- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- TA-129-492/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02937-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam: 1) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2018 m. birželio mėn. Pravieniškių PN-AK administracijai pateikė prašymus sudaryti galimybę įsigyti mechaninę rašymo mašinėlę bei iš kalinių fondo lėšų jį aprūpinti televizoriumi, kompiuteriu, garso grotuvu, plaukų džiovintuvu bei prieiga prie interneto. Pravieniškių PN–AK 2018 m. liepos 11 d. sprendimu atsisakė tenkinti šiuos prašymus. Pareiškėjo nuomone, toks sprendimas prieštarauja socialinio teisingumo principui, nepagrįstai apriboja pareiškėjo galimybes tenkinti socialinius poreikius. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK administracija nuolat skiria neteisėtas drausmines nuobaudas, sukeliančias jam neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) direktoriaus 2018 m. birželio 14 d. nutarimu jam buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kalėjimų tipo patalpas 15 parų. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN–AK pareigūnai vykdydami minėtą nutarimą netinkamai taikė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) normas ir nepagrįstai apribojo pareiškėjo laisvę – uždraudė į kamerų tipo patalpas kartu su savimi pasiimti asmeninius daiktus. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad nuobaudos atlikimo metu buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiant jo garbę ir orumą. Pažymėjo, kad dėl minėtų pažeidimų kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, tačiau Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 11 d. rašte Nr. 7-1721 ir 2018 m. liepos 11 d. rašte Nr. 1728 nepagrįstai nurodė, kad teisės aktų pažeidimų nenustatyta.
4. Pareiškėjas nurodė, kad dėl minėtų bei kitų neteisėtų Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmų kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą, kuris 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu šį skundą atmetė. Pareiškėjo įsitikinimu, Kalėjimų departamentas nagrinėdamas skundą savo funkcijas vykdė aplaidžiai, sprendimas yra formalus, jame nepasisakyta dėl pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumo, remtasi išskirtinai Pravieniškių PN-AK pozicija.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 priede. Jame nėra numatyta, jog nuteistieji gali turėti rašomąją mašinėlę. Pataisos namų administracija neprivalo nuteistųjų aprūpinti leidžiamais turėti elektros prietaisais. Pagal galiojančius teisės aktus perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų, paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenis. Leidžiama su savimi pasiimti tik sprendimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas ir nosinę. Nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė pareiškėjo elgesys ir jo paties valia. Žinodamas pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, jis nesielgė tinkamai ir veikė priešingai, todėl turėjo numatyti iš to kilsiančias pasekmes ir leido joms sąmoningai kilti. Pravieniškių PN-AK nuomone, pareiškėjas neįrodė pareigūnų veiksmų neteisėtumo, taip pat konkrečiai neįvardijo, iš ko susideda jo prašoma atlyginti žala, reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.
7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė ji atmesti.
8. Kalėjimų departamentas nurodė, kad neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir t.t. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių patirtą žalą patvirtinančių įrodymų.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
Šalies argumentai
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 18 d. Pravieniškių PN-AK administracijai pateikė prašymą leisti jam įsigyti mechaninę rašymo mašinėlę bei prašymą aprūpinti jį televizoriumi, kompiuteriu, garso grotuvu, plaukų džiovintuvu bei prieiga prie interneto. Įvertinęs BVK 96 straipsnio 1 dalies, Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 20 d.) 18 priedo 5 dalies „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ nuostatas, teismas nurodė, kad pataisos įstaigų administracijos neturi prievolės aprūpinti nuteistųjų leidžiamais turėti elektros prietaisais – nuteistieji šiuos elektros prietaisus turi įsigyti už asmenines lėšas arba teisės aktų nustatyta tvarka nuteistiesiems juos gali perduoti kiti asmenys. Taip pat Taisyklių 18 priede nenurodyta, jog nuteistiesiems leidžiama įsigyti rašymo mašinėlę ar turėti prieigą prie interneto. Atsižvelgęs į minėtą teisinį reguliavimą teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjo 2018 m. birželio 18 d. prašymus, veikė pažeisdami teisės aktų reikalavimus ar kad buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės.
Žemesnės instancijos teismas
11. Dėl pareiškėjo teiginio, jog Pravieniškių PN-AK administracija nuolat skiria neteisėtas drausmines nuobaudas, sukeliančias jam neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 202 punktą pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistajam už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą skirti nuobaudą, numatytą BVK 142 straipsnyje. Iš Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus 2019 m. sausio 10 d. pažymos „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ matyti, kad pareiškėjui nuo 2010 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. iš viso buvo skirtos 57 drausminės nuobaudos už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, todėl akivaizdu, jog pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad už pataisos įstaigoje galiojančių taisyklių nevykdymą jam gresia nuobauda bei su tuo susijusios negatyvios pasekmės, neigiami išgyvenimai. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas priėjo prie išvados, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnų nutarimais paskirtos nuobaudos negalėjo pareiškėjui sukelti didesnių neigiamų išgyvenimų ar nepatogumų nei tai numatyta teisės aktuose.
