Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

2019-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-751-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Baudžiamasis įsakymas
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
1-751-1072/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07833-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Priimtas baudžiamasis įsakymas
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
A. F.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-751-1072/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07833-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.1; 1.2.20.13; 2.12.1.1; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-07833-19 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, teistas: 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsniu – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. F. kaltinamas tuo, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

Žemesnės instancijos teismas

jis, būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tyčia vengė atlikti 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant visą šių programų kursą per šešis mėnesius, ir nors 2018 m. rugsėjo 10 d., 2018 m. spalio 8 d., 2018 m. lapkričio 19 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir jos nevykdymo pasekmėmis, įsipareigojo pagal paskirtą grafiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimuose, tačiau 2018 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. spalio 1 d., 2018 m. spalio 15 d., 2018 m. spalio 29 d., 2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. lapkričio 12 d., 2018 m. lapkričio 26 d., 2018 m. gruodžio 10 d., 2019 m. sausio 14 d., 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. vasario 4 d. be pateisinamos priežasties Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus organizuotuose smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimuose nedalyvavo.

Kaltinamasis A. F., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pagal 2018 m. liepos 31 d. nuosprendį, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, 6 mėnesius už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi smurtavo prieš savo sugyventinę L. Z.. 2018 m. rugsėjo 10 d. A. F. nuvyko į Ukmergės probacijos skyrių, kur buvo supažindintas su jam paskirta poveikio priemone ir buvo paaiškintos nevykdymo pasekmes. Jis šiose programose sutiko dalyvauti, pasirašė reikiamus dokumentus. Dabar dienų tiksliai nurodyti negali, bet iš viso dalyvavo 8 užsiėmimuose. Daug jų praleido, buvo vėl įspėtas gal dar du kartus, tačiau vėl praleidinėjo. Tikrai dienų nenurodys, nes neatsimena. Jis supranta, kad turėjo privalėjo lankyti programą, buvo įspėtas dėl nelankymo pasekmių, tačiau taip gavosi, kad dėl savo darbo, tada dirbo Ukmergėje prie apšiltinimo pastatų, legaliai (duomenys neskelbtini), o būdavo, kad juos išveža dirbti į (duomenys neskelbtini), todėl ir praleisdavo užsiėmimus. Tada jis išėjo iš darbo ir įstojo į darbo biržą, apie tai pranešė probacijos tarnybai ir pasižadėjo vėl lankyti kursus, tačiau po to karto dar buvo keliuose užsiėmimuose ir vieną sekmadienį nukrito nuo geležinių laiptų, nes buvo slidu, ir susilaužė šonkaulį. Kreipėsi į Ukmergės skubios pagalbos skyrių buvo atvykusi greitoji pagalba. Tai įvyko maždaug 2018 m. vasario mėnesį maždaug 11 ar 12 dieną. Probacijos tarnybai nepranešė ir užsiėmimų nebelankė. Nors suprato, kad privalėjo lankyti ir jų dėl savo sveikatos būklės nelankė. Dabar jau po truputį atsigauna, nedarbingumo lapelio neturėjo. Supranta, kad negerai pasielgė, tačiau taip gavosi (b. l. 52-53).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. F. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytoja J. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. F. 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą iki 2019 m. vasario 21 d. 2018 m. rugsėjo 10 d. A. F. buvo supažindintas su jam skirta baudžiamojo poveikio priemone. Jam buvo paaiškintos baudžiamojo poveikio priemonės neįvykdymo pasekmės. A. F. sutiko dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoje. Tačiau A. F. nedalyvavo programos užsiėmimuose 2018 m. rugsėjo 24 d. ir 2018 m. spalio 1 d. Jis 2018 m. spalio 8 d. buvo įspėtas, dar kartą primintos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės. Pats A. F. pažadėjo stengtis nepraleidinėti užsiėmimų, tačiau ir toliau praleidinėjo programos užsiėmimus (2018 m. spalio 15 d., 2018 m. spalio 29 d., 2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. lapkričio 12 d.). 2018 m. lapkričio 19 d. A. F. atvyko į probacijos tarnybą, jam buvo primintos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės. Tačiau A. F. ir toliau užsiėmimus praleidinėjo, todėl 2019 m. vasario 18 d. buvo gauta iš Visuomenės sveikatos biuro informacija, kad prižiūrimasis dėl užsiėmimų nelankymo yra šalinamas iš programos. A. F. buvo paaiškinta, kad bus kreiptasi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą dėl naujo ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo, tačiau A. F. ir po perspėjimų programos nelankė (b. l. 21-22).

Iš 2019 m. vasario 19 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus specialistės J. D. rašto Nr. U5-182 nustatyta, kad A. F., 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą iki 2019 m. vasario 21 d., A. F. piktybiškai vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. A. F. dalyvavo 8 užsiėmimuose, praleido 13 užsiėmimų (b. l. 9-18).

BK 243 straipsnis numato, kad tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vengimu reikėtų pripažinti tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380/2014; Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-136-332/2017, 1A-29-316/2018).

Anksčiau nurodyti byloje surinkti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. F., žinodamas apie įsiteisėjusį 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o būtent iki 2019 m. vasario 21 d. pradėti jas lankyti, tačiau tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nors 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, smurtinį elgesį keičiančios programos grafiku bei atsakomybe už nedalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta kaltinamojo A. F. prisipažinimu, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. F. ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis A. F. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos trukme ir prašydamas leisti baudą sumokėti per vienerių metų terminą (b. l. 54-55, 56-59).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamojo A. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę A. F. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – padarytas baudžiamasis nusižengimas, kuris padarytas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. F. – nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis (b. l. 25), registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 37), teistas, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 26-34), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 35, 37). Byloje nėra duomenų, kad A. F. būtų įtrauktas į gydytojo psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. F. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Kardomosios priemonės neskirtos. Proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pripažinti A. F. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 15 MGL, t. y. 750,00 (septynių šimtų penkiasdešimt) eurų, baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, A. F. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 10 MGL, t. y. 500,00 (penkių šimtų) eurų, baudą.

Išaiškinti nuteistajam, kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB Citadelė banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300; įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, jis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

4. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Eglė Venckienė