2016).Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o reikalavimo suma - 13 204, 08 Eur (57 078, 58 PLN) yra didelė, todėl siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms. Pagal susiformavusią teismų praktiką teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Kita vertus, prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str.).Pagrindinis atsakovės atskirojo skundo argumentas iš esmės yra tas, atsakovės finansinė padėtis yra gera ir ūkinės – komercinės veiklos tendencijos yra išimtinai teigiamos, atsakovė yra finansiškai pajėgi sumokėti ieškovės reikalaujamą sumą. Vertinant įmonės finansinę padėtį balansas laikytinas pagrindiniu įrodymu. Šiuo atveju, ieškovė pagrįstai atkreipė dėmesį tai, kad pateikto 2016 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis, atsakovės turtas iš viso sudaro 12 765 149 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 11 994 820 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 7 053 386 Eur. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia UAB „E. W. A.“ būsena atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Be to, atsakovė, siekdama pagrįsti savo gerą finansinę padėtį, nagrinėjamoje byloje nepateikė turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto sąrašų, banko sąskaitų išrašų, patvirtinančių įmonės turimas lėšas, vykdytinų sutarčių, kurie galėtų patvirtinti atsakovo mokumą.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog proporcingumo, ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Laikinosios apsaugos priemonės taip pat turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Teismų formuojamojoje nuoseklioje praktikoje pasisakoma, kad minėti ginčo šalių interesų ekonomiškumo, pusiausvyros, lygiateisiškumo principai sąlygoja, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė-ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartis c. b. Nr. 2-949/2008, 2009-02-05 nutartis c. b. Nr. 2-84/2009). Šių išaiškinimų kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyto turto, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, arešto eiliškumas iš esmės atitinka ekonomiškumo, proporcingumo bei šalių interesų pusiausvyros principus ir nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad piniginių lėšų areštas apsunkina bet kokios įmonės veiklą, taip pat paliečia ir trečiųjų asmenų teises bei interesus, todėl ieškovės reikalavimams užtikrinti pagrįstai nutarta pirmiausiai areštuoti apeliantei priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises. Be to, iš VĮ Centrinės hipotekos įstaigos duomenų matyti, kad pagal skundžiamą teismo nutartį buvo areštuotos tik atsakovei nuosavybės teise priklausančios trys transporto priemonės, kas neriboja ir nesuvaržo atsakovės teisių vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Taigi, atskirojo skundo teiginiai nesudaro pagrindo abejoti pritaikytos laikinosios apsaugos ekonomiškumu bei atitikimu teisingumo ir sąžiningumo principams. Be to, pritartina ieškovės atsiliepime nurodytiems argumentams, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai (CPK 148 str. 2 d.).Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovo UAB „E. W. A.“ atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.