12. Vertindamas pareiškėjo argumentus, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai vykdydami LAVL direktoriaus nutarimą dėl drausminės nuobaudos (perkėlimo į kamerų tipo patalpas) paskyrimo, nepagrįstai apribojo jo teises ir uždraudė į kamerų tipo patalpas kartu su savimi pasiimti asmeninius daiktus, teismas nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 220 punktu nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai sudarė jam kliūtis su savimi pasiimti nuobaudos skyrimo kopiją, vokus bei pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas ar nosinę, todėl teismas konstatavo, kad aptariami pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti.
13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, teigdamas, jog jis kamerų tipo patalpose buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, plačiau nepasisakė, kaip pasireiškė minėtos sąlygos, nenurodė, kad jis dėl to patyrė kokių nors neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Pareiškėjas šių teiginių nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, juos išdėstė abstrakčiai, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų neteisėtumo.
III.
14. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
15. Pareiškėjas nurodo, kad skunde teismui detalizavo, kokiu teisiniu pagrindu jis turi teisę įsigyti rašymo mašinėlę ir drausmės grupėje būti aprūpintas elektroniniais prietaisais, taip pat nurodė teismų praktiką dėl aprūpinimo interneto prieiga bei dėl nuobaudų pagrįstumo, tačiau teismas ja nesivadovavo ir bylos aplinkybes vertino formaliai. Teismas nepasisakė, kodėl aplinkybes vertino nesilaikydamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 ir 80 straipsnių.
16. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui papildomą dokumentą, pavadintą pranešimu-prašymu, kuriame prašo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-257-520/2020.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
18. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo skunde keliamų klausimų ar argumentų ar būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.
19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
20. Kalėjimų departamentas nurodo, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, nepažeidė procesinių teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš, jo teigimu, neteisėtų Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimo departamento pareigūnų veiksmų, atlyginimo.
22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nurodo, kad teismas nesivadovavo pareiškėjo skunde nurodyta teismų praktika ir bylos aplinkybes vertino formaliai, teismas nesilaikė ABTĮ 56 ir 80 straipsnių reikalavimų.
23. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
24. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus (ABTĮ 56 str.) teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą, išanalizavo pareiškėjo argumentus, susijusius su teisme priimtais nagrinėti jo skundo reikalavimais, atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.
26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis skunde pirmosios instancijos teismui nurodė teismų praktiką dėl aprūpinimo interneto prieiga bei dėl nuobaudų pagrįstumo, tačiau teismas ja nepagrįstai nesivadovavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti teisme nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl nutarimų skirti nuobaudas teisėtumo ir pagrįstumo. Pagrįstai nevertinęs nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismas neturėjo pagrindo vertinti ir pareiškėjo nurodytą teismų praktiką dėl nuobaudų paskyrimo. Pareiškėjas skunde dėl interneto prieigos pateikė nuorodą į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-788/2007. Tačiau nurodytos administracinės bylos ir šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi ir joje pateikti teismo išaiškinimai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo šioje byloje padarytas išvadas dėl pareiškėjo nurodytų nusiskundimų. Be to, LVAT minėtoje nutartyje nurodė, kad nuteistasis, įgijęs teisę pagal nustatytas taisykles naudotis kompiuteriu, kartu įgyja ir teisę naudotis interneto paslauga. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo 2018 m. birželio 18 d. prašymo Pravieniškių PN-AK turinio matyti, kad pareiškėjas, prašydamas aprūpinti jį, be kitų prietaisų, kompiuteriu ir prieiga prie interneto, iš esmės prašė suteikti jam kompiuterį su interneto prieiga. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pataisos įstaiga neturėjo pareigos aprūpinti pareiškėją kompiuteriu, todėl pagrįstai atmesta ir skundo dalis dėl interneto prieigos kompiuteryje nesuteikimo.
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-257-520/2020, kuria prašo remtis pareiškėjas sprendžiant dėl jo nusiskundimų dėl rašymo mašinėlės įsigijimo ir turėjimo, nustatė, kad Kalėjimų departamentas minėtoje byloje skundžiamame rašte neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų, kuriais jis grindė poreikį įsigyti rašymo mašinėlę, ir objektyviomis aplinkybėmis nepagrindė draudimo pareiškėjui įsigyti ir turėti jo prašomą rašymo mašinėlę, todėl panaikino atitinkamą Kalėjimo departamento sprendimo, skųsto minėtoje byloje, dalį ir grąžino šią pareiškėjo skundo dalį Kalėjimų departamentui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino ir nepasisakė dėl pačios materialiosios pareiškėjo teisės įsigyti ir turėti rašymo mašinėlę, todėl minėtoje administracinėje byloje pateiktos išvados nesudaro pagrindo spręsti, kad su rašymo mašinėle susiję pareiškėjo nusiskundimai nagrinėjamoje byloje yra pagrįsti ar nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje teisme nebuvo priimta nagrinėti pareiškėjo skundo dalis dėl atsakovo atstovų raštų bei sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taigi į nagrinėjamos bylos dalyką nepatenka vertinimas, ar pareiškėjui buvo tinkamai atsakyta į jo prašymus ir skundus. Nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymi, kad pareiškėjas, reikšdamas nusiskundimus dėl to, kad jam nebuvo leista įsigyti ir turėti rašymo mašinėlės, nenurodė ir neindividualizavo dėl to jam kilusios žalos, neigiamų pasekmių ir išgyvenimų, taip pat ir priežastinio ryšio su prašoma priteisti neturtine žala. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl to, kad jam nebuvo leista įsigyti rašymo mašinėlę.
29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.